Gerb. Seimo nariai, jei kas Jums neaišku, prašau, kvieskit mane

Sveiki, Gerb. Seimo nariai.

Kreipiuosi į Jus, kad mane išgirstumėt. Kreipiuosi tik savo vardu. Kreipiuosi niekieno neverčiama. Pati sugalvojau, pati ir darau.

Esu Elena Narkevičiūtė, 14 metų paauglė. Buvusi Deimantės Kedytės draugė, patvorinė, kaip Jūs, Gerb. Seimo nariai, mus vadinat.

Rašau Jums dėl to, kad nežinau, į ką kreiptis. Tiesiog nebežinau. NEBEŽINAU. Suprantat, ka Tavo draugę išneša užlaužę kojas klykiančią iš namų ir tau jos klyksmas skamba visąlaik galvoje, tiesiog neįmanoma nieko nedaryti.
Klonio gatvėje atsidūriau peržiūrėjus Kovo 23-iosios video. Pašiurpau. Aš pati kaip žmogus neįsivaizdavau, kaip TOKS smurtas gali vykti TEISIŠKAI. po to video net neabejojau, kad Stankūnaitei bus pareikšti kaltinimai dėl to, kad ji sužalojo savo dukrą ne tik morališkai, bet ir fiziškai.

Deja, TEISINĖ VALSTYBĖ nedažnai vadovaujasi įstatymais.

Nepasakosiu visos istorijos Klonio gatvėj. Pasakosiu nuo tada, kai mes su Deimante jau buvome draugės. Mes kartu juokdavomės, kartu žaidėm, kartu klausydavomės muzikos, viena kitai pasakodavom nereikšmingas paslaptis ar šiaip istorijas. Žinot, net kartu verkėm vieną kart. Kai su močiutę kalbėjo apie a.a. Drąsių, savo tėtį.

Galiu pasakyt, kad ten nebuvus, o tik sėdint namie dar galbūt buvo įmanoma abejoti, aks yra kas. bet būnant ten... Nu viskas į savo vietas sustojo, net menkiausios abejonės nekyla, kur tas vaikas nori būt, o kur, ne tai, kad nenori, bet tiesiog negali būt.

Jūs įsivaizduokit. Deimantė į savo aplinką įsileisdavo visus žmones. Tačiau vieno žmogaus ji neprisileido - Neries Karpuškaitės-Akelaitienės. Kažkada Neris kalbėjosi su Audrone Skučiene. Kažkaip apie tai užėjo tema. Audronė sako "Ji nori prie jūsų prieiti, bet suprantat, tie plaukai...". O jos plaukai ilgi juodi juodi. (priminė Deimantei Stankūnaitę). Neris spec. pasitrumpino dėl Deimantės plaukus ir Deimantė jos pradėjo nesivaržyti.

Žinot, prisimenu vieną puikią citatą: "Amžiaus skirtumo nėra. Yra tik proto trūkumas". Deimantei proto netrūko. Su Deimantėlę buvo galima pasikalbėti ir žaisti, kaip su aštuonmete, ir pasikalbėti kaip su tikra paaugle.
Dar kai kas. Deimantei kartais užeidavo traukuliai nuo žmonių su kaukėm. Kažkada ji pamatė moterį, kuriai ant veido užkrito skara papūtus vėjui. Jai priminė kaukę. Ir toks buvo ne vienas kartas.

Žiniasklaida skleidžia tokį melą. Gerb. Teisėjos Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus su Deimante sutarė gerai. Jie buvo kaip brolis su sese. Deimantė niekada nepatyrė psichologinio ar fizinio smurto, kol gyveno su savo seneliais (Kedžiais) ir Neringa Venckiene (išskyrus kovo 23 d.). ji visąlaik iš namų pasimokinus ar pavalgius išeidavo geros nuotaikos ir toliau žaisdavo ar plepėdavo. Pamačius Neringą ji visąlaik surikdavo "Neringa!" ir pasileisdavo tekina prie jos. Apsikabindavo. Ji niekada nebuvo susivaržius dėl žmonių, budinčių kieme ar gatvėje. Kažkada, kai buvo Vaikų Teisės atvažiavusios visi subėgo prie namo. Po kiek laiko pradėjo nuo jo trauktis, Deimantė išbėgo į lauką ir pradėjo rėkti: "kur jūs einat? Prašau, neišeikit".

Kas įvyko Gegužės 17-ioliktą... Protu nesuvokiama. Prisegu savo Gegužės 17-osios liudijimą. Prašau Jūsų, Gerb. Seimo nariai, netylėkit. Jei kas Jums neaišku, jei norit detaliau kažką sužinoti ir turit klausimų, prašau, kvieskit mane, paklausinėkit. Galiu ateit viena, galiu su kitais žmonėmis. Prašau tik, nelikit abejingi mano, vaiko, skausmui. Labai Jūsų to prašau.

Elena Narkevičiūtė, 14 m.