I. Šimonytė nurodė, ką turi padaryti Europos Sąjunga, kad išsaugotų vertybes

Nuotr. lrv.lt

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien Berlyne susitiko su Austrijos Respublikos kancleriu Sebastianu Kurzu ir Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos Europos Parlamente vadovu Manfredu Weberiu, dalyvavo diskusijose ir skaitė pranešimą ELP konferencijoje Europos ateities klausimais.

„Grįžę prie diskusijų apie Europos ateitį, neturėtume pasiduoti pesimistų prognozėms, kad galiausiai sutarsime nesutarti. Tiesą sakant, nėra jokių nesutarimų dėl to, kokią ateitį privalome kurti Europai. Ateities Europa turi būti laisva, saugi ir klestinti. Taip pat turi būti įgalintas jaustis ir kiekvienas jos pilietis. Erdvė, kurioje klesti mokslas, verslas ir talentai. Kur paveldas yra saugomas, istorija – pripažįstama ir apmąstoma. O ateitį kiekvieną dieną kuria įgalinti svajotojai ir novatoriai“, – savo kalboje pasakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak Žmonių partijos veido, dabar, kaip ir anksčiau, pagrindinis diskusijų dėl Europos ateities klausimas yra ne tai, ką norime pasiekti, bet kaip tai pasieksime.

„Esu įsitikinusi, kad mes tai pasieksime – pirmiausia – likdami ištikimi sau. Niekada neišduodami vertybių, kurios mus apibrėžia ir vienija. Laisvės, taikos, demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių ir žmogaus orumo. Ar galime likti ištikimi sau, jei apleisime už savo pagrindines teises ir laisves kovojančius Baltarusijos žmones? Ar galėtume nuoširdžiai pasakyti, kad laikomės savo vertybių, jei vieną dieną nuspręstume pamiršti Rusijos kalėjime kalintį Aleksejų Navalną ar dėl Donbaso gyvybes prarandančius Ukrainos žmones? Ar galime prieiti prie to, kad iškeistume Ukrainos Krymą į ką nors, ką Kremlius ateityje sugalvotų mums pasiūlyti?“, – retoriškai klausė moteris.

Be dėmesio I. Šimonytė nepaliko ir Baltarusijos disidento Romano Protasevičiaus.

„Kol išliekame ištikimi sau, atsakymai yra aiškūs ir pasirinkimas yra vienas. Taip, už moralinės pozicijos reiškimą dažnai mokama kaina. Kartais ji yra apskaičiuojama – kaip ekonominių sankcijų atvejais. Kartais ji viršija bet kokius racionalius lūkesčius – nes diktatorių vaizduotei nėra ribų. Lietuva tai patyrė savo kailiu, kai Lukašenka nusprendė priverstinai nutupdyti „Ryanair“ lėktuvą ir įkaitais paimti daugiau nei šimtą ES piliečių, kad sulaikytų Romaną Protasevičių. Ir kai jis ėmė naudoti neteisėtą migraciją kaip hibridinį ginklą prieš mano šalį, mūsų kaimynes Latviją ir Lenkiją bei visą ES. Tačiau kad ir kokią kainą mokame ar tektų mokėti ateityje už tai, kad istorijos akivaizdoje stojame į teisiųjų pusę, ji negali prilygti kainai, kurią mokėtume praradę (arba dar blogiau – pardavę) savo moralinį kompasą. Nes tuomet mes taptume „nieko bendra neturinčiųjų bendrija“, pasiskolinant šį taiklų apibrėžimą iš lietuvių kilmės amerikiečių filosofo Alphonso Lingis“, – savo kalboje Vyriausybės vadovė.

Ji atskleidė, kad „mums reikia stipresnės, o ne silpnesnės ES“.

„O stovėti vienam – ne išeitis. Jei kas tuo kada nors abejojo, daugybė vis didėjančių iššūkių – nuo ekonominių krizių iki dabartinės pandemijos – mums davė pamoką, kad mums reikia stipresnės, o ne silpnesnės ES. ES, kuri gali įveikti krizę. ES, kuri gali įveikti net vėžį. Nuo ekonomikos atsigavimo planų iki dalijimosi skiepais, nuo žaliųjų sertifikatų iki sienų kontrolės – juk galiausiai remiamės būtent ES. Ir čia pereinu prie antrosios sąlygos, kurią turime įgyvendinti, kad galėtume kurti Europos ateitį, kurios mūsų žmonės yra verti. ES privalo pasimokyti iš savo patirties ir prisitaikyti prie nuolat kintančių iššūkių bei jų konteksto. Ar tai būtų beišsitrinanti riba tarp žodžio laisvės ir dezinformacijos, ar piktnaudžiavimas mūsų migracijos ir prieglobsčio politika, žmonių kontrabandą paverčiant ginklu. Turime peržiūrėti savo politiką ir ES teisę bei rasti naujų mechanizmų ir sprendimų. Kad galėtume išsaugoti savo pagrindines vertybes, tačiau neleistume priešininkams paversti jų didžiausiu mūsų pažeidžiamumu“, - nurodė I. Šimonytė.