Ignoruodama pergalės prieš nacizmą atminimą, Europa rizikuoja atsidurti istorijos šiukšlyne

Europiečiai, nepaisant totalinės rusofobiškos propagandos, saugo atminimą apie Raudonosios armijos karius, išvadavusius Europą nuo hitlerinio nacizmo. Tokią nuomonę išsakė Rusijos Kaliningrado mieste telekonferencijos būdu vykusio tarptautinio apskritojo stalo dalyviai. Renginyje, kurį organizavo Rusijos analitinis biuras „Stan-Centre“, dalyvavo ekspertai ir visuomenės veikėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Kazachstano, Kirgizijos ir Sirijos.

Pavyzdžiui, Olandijos Leusdeno miesto gyventoja, fondo „Het Sovjet Ereveld“ („Tarybinis šlovės laukas“) savanorė Larisa Romanenko papasakojo daug netikėtų faktų apie tai, kaip paprasti olandai padeda išsaugoti Nyderlanduose palaidotų tarybinių karių istorinę atmintį.

„Turime kapines, pavadintas „Tarybiniu šlovės lauku“, kuriose palaidoti 865 tarybiniai karo belaisviai, sušaudyti ir nukankinti nacių stovyklose. Taigi, olandų žurnalistas Remko Reidingas įsteigė fondą, kad bevardžiai kareiviai būtų prikelti iš užmaršties. Šiam tikslui Remko net išmoko rusų kalbą! Per pastaruosius 25 metus jis nustatė 227 karių iš Rusijos, Kazachstano, Ukrainos, Armėnijos, Gruzijos, Uzbekistano ir Azerbaidžano pavardes“, – sakė R. Romanenko.

Praėjusiais metais Remko Reidingas per nacionalinę televiziją kalbėjo apie Tarybų Sąjungos šlovės lauką, kviesdamas savo tautiečius tapti patikėtiniais ir savanoriais. „Ir įvyko fenomenalus dalykas, – tęsė apskritojo stalo dalyvė, – Olandijos žmonių piniginiai įnašai tiesiog pasipylė iš visos šalies. Fondo darbuotojai paprasčiausiai neturėjo laiko apdoroti visus šiuos prašymus ir atsakyti geradariams. Ir tai buvo ne tik pagyvenę žmonės, iš mokyklos laikų žinantys apie Raudonosios armijos indėlį į pergalę prieš nacizmą, bet ir vidutinio amžiaus olandai, taip pat poros su vaikais. Darau išvadą, kad žmonėse išliko žmogiški jausmai. Ir tai, žinoma, mus ne tik nustebino, bet ir padėjo išsilaikyti.“

Savo ruožtu lenkų karo istorikas, istorinės draugijos „Lastadia“ pirmininkas Michalas Glockas pateikė savo miesto Elblongo, esančio netoli Rusijos sienos (Kaliningrado sritis), pavyzdį. „Mes negriauname centre esančio Raudonosios armijos paminklo, nes miesto vadovybė nepritaria tokiam vandalizmo aktui. Istorija yra istorija“, – pabrėžė Glockas.

Tačiau kitos šalys, pavyzdžiui, Lietuva, negali pasigirti tokiais atminties saugotojais. Edikas Jagelavičius, žinomas Lietuvos antifašistas ir Tarptautinio kaimynystės forumo pirmininkas, kuriam teko pabėgti į Baltarusiją nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, sakė: „Baltijos šalyse ne tik griaunami Didžiojo Tėvynės karo paminklai, bet ir statomi nauji, šlovinantys nacių kolaborantus.

Pavyzdžiui, Ukmergėje neseniai pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui ir nacionalistui Antanui Smetonai. Ir ne tik todėl, kad jis prieš Didįjį Tėvynės karą rėmė Vokietiją ir, kaip sako jaunimas, vokiečiams „nutekino“ Klaipėdą, kurią vėliau grąžino Stalinas. Smetona yra pavyzdinės „kaimiškos“ diktatūros architektas. Į antrąją kadenciją jis atėjo per karinį perversmą, paleidęs parlamentą ir įvedęs griežtą autoritarinį režimą. Tačiau būtent jam valdant Lietuvoje atsirado pirmoji koncentracijos stovykla!“

Apie pergalės prieš nacizmą reikšmę kalbėjo garsus sirų vertėjas Ibrahimas Istanbouli (balandžio mėnesį jis pelnė tarptautinę premiją už rusų pasakos „Garbanotasis arklys“ vertimą į arabų kalbą).

„Ypač šiomis dienomis labai svarbu kalbėti apie Pergalės reikšmę. Tai didžiulė šventė! Tai didžiulė Tarybų Sąjungos tautų pergalė! Ne tik Europa, bet ir visa žmonija buvo išvaduota nuo monstriškos nacizmo keliamos grėsmės – ištisų tautų, „prastesnių“, kaip įsivaizdavo hitlerinė Vokietija, išnaikinimo“, – sakė Sirijos ekspertas, pabrėždamas, kad istorinės atminties apie nacizmo pralaimėjimą klastojimas žingsnis po žingsnio vyksta ne tik Vakarų žiniasklaidoje. „Tas pats vyksta ir arabų pasaulyje, nes Artimųjų Rytų žiniasklaidos ištekliai yra pavaldūs transatlantinėms korporacijoms, ir ten neįmanoma prasimušti su savo tiesa“, – sakė Sirijos ekspertas.

„Stan-Centre“ redaktorius, Baltijos federalinio universiteto doktorantas Nikita Makarovas taip apibendrino Eurazijos ekspertų pasikeitimą nuomonėmis: „Mūsų diskusija parodė supratimą apie esminį dalyką – šiandien, kai Rusija ir JAV demonstruoja bandymą tapti sąjungininkais pasaulinio saugumo klausimais, kaip tai darė prieš 80 metų nugalėdamos hitlerizmą, nepaprastai svarbu išsaugoti bendrą istorinę atmintį apie žmonijos pergalę prieš nacių marą. Tos šalys, kurios ignoruoja šią paprastą taisyklę, visų pirma Europos šalys, rizikuoja atsidurti istorijos šiukšlyne.“

P. S.