G. Nausėda pranešė, kad naujos kartos ES investicijos – tai galimybė Lietuvos proveržiui

Nuotr. prezidentas.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per susitikimą su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis, aptarė Lietuvos pozicijas ir veiksmus dėl rengiamos 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos bei Europos gaivinimo instrumento „Naujos kartos ES“.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijos turi ne tik aktyviai derėtis dėl geriauso įmanomo finansinio paketo, bet ir jau dabar planuoti pagrindines europinių investicijų kryptis ir, svarbiausia, visapusiškai pasirengti efektyviam investavimo procesui, vos tik bus duotas startas ES mastu.

„Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius. Naujos investicijos turi ne tik palengvinti išėjimą iš dabartinės ekonominės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygmenį, užtikrinti didesnes gyventojų pajamas. Tai yra būtina kuriant gerovės valstybę“, -pasakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Lietuvos prioritetai yra švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, skaitmenizacija, prisitaikymas prie klimato kaitos, mokslo ir inovacijų plėtra, pramonės stiprinimas, integracija į ES vidaus rinką, ypač įgyvendinant infrastruktūros projektus ir stiprinant pozicijas globaliose tiekimo bei gamybos grandinėse. Lietuvai taip pat nepaprastai svarbu, kad ambicingos ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimas būtų paremtas tvariu ir ilgalaikiu finansavimu.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvai reikia aktyviau išnaudoti horizontalias ES programas, tokias kaip „Europos horizontas“, taip pat naujai kuriamus instrumentus, kuriais pritraukiamos privačios lėšos, ir instrumentus, kurie turi padidinti atsparumą ateities krizėms.

Susitikimo metu taip pat detaliai aptarta dabartinė derybų dėl ES daugiametės finansinės programos padėtis. Šalies vadovas pabrėžė, kad naujų galimybių Lietuvai siūlo naujas laikinas Europos gaivinimo fondas, iš kurio Lietuva iki 2024 m. gali tikėtis 3,908 mlrd. eurų dotacijų ir, esant poreikiui, 2,059 mlrd. eurų paskolos.

Pasak valstybės lyderio, Lietuva vertins pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo kaip vieną derybų paketą. Siekiant didesnės pažangos derybose, reikalingas aktyvus diplomatinis darbas svarbiausiais Lietuvai klausimais. Būtina ir toliau tvirtai laikytis nustatytos pozicijos derantis dėl Sanglaudos ir žemės ūkio politikos, tiesioginių išmokų konvergencijos, „Teisingo perėjimo“ fondo, Karinio mobilumo ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo, taip pat specialiosios Kaliningrado tranzito programos korekcijų ir naujų ES mokesčių įvedimo.

Lietuva taip pat pritaria Europos Komisijos planams gaivinant Europos ekonomiką daugiausia dėmesio skirti investicijoms į struktūrinių reformų įgyvendinimą, žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją ir sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą.

„Visoms valstybėms narėms turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti Europos gaivinimo fondu, taikant sąžiningus ir objektyvius lėšų skirstymo kriterijus“, - nurodė G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.

Susitikimas surengtas artėjant naujam derybų dėl ES daugiametės finansinės programos raundui birželio 19 d. Europos Vadovų Taryboje. Jame dalyvavo Lietuvos finansų, žemės ūkio, aplinkos, energetikos, ekonomikos ir inovacijų, švietimo, mokslo ir sporto, užsienio reikalų ministrai.

Apie visus G. Nausėdos nuveiktus darbus siekiant Gerovės valstybės visada rasite skiltyje „Kuriant G. Nausėdos gerovės valstybę“.

Šaltinis: prezidentas.lt