Gegužės 3 d. Ispanijos karalius Pilypas VI (Felipe VI) pasirašė parlamento paleidimo įsaką ir birželio 26 d. paskelbė naujus rinkimus. Dokumentas pasirašytas deputatų Kongreso pirmininko baskų kilmės Pačio Lopeso (Patxi López) akivaizdoje po to, kai gegužės 2 d. pasibaigė oficialus terminas per kurį turėjo būti suformuota nauja vyriausybė. Naujienų agentūra AFP teigia, kad tai pirmasis toks įvykis Ispanijos istorijoje.
„Tikėsimės, kad tai mums bus gera pamoka ir naujasis parlamentas kuo skubiau susitars dėl vyriausybės sudėties“, – sakė P. Lopesas Madride vykusioje spaudos konferencijoje.
Po 2015 m. gruodžio 20 d. vykusių rinkimų nei viena partija negavo absoliučios daugumos. Pirmą kartą istorijoje daug balsų gavo dvi naujos partijos – ultradešinioji „Podemos“ ir liberalioji „Piliečiai“ („Ciudadanos“). Dėl partinių rietenų niekaip nepavyko suformuoti valdančiosios koalicijos, kuri iš pradžių buvo bandoma lypdyti daugiausiai balsų rinkimuose gavusios konservatyvios Liaudies partijos (NP), o vėliau – Ispanijos socialistinės darbo partijos (ISRP), pagrindu.
„Al Jazeera“ teigia, kad Ispanija dėl netikėtų rinkimų gali tapti autoritarine valstybe ar net „nevyriausybine organizacija“. Ispanija karaliaus valdoma nuo 1516 m. Dabar Ispanijos Karalystė yra daugiatautė ir daugiakalbė valstybė, sudaryta iš gana skirtingų 17 autonominių regionų, kuriuose gyvena ne tik ispanai, kalbantys ispanų (tiksliau, kastiliečių) kalba, bet ir visiškai skirtingų tautų atstovai: baskai, katalonai, galisai, aranai, aragoniečiai, asturiečiai, leoniečiai, kantabriečiai, ekstremaduriečiai, eonaviečiai, benaskiečiai, ribagorsanai, mirandiečiai, arabai, berberai ir kt. Daugelis šių tautų, išskyrus baskus, arabus ir berberus, yra indoeuropiečių, romanų kalbų grupės (kaip ir kastiliečiai) atstovai.
Šaltinis: dw.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]