Kaip aklas su kurčiu

Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija surengė spaudos konferenciją dėl LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamos programinės paramos, skambiai vadinamos „bendruomenių savivaldos stiprinimui“. 2 proc. niekam nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio pagal minėtą programą turėtų tekti bendruomenėms, o šios, pasitarusios su aktyviais nariais, spręstų, kam skirti gaunamus pinigus.

Tačiau jau antrus metus programa skambiu pavadinimu ne stiprina, o silpnina ir skaldo bendruomenes, neskatina naujų NVO kūrimosi. Sukurtas toks gautų lėšų skirstymo mechanizmas, kad galų gale, pvz., beveik visa pernykštė parama buvo panaudota miesto infrastruktūrai. Pasisekė tik vienai Dainų mikrorajono bendruomenei, įrodžiusiai, kad organizacijai funkcionuoti, masiniams renginiams organizuoti reikalinga org. technika bei kita įranga. Šios bendruomenės pirmininkas Virgilijus Balčius spaudos konferencijoje pripažino, kad jiems nusišypsojo laimė, nes Šiaulių Dainų mikrorajone nėra... seniūnijų. Pasirodo, pastarosios yra esminis stabdys, trukdantis miesto bendruomenėms racionaliai, be vidinių avantiūtų panaudoti paramą ten, kur jos labiausiai reikia.

Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė priekaištavo Šiaulių savivaldybei, kad ši savo tinklalapyje reklamuoja laikinai sudarytas vietos bendruomenių tarybas. Jų misiją viename miesto tarybos posėdžių labai tiksliai įvardijo meras socialdemokratas Justinas Sartauskas, išsitaręs, neva „jos reikalingos pinigams dalyti“. Tačiau Šiauliuose yra devynios nuolat veikiančios bendruomenės, kurios beveik visos veikė dar tuomet, kai jokiomis paramomis nė nekvepėjo... Į spaudos konferenciją atvyko niekaip neatstatydinamas ir administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdės nepaliekąs Liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Strups, Rėkyvos mikrorajono seniūnė Vaida Čelkienė ir neprisistačiusi, tačiau bendruomenių nuo daugiabučių namų bendrijų beveik neskirianti savivaldybės tarnautoja.

Visi spaudos konferencijoje dalyvavę vietos bendruomenių pirmininkai priekaištavo Šiaulių savivaldybei, kad 2013-2015 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programinė parama bendruomenių stiprinimui šiemet pradedama įgyvendinti dar slapčiau ir skubiau nei pernai. Beje, pasitikėjimo nekelia ir pats pasirinktas lėšų dalijimosi modelis. Jeigu nevyriausybinė organizacija rašo kokiai nors ministerijai projektą, tai reikalaujama, kad ji bent dvejus metus būtų vykdžiusi aktyvią veiklą. Tuomet jau aišku, kas prašo paramos ir kas bus atsakingas už tikslingą ir skaidrų lėšų panaudojimą. Tačiau minėtos programos parama patikima dirbtinai sulipdytoms, laikinoms bendruomenių taryboms, kurios panaikinamos vos padalijus pinigus. Kam tenka atsakomybė, pvz., už pernai balose sustatytas brangias vaikų žaidimo aikšteles? Savivaldybei, nes ši skelbė viešųjų pirkimų konkursą? Tuomet po dešimt ar penkerius metus veikiančios vietos bendruomenės „ne prie ko“, panaudojant jų veiklai stiprinti skiriamą paramą.

Spaudos konferencija virto bendruomenių pirmininkų ir minėtųjų klerkų ginču. Tarsi aklas su kurčiu kalbėjosi ir, kaip jau įprasta, valdžiažmogiai bendruomenių nesuprato. Tarsi balsas tyruose nuskambėjo informacija, kad pernykštės programos lėšos pasitarnavo net Seimo rinkimuose dalyvavusiems kandidatams, kurie nė nepasitarę su nuolat veikiančiomis vietos bendruomenėmis per visas žiniasklaidos priemones kaip savo nuopelnus ištriūbijo, kad statys vaikų žaidimo aikšteles... Panašu, kad valdininkai ir šiemet nuspręs, ko reikia bendruomenėms, o pačios organizacijos ir vėl liks nuošalėje, nes, anot Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkės Nijolės Malakauskienės, „viskas labai skubu ir slapta. Jokio viešumo.“ Neįvykdė ir meras J. Sartauskas pažado neforsuoti įvykių, o tartis su bendruomenių lyderiais. Vėl prioritetai paramos dalybose tenka Registrų centre neįregistruotiems neaiškiems dariniams.

Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija dar pernai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, siūlydama patikėti pačioms bendruomenėms spręsti finansavimo klausimus. Tuomet būtų galima tikėtis realios paskatos steigtis naujoms nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyvinti jų veiklą. Pilietinė visuomenė formuotųsi ne tik prakalbose priešrinkimus. Tačiau valdžiai patogiau tik žodžiais „stiprinti“ bendruomenes, o realybė visai kitokia: visos savivaldos struktūros susivienija, kad jų, o ne piliečių žodis būtų lemiamas. Taigi, kur išleisti paramą, ką kokioje baloje statyti už šiemet į Šiaulius „ateinančius“ 335 tūkstančius litų, ir vėl spręs dirbtinai sukurti, teisiškai neįregistruoti dariniai. Ir tai vadinama bendruomenių veiklos skatinimu ir stiprinimu? Tai atsakykite, kas tuomet yra pilietinės veiklos silpninimas?