G. Landsbergio vadovaujama institucija surengė unikalią apklausą

Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos (URM) tradicinė gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad paramą Baltarusijos žmonėms kelyje į demokratiją išsako 41 proc. apklaustųjų, o geriausius santykius Lietuva, respondentų nuomone, palaiko su Latvija, Estija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Vokietija, Ukraina, Lenkija.

Absoliučiai didžioji apklaustųjų dalis didžiausiu Lietuvos saugumo garantu laiko NATO.

Dauguma –  net 72 proc. – apklaustųjų pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą užsienyje gyvenantiems lietuviams, įgijusiems kitos šalies pilietybę. Šią idėją labiausiai palaiko jaunimas.

Lietuvos teikiamai paramai besivystančiomis šalims pritaria 49 proc. apklaustųjų, o priešingai mano 28 proc.

Gruodžio 10-18 dienomis URM užsakymu tradiciškai buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, padedantis išsiaiškinti, kiek visuomenė domisi užsienio politika, kaip apie ją sužino, ir kaip vertina atskiras užsienio politikos sritis.

Apklausa parodė, kad 43 proc. gyventojų domisi Lietuvos užsienio politika, 82 proc. apklaustųjų mano, kad viešai prieinamos informacijos pakanka.  Didžioji dauguma – 79 proc. – gyventojų sužino apie Lietuvos užsienio politiką iš televizijos. Antroje vietoje – internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 59 proc. gyventojų (jaunimui internetinė žiniasklaida yra pirmoje vietoje – 83 proc.). Per metus žymiai padidėjo ir Facebook vaidmuo – 29 proc. respondentų,  (50 proc. jaunimo) nurodė šį socialinį tinklą kaip pagrindinį informacijos apie Lietuvos užsienio politiką šaltinį.

Labiausiai Lietuvos gyventojus domina ar galėtų sudominti oficiali URM pozicija aktualiais užsienio politikos klausimais – 27 proc., informacija apie katastrofas – 26 proc., informacija, paaiškinanti tam tikrus dabarties ir istorinius procesus – 22 proc., ekonominės diplomatijos naujienos – 22 proc.

Virš 80 proc. respondentų įvardino, kad Lietuvos santykiai su Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Ukraina, Lenkija yra geri. Kaip blogus ir labai blogus Lietuvos santykius su Kinija nurodė 84 proc. respondentų, su Baltarusija − 90 proc., Rusija − 90 proc. apklaustųjų.

Kaip prioritetinio bendradarbiavimo šalis apklaustieji nurodė Lenkiją (70 proc.), Latviją (67 proc.), Vokietiją (60 proc.) ir Estiją (58 proc.). Lyginant su ankstesniais metais padidėjo JAV, Prancūzijos, Kinijos paminėjimai, o sumažėjo Rusijos, Baltarusijos paminėjimų. Dauguma respondentų kaip nedraugišką Lietuvai šalį įvertino Rusiją – 69 proc. Pastaraisiais metais šis rodiklis kinta mažai. Antroji pagal nedraugiškumą šalis – Baltarusija – 64 proc. paminėjimų. Žymiai išaugo Kinijos, kaip nedraugiškos šalies paminėjimai – 51 proc. (prieš pusmetį buvo tik 19 proc.).

Dauguma apklaustųjų – 66 proc. – nurodė, kad Lietuvos saugumą agresijos atveju geriausiai užtikrintų NATO.  Dauguma – 63 proc. – respondentų nurodė, kad užsienio valstybių skleidžiama dezinformacija yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Daugumos – 58 proc. – apklaustųjų nuomone pagrindinis dezinformacijos šaltinis yra Rusija, 41 proc. nurodė Baltarusiją, padaugėjo Kinijos paminėjimų – 24 proc.

Daugiau yra norinčių padėti Baltarusijos žmonėms kelyje į demokratiją – 41 proc., prieš yra 27 proc.  Dauguma Lietuvos gyventojų – 66 proc. – mano, kad Baltarusijos Atominė Elektrinė kelia grėsmę Lietuvai.

Maždaug trečdalis (34 proc.) besidominčių politika nurodė, kad Lietuvos interesų tarptautinėje bendruomenėje įgyvendinimas yra užtikrinamas. Lietuvos vykdomai užsienio politikai pritaria 30 proc. Nepritaria – 47 proc.

Daugiau pritariančių yra tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (40 proc.), jaunimo (37 proc.), vilniečių (42 proc.). Ypač daug nepritariančių yra tarp tautinių mažumų.

Lietuvos interesų įgyvendinimą Europos Sąjungoje (ES) teigiamai įvertino 20 proc. apklaustųjų, o blogai 19 proc.

13 proc. labai teigiamai ir teigiamai vertina vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, dauguma (60 proc.) šią politiką vertina neigiamai.

Daugiau yra nesutinkančių su nuomone, kad Lietuva efektyviai užsitikrina ES ir tarptautinių partnerių paramą sprendžiant migrantų krizę – 40 proc., negu sutinkančių – 28 proc.