G. Nausėda savo kalboje palietė aštriausius pasaulį jaudinančius klausimus: Baltarusiją, Ukrainą, Sakarvelą, Navalno nunuodijimą ir pan.

Nuotoliniu būdu būdu šį sykį G. Nausėda siaučiančios koronaviruso pandemijos metu kreipdamasis į tarptautinę bendruomenę buvo plikomis rankomis ir be veido kaukės.

Gerovės valstybės siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda rugsėjo 22 d. drąsiai, plikomis rankomis ir be veido kaukės nuotoliniu būdu kreipėsi į 75-ąją Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją ir perskaitė kalbą, kviesdamas tarptautinę bendruomenę glaudžiau bendradarbiauti, ryžtingiau ginti žmogaus teises ir tvirčiau palaikyti taiką.

Itin daug dėmesio šalies vadovas skyrė įvykiams Baltarusijoje ir Rusijos pastangoms griauti tarptautinės tvarkos pagrindus.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos pagarba tarptautinei tvarkai kyla iš skausmingos istorinės patirties, visų pirma – prisiminimų apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus.

„Neturėtume kartoti šimtmečio senumo klaidų“, - pasakė šalies vadovas, paraginęs tarptautinę bendruomenę nepasiduoti tiems, kurie mėgina klastoti istoriją ir ja manipuliuoja, siekdami dabartinės politinės darbotvarkės tikslų.

Pasak G. Nausėdos, pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijoje, kur rinkimų rezultatus suklastojusi valdžia žiauriai slopina taikius protestus, kankina sulaikytus protestuotojus ir kitais būdais šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises, nėra suderinami su JT vertybėmis.

Valstybės lyderis kvietė pasmerkti šiuos veiksmus, nukreiptus prieš teisingumą ir teisinės valstybės principus.

„Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje“, - pasakė G. Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, atėjo metas aktyviau ginti demokratinių visuomenių vertybes, todėl JT institucijos turi reikalauti, kad faktinė Baltarusijos valdžia susilaikytų nuo jėgos panaudojimo, gerbtų žmogaus teises ir pradėtų taikų valdžios perdavimą.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejį ir pabrėžė, kad būtina reikalauti Rusijos, kuri jau daugiau nei dešimtmetį laiko okupavusi dalį Sakartvelo teritorijos, yra neteisėtai aneksavusi Krymą ir tęsia agresiją prieš Ukrainą, atsakomybės už laužomas tarptautines normas.

„Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, - nurodė G. Nausėda, patvirtinęs, kad Lietuva ir toliau remia teisėtus Sakartvelo bei Ukrainos reikalavimus.

Šalies vadovas taip pat priminė JT Generalinės Asamblėjos dalyviams apie Lietuvos siekį nuo 2022 m. tapti JT Žmogaus teisių tarybos nare ir trumpai pristatė šalies pastangas siekti JT darnaus vystymosi tikslų bei laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.

G. Nausėda pabrėžė, kad saugi ir patikima energetika iki šiol nėra bendras visų valstybių tikslas.

„Naująją atominę elektrinę Baltarusijoje vertiname kaip geopolitinį projektą, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą. Statoma tinkamai neatlikus rizikos vertinimo ir neįvykdžius reikiamų konsultacijų vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės, ji kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui“, - atskleidė valstybės vadovas, pabrėžęs, kad branduolinės avarijos nepaiso valstybių sienų.

Šalies vadovas taip pat priminė, kad teigiamų pokyčių globaliame pasaulyje galima tikėtis tik veikiant išvien.

„Mums reikia akių, kurios mato, ir širdžių, kurios drįsta. Turime ginti bejėgius ir kovoti su galingųjų nebaudžiamumu. Bet kokia kaina privalome palaikyti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, - perskaitytoje kalboje pažymėjo G. Nausėda.

Visos šalies vadovo kalbos galima pasiklausyti čia:

Šaltinis: prezidentas.lt

Susiję:

Prezidentas G. Nausėda visiškai įsidrąsino – nuotoliniu būdu ėmė bendrauti plikomis rankomis