Kas įvykdė teroro aktus Paryžiuje: pagrindiniai įtariamieji

Svarstomi įvairūs scenarijai, kas galėtų būti atsakingas dėl teroro atakų lapkričio 13-ąją Paryžiuje. Pagrindiniais įtariamaisiais išlieka vadinamosios islamo valstybės (IS) atstovai. 

Vis dėlto viskas nėra taip paprasta. Tyrimas dar tik prasideda, todėl daryti galutines išvadas dar gerokai per anksti. 

Pirmiausia reikia žvelgti, kas anksčiau vykdė teroro aktus Prancūzijoje. 

Vienas scenarijus teigia, kad atakos buvo tiesiogiai organizuotos ir kontroliuojamos IS kažkur iš Sirijos ir Irako. Anksčiau IS tiesiog kviesdavo savo pasekėjus Europoje veikti vieniems. Tačiau po lėktuvo susprogdinimo virš Sinajaus tapo aišku, kad IS grėsmė vystosi labai sparčiai. Naujoji ataka akivaizdžiai susijusi su pastaraisiais 18 mėnesių vykusiais išpuoliais visame pasaulyje. 

Galimas dalykas, kad į Prancūziją buvo nusiųsta teroristų komanda arba jie pasamdyti Prancūzijoje, o galbūt nutiko ir taip, ir taip, o tai atsargiai valdyta iš toli. Apie 520 Prancūzijos piliečių kovoja Sirijoje, o iš ten grįžusiųjų yra 250.

Antrasis scenarijus teigia, kad tai susiję su tuo, kas Paryžiuje vyko prieš 10 mėnesių. Tai būtų susiję su IS arba Al Qaeda. Sausį atakavo trys vietiniai teroristai, iš kurių vienas save vadino IS nariu, tačiau niekada su IS kontaktų neturėjo, o kiti du buvo broliai, susiję su Al Qaeda padaliniu Jemene. Būtent jie atsakingi dėl atakų prieš satyrinį žurnalą Charlie Hebdo. 

Al Qaeda prisiminti verta, nes tarp džihadistų judėjimų ji prarado pranašumą, kai atsirado IS, todėl gali būti, kad įvykiai Paryžiuje simbolizuotų jos sugrįžimą.

Trečiasis scenarijus teigia, kad veikė vietiniai vieniši vilkai. Prancūzijoje yra daugybė piktų, frustruotų, nepritapusių jaunų musulmonų, ekstremistinių būrelių. Vis dėlto daugelio jų nariai išvažiuoja į Siriją. 

Būtent vienišas vilkas, kilęs iš Alžyro, Mohamedas Merahas (Mohammed Merah) 2012 m. kovą nušovė septynis žmones Pietų Prancūzijoje, Tulūzoje ir Montobane. Vienišas vilkas buvo ir Prancūzijos pilietis, kilęs iš Alžyro, Mehdis Nemušas (Mehdi Nemmouche), kuris 2014 m. gegužę nušovė keturis žmones Žydų muziejuje Briuselyje. Jis praleido daugiau nei metus Sirijoje su radikaliais islamistais. 

Tokiu būdu pamatėme, kad netreniruoti nusikaltėliai gali žudyti taip šaltakraujiškai, kad atrodo, jog tai padarė profesionalai. 

Tačiau tam, kas įvyko lapkričio 13-ąją, reikėjo gerai pasiruošti: buvo būtinas teroro aktų koordinavimas, resursai. Todėl sunku būtų patikėti, kad veikė mėgėjai. 

Paryžiuje teroristų naudota taktika naudota ir anksčiau, labiausiai ji primena 2008 m. lapkričio 26–29 d. Indijos mieste Mumbajuje naudotus metodus: tuomet pulti viešbučiai, kavinės, žydų centras. Nuo tada praėjo beveik lygiai 7 metai, ir saugumo tarnybos bijojo, kad panašus atvejis gali pasikartoti Vakaruose. 

Galimas dalykas, kad lapkričio 13-ąją pasirinkti taikiniai nėra atsitiktiniai, o siunčia tam tikrą žinutę. Tai nebuvo ambasados, turistinės vietos, prabangios parduotuvės, muziejai. Išskyrus stadioną, tai buvo paprasti objektai, susiję su neprabangiu, labiau multikultūriniu Paryžiumi, koks jis yra rytinėje dalyje. 

O galbūt teroristai pasirinko šiuos objektus todėl, kad gerai pažinojo šias vietoves?

10-asis ir 11-asis rajonai, kuriuose vyko atakos, nėra vadinami prestižiniais. 10-asis dažnai vadinamas Mažąja Turkija, nes jame gyvena daug turkų, o 20 proc. rajono gyventojų yra imigrantai iš ne ES šalių. 11-asis rajonas yra vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų Europoje, jame 16 proc. gyventojų sudaro imigrantai iš ne ES šalių. 

Tiesa, dar yra sąmokslo teorijų šalininkai, kurie sieja lapkričio 13-osios teroro aktus Paryžiuje su vadinamojo Karo su teroru, vykdomo nuo 2001 m., pradžia, Kalašnikovo automato išradimo data 1947 m. ir net su 1307 spalio 13 d. (penktadieniu trylikta), kai Prancūzijos karalius Pilypas IV suėmė šimtus tamplierių ir sunaikino jų ordiną. 

Šaltinis: theguardian.com