Istorija – „progresyviai“

Nieko nebestebina, kad mūsų elitu save laikantys asmenys tarpusavyje rungtyniauja, kas labiau apdergs savo šalį ir tautą. Savinieka tapo vos ne mados ir „gero tono“ reikalu. Mūsų šalis – blogiausia, tauta – tamsiausia (ir dar visokia „fobiška“), mūsų kultūra – „retrogradiška“, o istorija – apgailėtina. Trumpai tariant, viskas taip blogai, kad belieka žudytis arba emigruoti ir kuo greičiau nutautėti. Ar tai normalu? Norint geriau suprasti, kartais verta pasižiūrėti iš šalies. Pabandykime sumodeliuoti situaciją, jog toks „nuprogresyvėjęs elitas“ pradeda reikštis KITOSE tautose. Pristatome seriją „Bumblovės paslėpsniai“. Pradžiai siūlome pokalbį su hipotetiniu žydų istoriku Berel Daron. Bet koks panašumas su realiomis asmenybėmis – grynai atsitiktinis.

Korespondentas (toliau – K): Šaliom.
Berel Daron (toliau – B.D.) Šaliom. Beje, žinote, kad taip vadinasi psichinių ligonių globos įstaiga – atseit, tų, kuriems „biški šaliom“? (juokiasi).
K: Man tai atrodo ne itin mandagus pajuokavimas...
B.D.: Na ką Jūs, nebūkite toks konservatyvus – daugiau atvirumo!
K: Tiek to. Šiandien norėčiau su Jumis pasikalbėti apie vieną žinomiausių ir lankomiausių Izraelio turistinių vietų – Masadą.
B.D.: Taip, kėpso ten toks kalniukas Judėjos dykumoje.  
K: O taip pat tvirtovė, kur žydų sukilėliai...
B.D.: Maištininkai, gerbiamasis, o ne sukilėliai.
K: Bet...
B.D.: Kokie „bet“? Kaip vadinosi valstybė? Romos imperija. Kur gyveno maištininkai? Romos imperijoje. Taigi, čia viskas aišku. Nereikia į viską žiūrėti iš siaurų etnocentrinių pozicijų – tai paprasčiausiai neprogresyvu.
K: Tiek to. Taigi, tai tvirtovė, kurioje sukil... maištininkai didvyriškai kovėsi prieš juos apgulusius romėnus, atlaikė 10 metų apgultį, o galiausiai verčiau pasirinko mirtį, o ne vergiją.
B.D.: Pasakos, gerbiamasis – pasakos ir mitai. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kad tai ŽYDŲ versija – o tai reiškia, kad ji a priori yra šališka, etnocentriška ir retrogradiška. Jei norite susidaryti OBJEKTYVŲ vaizdą, reikia remtis jų oponentų šaltiniais – šiuo atveju, romėnų.
K: Bet kad nelabai kas yra – praktiškai tik Titas Flavijus Juozapas – ir tas pats yra žydų perbėgėlis.
B.D.: Na, tai čia viskas paprasta. Istorija, žinokite, gerbiamasis, yra didele dalimi interpretacija. Taigi, imame to Juozapo raštus, atsijojame viską, kas galėjo būti įtakota jo žydiškos kilmės ir pažiūrime objektyviai – t.y. iš romėnų pozicijos.
K: Objektyviai?
B.D.: Be abejo. Jei ne etnocentriškai – reiškia, objektyviai. Taigi, ką turime? Ogi krūvą fanatikų-žudikų (jų net pavadinimas – „sikarijai“ kilęs nuo durklo. Palyginimui, įsivaizduokite religinių fanatikų sektą „kastetininkai“ – arba „štyrininkai“ :)), kurie apgaule įsibrovė į romėnų garnizoną, be gailesčio išpjovė vargšus gynėjus ir įsirengė ten savo irštvą. Beje, jokios 10 metų apgulties nebuvo – romėnai paprasčiausiai palaikė juos ten kelis metelius, kad nepabėgtų, kol su kitais maištininkais bus susitvarkyta. O paskui viens-du - ir reikalas baigtas. Užteko romėnams pasibelsti į tos vadinamos tvirtovės vartus, ir žydų fanatikai iš to siaubo patys vieni kitus išpjovė – tik kelioms moterėlėms su vaikais pavyko pasprukti. Dar vienas įdomus faktas – o žinote, kad tuos fanatikus nugalėjusio Liucijaus Flavijaus Silvos vadovaujamo Dešimtojo „Sąsiaurio“ legiono herbas – kiaulė?
K: Šernas.
B.D.: Nesvarbu – laukinė kiaulė. Gražus sutapimas, ar ne? Dar įdomu pastebėti, kad tie Jigelio Jadino iškapstyti kaulai, kuriuos taip pagarbiai palaidojo, greičiausiai buvo ne Masadoje tupėjusių fanatikų, o kiaulienos privalgiusių Romos legionierių palaikai. Tokia tat linksma istorija.
K: Ką gi, ačiū už pokalbį – aš sužinojau, ką norėjau.
B.D.: Visada prašom. Kreipkitės, kai tik norėsite dar kokį „istorinį“ mitą nuvainikuoti ir dekonstruoti. Beje, kviečiu į prezentaciją – mes su kolega Manger Datzel parašėme knygą „Masada – prasimanymas ir tikrovė“. Šiandien eisime atsiimti premijos „Už patriotizmo skatinimą“.

Toliau „Bumblovės paslėpsniuose“ – pokalbis su istoriku ir kylančia „stand-up“ komedijos žanro žvaigžde Koszczyk Romuntowicz iš Lenkijos, su kuriuo aptarsime Kryžiuočių ordino atsiradimą lenkų žemėse, Žalgirio mūšį ir lenkų karalius.