G. Drukteinis išsiaiškino, kodėl spaudžiam dešinę

Giedrius Drukteinis. Kodėl spaudžiam dešinę: apie etiketą ir manieras. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 214 p. Dailininkė Asta Puikienė.

Giedrius Drukteinis (gim. 1970 m.) – lektorius, konsultantas, žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas, nuolatinis žurnalų „Verslo klasė“, „Stilius“, „TV antena“, „Playboy“ ir kt. autorius, internetinės vyrų įvaizdžio svetainės elegancija.eu įkūrėjas. Išleido penkias knygas: „Vietnamo karas“(1993), „Ulsteris, mano širdis“ (1997), „Izraelis, žydų valstybė“ (pirmas leidimas 2005), „Kaklaraištis yra politika“ (Tyto alba, 2011), „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų“ (2013).

„Kodėl spaudžiam dešinę. Apie etiketą ir manieras“ – šeštoji Giedriaus Drukteinio knyga. Joje atskleidžiama, kokiais elgesio principais rėmėsi žmonija įvairiais savo istorijos tarpsniais.

Kadangi žinoma, kad kultūros epochos ir jų diktuojama elgsena labai keitėsi, knygos autorius šmaikščiai pasakoja, kaip tokiame kintančiame pasaulyje atsirado elgesio normos ir manieros, ką jos reiškė senaisiais laikais, kodėl išliko iki mūsų dienų.

Išsiaiškinę, kada ir kaip susiklostė vienokia ar kitokia elgesio norma, suprasime, kaip ji veikia: kodėl sveikindamiesi spaudžiame dešinę ranką, kas sieja raštą ir socialines grupes, kokių manierų krikščionys išmoko per kryžiaus žygius, kada vyrai įgudo dovanoti moterims gėlių, kodėl prancūzai diktavo pasauliui etiketo taisykles. Šioje etiketo ir manierų raidos apžvalgoje aptariamos ne tik diplomatijos ir protokolo ištakos, bet ir tai, kad žmonijos istorija ir elgesio kaita – neatsiejami dalykai. Kad darniai sugyventų, žmonės ir kūrė elgesio kodeksus, o šie savo ruožtu padėjo formuotis įstatymams.

Likimo ironija – [...] terminas etiketas kilo iš paprasto draudimo nemindžioti žolės. Liudviko XIV sodininkas nuolat piktindavosi, kad Versalio gyventojai ir svečiai vaikšto po kruopščiai prižiūrimas vejas kur pakliūva [...]. Todėl karaliui leidus Versalio parke prismaigstė lentelių su užrašu Ne marchez pas sur l’herbes („Nemindžiokite žolės“). Taip lentelė, arba prancūziškai étiquette, ir pradėjo etiketo istoriją.

Ankstesnėje knygoje „Kaklaraištis yra politika“ G. Drukteinis buvo atradęs taip pat daug dalykų. Vyriškis mielai pasidalijo savo žiniomis su žinių ištroškusiais skaitytojais. Šioje knygoje trumpai ir taikliai, literatūriškai aprašoma „šis tas apie kišenes“, kokios turi būti kojinės, kelnės, batai ir kiti aksesuarai. Skyriai „Plikė – irgi šukuosena“, „Barzda. Skusti ar neskusti“, „Tatuiruotės“, „Impotencijos baubas“, „Juokas – dalykas rimtas“ nuteiks smagiai, suteiks naudingų žinių. Knyga turėtų būti naudinga ir romanų rašytojams, norintiems kuo realistiškiau pavaizduoti personažus. „Sako, kadaise ir Vakarų Europos gėjai segėdavo laikrodžius ant dešinės rankos. Ant dešinės rankos laikrodį segi ir Rusijos premjeras Putinas (jei tai kam nors rūpi)“ (p. 237). Šiais laikais segėti laikrodį ant dešinės rankos – maišto ženklas. „Ar ne svajonės yra svarbiausia?“ – džentelmeniškumo vadovėlyje retoriškai klausia autorius (p. 239). Nors knygos, aiškinančios how to (kaip padaryti tą ir aną), skaitytojus dažniausiai užknisa, G. Drukteinio atveju tai – priešingybė tokioms knygoms. Stilinga, paprasta, aišku, šmaikštu. Kiekvienas vyras turėtų pasiskaityti, jei jo įvaizdis jam ne dzin.