Kaip buvo sufabrikuota pulkininko Sauliaus Vitkaus byla, ir jis nuteistas kalėti 20 metų?

Kaip buvo sufabrikuota pulkininko Sauliaus Vitkaus byla, ir jis nuteistas kalėti 20 metų?

Laba diena,

Ir vėl, gerų žmonių dėka, gavau Jūsų laikraštį Nr. 43 (548), kuriame atspausdintas mano laiškas Jums ir nedidelis komentaras. Džiugu, kad išdrįsote atspausdinti mano laišką ir truputi pakomentuoti, kadangi bet kuris žurnalistas, kurį teko sutikti anksčiau, buvo suinteresuotas tik eilinį kartą išpilti srutų kibirą man ant galvos. Taigi, dėkoju už nešališkumą ir drąsą (iš tiesu drąsu spausdinti straipsnį to, kuris visų yra pasmerktas ir kurio kaltė „yra įrodyta41).

Pirmiausia noriu atkreipti Jūsų dėmesį į kai kuriuos netikslumus. Teisėjai Stasys Punys ir Rosita Patasckienė manęs dar nenuteisė, tačiau jie yra apeliacinės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismas) teisėjų kolegijos nariai, o teisėjų kolegijos pirmininkas yra teisėja Jurgita Mačionytė. Manau, kad ši detalė yra aktuali ir privalo būti ištaisyta. Kitą vertus, jei jau šie teisėjai nuteisė žmones už nieką, tai ar aš galiu tikėtis teisingo apeliacinio skundo nagrinėjimo? Ir jei Jums įdomu, galiu trumpai argumentuoti tokias savo abejones.

Kaip žinia, viso proceso metu (tad ir ikiteisminio tyrimo metu) asmeniui yra garantuojamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, o kai kurios iš jų yra absoliučios (negali būti pažeistos jokiomis aplinkybėmis). Tarp tokių absoliučių teisių yra teisė į teismą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai) ir teisė į gynybą (Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarimas). Tai ir yra suprantama, kadangi negarantavus šių teisių - baudžiamasis persekiojimas bus - „į vienus vartus“. Tiek praeitą kartą pateiktas dokumentas, tiek ir kiti bylos dokumentai įrodo, jog ikiteisminio tyrimo metu man nebuvo leista susipažinti su jokiais bylos duomenimis, tad aš negalėjau apskųsti jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų ar sprendimų, negalėjau pateikti jiems nušalinimus ar kaip nors kitaip priešintis minimų asmenų savivalei. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmus ir sprendimus galima apskųsti tik kol vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 64 str. 1 d.). Taigi, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu man nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tad nebuvo leista užginčyti jų teisėtumo, tikrumo, priimtinumo ir kitų klausimų, ko pasekoje vėliau teisme buvo pareikšta - o tu ikiteisminio tyrimo metu neužginčijai šių duomenų teisėtumo, tad jie yra teisėtu būdu gauti įrodymai... Gaila, tačiau tuo metu laidos „Vaivos pranašystės11 dar nebuvo, tad sužinoti kokie veiksmai vyksta aš niekaip negalėjau, tačiau pasirodo būtent tai ir yra lemiamas bylos momentas, ir galima mane nuteisti, net nenagrinėjant bylos duomenų teisėtumo, tikrumo, priimtinumo ir kitų klausimų...

Atkreiptinas dėmesys į Generalinės prokuratūros prokuroro Simono Slapšinsko (o vėliau ir prokuroro Dariaus Alinsko) gyvenimo išmintį... Šie prokurorai, puikiai išmanydami, kad visa byla yra „susiūta baltais siūlais11, vieną ir tą pačią bylą išskirstė į tris bylas, nors tas pats Europos Žmogaus teisių teismas (toliau - EŽTT) byloje Driza v. Albania (no. 33771/02, 13 November 2007, para. 69) aiškiai įtvirtino valstybių Konvencijos dalyvių pareigą organizuoti teisinę sistemą taip, kad susiję procesai būtų sujungti j vieną ir nebūtų įmanomi vėlesni naujų procesų inicijavimai dėl to paties klausimo. Bet juk teisiamas S.Vitkus, tad galima nepaisyti EŽTT sprendimų, tuo labiau, kad nagrinėjant visus epizodus kartu - bus skirta tik viena subendrinta bausmė, o išskirsčius vieną bylą į kelias dalis - du teistumai, du nuosprendžiai, tad bausmės dar kartą bus sudedamos ir garantuotai bus 20 metų nelaisvės. Kitą vertus, jei jau vienoje byloje atsirastų principingas teisėjas, tai kitoje byloje galima pakoreguoti bet kokias detales ir tikėtis, kad byla paklius „reikiamam11 teisėjui... Sis lyrinis atitrūkimas nuo pagrindinės temos reikalingas tam, kad suprastumėte, jog vyksta du procesai (nors buvo trys bylos, dvi bylos vėliau buvo apjungtos, tad liko dvi). Viena byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, o ją „nagrinėjo11 teisėjas V.Lenčikas, kuris apskritai negalėjo nagrinėti bylos, kadangi priiminėjo sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo toje pačioje byloje iki pradedant bylą nagrinėti teisme, tad jau iš anksto turėjo susiformavusią nuomonę dėl mano kaltės (pažeidžiamas nešališkumo principas). Kita byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ją „nagrinėjo11 teisėja R.Paužaitė. Vėliau, priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius, jie buvo apskųsti apeliacine tvarka ir pirmoji byla (kurioje aš nuteistas 18 metų) pateko į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos rankas (pirmininkas Jurgita

Mačionytė, nariai: Stasys Punys, Rosita Patackienė), o antroji byla pateko į Vilniaus apygardos teismą (pirmininkas Linas Šiukšta, nariai: Valdimaras Bavėjanas, Violeta Ražinskaitė). Taigi, įvadas į „amžiaus bylą“ padarytas...

Itin svarbu yra tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, prieš priimdami bylą nagrinėti teisme, privalo įsitikinti, ar nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme (BPK 233 str. 1 d.) ir, jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai (pažeistos žmogaus teisės) - perduoda bylą prokurorui. Neabejotina, kad tokiomis įstatymo normomis įstatymo leidėjas numatė „saugiklį44, kad nebūtų švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos (jei ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, tai bet kokiu atveju byla kažkada privalės būti grąžinta prokurorui). Ir nors minimos įstatymo normos yra žinomos net pirmo kurso teisės studentams ar netgi tokiems neišmanėliams kaip aš, nei teisėjas Vladislavas Lenčikas, nei teisėja Rasa Paužaitė nepastebėjo „dramblio“, o tiksliau to, kad ikiteisminis tyrimas apskritai yra neteisėtas. To pasekoje teisėjas V.Lenčikas mėgavosi byla net trejus metus (kas žino, o gal teisėjui patinka tokio pobūdžio bylos), o teisėja R.Paužaitė pasitenkino dviem metais. Perdavus bylas apeliacinės instancijos teismui, nei vienas iš minėtų teisėjų (Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas, Violeta Ražinskaitė, Jurgita Mačionytė, Stasys Punys, Rosita Patackienė) taip pat „neprisiminė“ BPK 234 str. 2 d. nuostatų. Jau savaime keista, kad tiek pirmosios instancijos teismo teisėjai, tiek apeliacinės instancijos teisėjai, kurie neabejotinai privalo turėti nepriekaištingą reputaciją ir nepriekaištingas teisės žinias - nežino pačių pagrindų... Na, kadangi visi esame žmonės ir darome klaidas, darysime teorinę prielaidą, kad visi minimi teisėjai tiesiog pamiršo tą nelemtą įstatymą, nors aš prieš pradedant teismo posėdžius pats pareiškiau, jog bylos nagrinėti negalima, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ir kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų... Taigi, garbingi teisėjai pamiršo ir mano pretenzijas, o tiksliau - atsisakė nagrinėti mano pretenzijas ir atsisakė vykdyti įstatymo normas. Vėlgi - kas nedirba, tas neklysta...:) Koją, minimiems teisėjams, eilinį kartą pakišo įstatymo leidėjas, kuris BPK 254 str. 3 d. nustatė, jog jei teisėjai nepastebėjo esminių proceso pažeidimų priimant bylą teisminiam nagrinėjimui, tai tokiems pažeidimams paaiškėjus teisminio nagrinėjimo metu - teismas ir vėl privalo nutraukti bylos nagrinėjimą, bei grąžinti bylą prokurorui. Savaime suprantama, nei vienas iš minimų teisėjų nepastebėjo ir šio BPK straipsnio... Man pirštu parodžius šią įstatymo normą - teisėjai prarado ne tik savo žinias, bet ir regėjimą... Nemato ir viskas... Taigi, nors byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama teisme - Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šia byla mėgaujasi jau ketveri metai, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija - dveji metai.

Žinoma, negaliu reikšti pretenzijų Vilniaus apygardos teismo teisėjui V.Lenčikui, kadangi pastarasis dar 2011-03-17 teisminio nagrinėjimo metu išaiškino man, kad aš apskritai neturiu teisės gintis, užduoti klausimus ar ginčyti kitos šalies argumentus. Šie žodžiai į teismo posėdžio protokolą įtraukti nebuvo, nors ir prašiau juos įtraukti. Neabejotina, kad šie teisėjo žodžiai atsispindi teismo posėdžio garso įraše, tačiau teismai atsisakė šiuos įrašus pateikti man. Taigi, teisėjo V.Lenčiko pozicija aiški - nereikia ir teismo - esi kaltas. Kadangi teisėjos R.Paužaitės darbo stažas šiek tiek mažesnis ir ji neturėjo tiek įžūlumo pasakyti atvirai, kad niekas čia mano pretenzijų nenagrinės, tai ši teisėja pasielgė diplomatiškai - paaiškino, kad tiriant „įrodymus44 aš „įrodymų44 apžiūrėti negalėsiu, pasisakyti dėl jų negalėsiu, „įrodymų44 turinys skelbiamas nebus... Taigi, jei vienas teisėjas atvirai pasiuntė mane toli toli, tai kitas teisėjas pasiuntė dar toliau, tačiau... gražiai:) Na, o apeliacinės instancijos teismų teisėjai išaiškino, kad be reikalo aš čia „keliu bangas44, kadangi pirmosios instancijos teismai visus įrodymus ištyrė teisingai, atitinkamai su įstatymo reikalavimais.

Na, o kas yra tie prokuroro ir žiniasklaidos taip mėgstami „įrodymai44 ir kaip jie atsirado byloje... Kaip visi žinote iš žiniasklaidos, buvo atliktos kratos mano gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje, kurių metu buvo paimti kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos, kurios buvo tiesiog išpampusios nuo įrodymų... Juk aš „dariau nusikaltimus ir visą tai fotografavau ir filmavau44... BPK 149 str. 7 d. (tuo metu galiojusi įstatymo versija) nustatyta, kad visi paimami daiktai ir dokumentai yra parodomi kratoje dalyvaujantiems asmenims. BPK 51 str. 1 d. 7) p. nustato, kad visuose tyrimo ir nagrinėjimo veiksmuose privalo dalyvauti gynėjas (kadangi aš buvau suimtas). Atkreiptinas dėmesys ir j tai, jog ne kiekvienas policijos pareigūnas gali atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, o tik tie, kurie konkrečioje byloje, ikiteisminio tyrimo institucijos vadovo ar padalinio vadovo yra paskirti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, kratas atliko pareigūnai, nors nei vienas iš jų nebuvo paskirtas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Žinoma, o kam tie pavedimai, juk net teismas nenurodė kam leidžia atlikti kratas, tad jas galėjo atlikti ir bet kuris savanoris (savanorystė dabartiniu metu itin populiari)... Deja, tiek Lietuvos kriminalinės policijos (LKPB) pareigūnai, tiek Generalinės prokuratūros prokurorai visas šias įstatymo normas taip pat pamiršo. Kratos metu gali būti paimami tik tie daiktai (dokumentai), kurie yra reikšmingi bylai nagrinėti (BPK 149 str. 6 d.). O kaip vyko šioje byloje? Ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka kratas, susirenka visus kompiuterius ir kompiuterines laikmenas, niekam neparodo kas yra jų viduje, niekam nepaaiškina, o kodėl šis daiktas yra reikšmingas bylai... Žinoma, tiek kompiuteris, tiek skaitmeninė laikmena yra toks daiktas, kad joje gali bet ką įrašyti, bet ką ištrinti... Taigi, jei kratoje dalyvaujantiems asmenims parodysi kas yra jų viduje, o ten nieko nebus, tai vėliau gali iškilti klausimai - o iš kur tie „įrodymai44 atsirado? Kur kas paprasčiau, kai niekas nemato kas yra kompiuterinėje įrangoje ar skaitmeninėse laikmenose, kadangi vėliau galima ten surasti ką tik nori... Itin aktualu, kad šiuose veiksmuose nedalyvavo gynėjas, nors jo dalyvavimas buvo būtinas... Vėliau, teisme paprašius apklausti kratose dalyvavusius asmenis, kurie patikslintų ar jie matė tuos „įrodymus44 - visi minėti teisėjai nutarė prašymo netenkinti. To betrūko, kad liudytojai paliudytų, jog kratos metu jokių „įrodymų44 nebuvo... Ir vėl ta pati situacija - klysti žmogiška, tad pareigūnai kratos vietoje atsirado atsitiktinai, kratas atliko atsitiktinai, parodyti paimamus „įrodymus44 pamiršo, gynėją pakviesti į kratas pamiršo... Bent jau iš dalies šie pažeidimai galėjo būti ištaisyti vėliau, kai kratos metu gauti „įrodymai44 buvo apžiūrimi ir tiriami, kadangi tokiuose veiksmuose privalėjo dalyvauti gynėjas, o užtikrinant rungtyniškumo principą - privalėjo būti kviečiamas ir įtariamasis (kuriam tuo metu nebuvo pateikti įtarimai). Kad ir kaip ten bebūtų, į tokius „tyrimo44 veiksmus buvo pamiršta pakviesti ir gynėją ir įtariamąjį. Taigi, niekas nematė, ką pareigūnai paėmė, ką surado. Neabejotina, kad ką tik nurodytos aplinkybės jau pačios savaime paneigia bet kokio baudžiamojo persekiojimo teisėtumą, kadangi „įrodymai44 atsiranda iš niekur - niekas nematė, bet yra. Žinoma, garbingi teisėjai ir to nepastebėjo, net man apie tai pasisakius. Bet tokiu būdu gauti „įrodymai44 dar netapo įrodymais, tad buvo būtina suteikti jiems teisinį statusą. Tuo tikslu LKPB tyrėja Auksė Krikštaponienė (o taip pat ir Andrejus Rimanas) išsiunčia rastus „vaizdo dokumentus44 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT), prašydami nustatyti ar tie vaizdo dokumentai yra pornografinio turinio. Kaip žinia, ŽEIT ekspertai atlieka tokius vertinimus, tačiau teikiant bet kokią užduotį ekspertui - privalo būti priimama teismo nutartis (BPK 209 str.), tačiau įstatymas tyrėjai A.Krikštaponienei ir tyrėjui A.Rimanui nerašyti - o kuo jie blogesni už teismą..., tad inicijavo ekspertizes patys. Šiuos klausimus iškėlus teisme, jau ne kartą minėti teisėjai rado labai paprastą bet itin efektyvų būda ištaisyti tokį mano pastabumą ir jei pažvelgsite į nuosprendžius, pamatysite, jog ten yra ne ekspertizės, o „specialistų išvados44... Tai kas, kad jos vadinasi ekspertizės aktai, tai kas, kad jas pasirašė ekspertai. Tiesiog teisiamasis nieko nesupranta... Suprantu aš viską - jei ekspertizė privalo pavirsti specialisto išvada, tai taip ir nutiks, juk teismai turi burtų lazdelę ir gali parašyti bet ką. Tik klausimas - o ar teisėjai neklastoja bylos dokumentų? Ar tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės? Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje egzistuoja ne mano kompiuterinėje įrangoje „rasti44 „įrodymai44, o pas mane „rastų44 įrodymų kopijų kopijos. Pirmiausia kyla klausimas - o koks gi įstatymas numato galimybę tirti ir byloje naudoti ne įrodymus, o jų kopijų kopijas išskaidytas į dalis? Prisimintina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-06 nutartis byloje Nr. 2K-20/2004, kurioje teismas vienareikšmiškai nustatė, kad dokumentų kopijos negali būti įrodymais. Pasirodo gali, tačiau tik S.Vitkaus byloje. Akivaizdu, kad bet koks įrodymų kopijų darymas yra potenciali grėsmė įrodymams iškraipyti, pakeisti, tuo labiau, kad atliekant bet kokius veiksmus privalo dalyvauti gynėjas o LKPB pareigūnai dėl neaiškių priežasčių gynėjo nekviečia. Abejones dar labiau sustiprina tai, kad nagrinėjant bylas teisme (ir pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos), aš paprašiau teismo išreikalauti iš prokuroro originalius duomenis (kratos metu paimtą kompiuterinę įrangą ir skaitmenines laikmenas) ir jų kopijas (kurios neva buvo tirtos LKPB). Išreikalavus minimus objektus, prašiau teismo salėje sulyginti originalius duomenis esančius kompiuterinėje įrangoje ir skaitmeninėse laikmenose, jų kopijose ir jų kopijų kopijose. Visi minėti teismai atsisakė atlikti bet kokius mano prašomus veiksmus. Argi ne keista? Žinoma, ne mažiau keista ir tai, kad kai kurie byloje esantys „įrodymai44 (vaizdo dokumentai) buvo padaryti jau po to, kai aš buvau suimtas (suimtas buvau 2009-04-15). Pvz. 2010-12-14 daiktų apžiūros protokolo priedas - kompaktinė plokštelė (b.t. 8, t.l. 183-185) - nuotraukos padarytos 2009-12-14; 2011 -03-04 daiktų apžiūros protokolo priedas Nr. 1 - kompaktinė plokštelė (b.t. 8, t.l. 1-2) ž kai kurios nuotraukos darytos 2014-12-04. Tokių pavyzdžių yra daug, tačiau manu, jog užtenka pateikti ir keletą pavyzdžių. Tai kaip aš dariau nusikaltimus, jei jau keli metai buvau kalėjime? Stebuklai. Čia ir Harry Houdini (Ehrich Weiss) galėtų pasimokyti, o aš tokių gebėjimų tikrai neturiu. Deja, visos teismų instancijos taip pat atsisakė ištirti tokį prokuroro rankų miklumą. Ir tai yra teisingas teismas?

Suprantu, kad man kyla daug „kvailų44 klausimų, nors niekam kitam jie nekyla. Šią situaciją ko gero geriausiai paaiškino Generalinės prokuratūros prokuroras S.Slapšinskas, kuris tiesiog teismo salėje išaiškino, jog jei aš ieškosiu tiesos, tai tik pats ir nukentėsiu... Žinoma, būdamas kvailas ir neprognozuojamas, išdrįsau apie šiuos grasinimus pasisakyti teismo posėdžio metu ir paprašiau nušalinti nuo proceso prokurorą S.Slapšinską. Ir nors prokuroras nepaneigė mano pretenzijų, o advokatas paliudijo, kad taip buvo - teisėjas V.Lenčikas atsisakė tenkinti mano teiktą nušalinimą, kadangi nepateikiau tokių prokuroro neteisėtų veiksmų įrodymų...:) Taigi, žinokite, kad jei Jums grasina prokuroras ar policininkas - paprašykite palaukti kol jūs ar jūsų gynėjas parūpins garso ir vaizdo įrašymo įrangą, kad būtų galima tokius grasinimus užfiksuoti. Ir nepaprieštarausi - viskas teisinga - objektyvių įrodymų tai nėra... Štai ir turiu 20 metų kalėjimo. Kitą vertus, o ar įrodymų pateikimas ką nors keičia? Teismuose nuolatos akcentavau, kad baudžiamasis persekiojimas negali būti teisingas ir dėl to, kad proceso metu prokuroras neteisėtai kontroliavo mano susirašinėjimą su gynėju. Toks faktas apskritai įrodo ne šiaip sau neteisėtus prokuroro veiksmus, bet ir vienareikšmiškai vertintina kaip prokuroro padarytas nusikaltimas. Pateikiau ir įrodymus. Laiško kopiją, ant kurio yra spaudas - tikrinta. Ir kaip gi pasielgė visi minimi teisėjai? Eilinį kartą visi prarado regą ir nieko nepamatė. Taigi, jei prokuroro nusikaltimų įrodymų nepateiki - prašymai atmetami, jei pateiki - vis tiek atmetami. Beje, ne kartą teismuose išvadinau prokurorą S.Slapšinską ir prokurorą D.Alinską vagimi, įrodymų klastotoju ir pan. Tai kaip tokie principingi ir aikštingi prokurorai praleido tai „pro ausis44 ir nepradėjo proceso dėl įžeidimo? Negi tai niekaip neatsiliepė jų savigarbai? Aš tai nebūčiau patenkintas, jei taip išvadintų mane... Paaiškinimas labai paprastas - aš pasakiau tiesą. Juk jei prokurorai įsižeis, tai teks bylinėtis atvirame teismo posėdyje, kuriame aš pateiksiu akivaizdžius įrodymus, kad prokurorai ir vogė, ir klastojo ir darė kitas neteisėtas veikas. Ir kaip tada prokurorai apgins savo „garbę ir orumą44? Štai čia ir atsakymas. Prarijo prokurorai visus įžeidimus. Galų gale, šis mano laiškas Jums taip pat turėtų įžeisti minimus prokurorus... Ar sulauksime atsakymo?

Tarp kitko, turbūt pamenate, kad žiniasklaidoje nuolatos buvo akcentuojama, jog aš prisipažinau padaręs nusikaltimus, o vėliau viską neigiau, kadangi man „buvo grasinama44. Žinoma, žiniasklaidos atstovai tai pateikė kaip mano apsikvailinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylas teisme aš ne kartą akcentavau tą patį - man nuolatos buvo grasinama susidorojimu, jei aš neduosiu vienų ar kitų parodymų (pasakant ką aš turiu kalbėti), jei nepripažinsiu savęs kaltu. Tuo tikslu buvo žadama susidoroti ir su manimi, ir su mano artimaisiais, buvo grasinama ginklu ir pan. Gal tai ir skamba kvailokai - visi taip sako... Tačiau, o kodėl nei vienas teismas nesutiko apklausti pareigūnus naudojant melo detektorių (poligrafą)? Juk aš ne šiaip sau prašiau apklausti pareigūnus, bet ir sutikau, kad ir mane apklaustu tokia pat tvarka... Teismai eilinį kartą nieko neišgirdo... O ką tai sako? O tik tai, kad teismai puikiai žino policijos darbo metodus, tad tiesiog atsisakė tai patvirtinti, kas be jokios abejonės rodo paties teismo šališkumą.

Na ir šiek tiek sugrįžtina prie įrodymų. O kaip tie įrodymai buvo tiriami teisiamojo posėdžio metu? Į tai atsako teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame žymima viskas kas vyksta teismo metu. Ir nors situacija visuose teismuose analogiška, pateiksiu konkretų pavyzdį kas yra teisingai ištirti įrodymai (juk taip Vilniaus apygardos teismo teisėjai ir pasakė - įrodymai ištirti teisingai)... Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas (tik keletas pavyzdžių, nors galiu pateikti ir visą protokolą): 2013-11-29 teismo posėdis; b.l. 48-49 Paklausimas, jo vertinimas; b.l. 

50-51 Atsakymas, jo vertimas; b.l. 52-53 Paklausimas, jo vertimas; b.l. 54-55 Atsakymas, jo vertimas ir t.t. Tai kas tai yra per dokumentai? Kodėl neskelbiamas jų turinys (tiesioginis ir žodinis bylos nagrinėjimas)? Kodėl neleidžiama jų apžiūrėti? Kodėl neleidžiama dėl jų pasisakyti? Ar tai ir yra įrodymų tyrimas? Abejoju. Deja, visiems teismams tai yra tinkamas įrodymų tyrimas.

Na, tai tik maža dalis visų „stebuklų" šioje byloje. Tam, kad šio laiško apimtis nebūtų labai didelė, šiam kartui pakaks. Beje, iš anksto galiu pasakyti, jog teismai ir prokurorai surado sprendimo būdus - jei nepadeda grasinimai, jei nepadeda bylos duomenų klastojimas, jei nepadeda visų teisėsaugos institucijų daromi nusikaltimai, tai galima imtis ir kitų priemonių, kurios neabejotinai bus veiksmingos... Tuo tikslu, ignoruojant CPK 668 str. 1 d., iš manęs yra atimami absoliučiai visi pinigai, nors iš suimtojo pinigai gali būti atimami tik jei yra vykdomoji byla baudžiamojoje byloje (tokios nėra) ir tik jei turima suma viršija vieną MMA (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Atitinkamai, negaliu nei vieno dokumento nukopijuoti ar atspausdinti (už tai reikia mokėti), negaliu niekam parašyti (o kaip nusipirkti rašiklius popierių, vokus, pašto ženklus?), tad apskritai negaliu nei teismui pasiruošti, nei kam nors pasiskųsti (jau nekalbant apie tai, kad net asmens higienos priemonių negaliu nusipirkti). Totali izoliacija.

Apie kitus „įrodymus14, jei Jums bus įdomu - kituose laiškuose, o „įrodymų11 yra daug: susirašinėjimo išklotinės, apklausos protokolai, specialistų išvados, ekspertų išvados ir t.t. Yra ir kitų nepaaiškinamų faktų, kaip antai LKPB pareigūnų gebėjimai vienu metu būti keliose vietose (gal tai sudomins VSD?, juk tai jų svajonė); pareigūnų gebėjimas tirti įrodymus, kurių jie neturi; „nešališki11 teismų sprendimai, kai prokuroras ir teisėjai asmeniškai pabendrauja ir kt. Beje, atkreiptinas dėmesys į BPK 9 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis visais atvejais yra vieša. Taigi, kituose savo laiškuose galėsiu teikti nuorodas į konkrečias pavardes, kadangi jos jau buvo teismo paviešintos, o taip pat yra nuosprendžio rezoliucinėse dalyse. Visą atsakomybę už skelbiamą informaciją prisiimu sau (esant sąlygai, kad ji nebus iškraipyta).

Beje, praeitame straipsnyje Jūs pateikėte informaciją apie Administracinio teismo sprendimą, kurio buvo atmestos mano pretenzijos dėl neteisėtu laikymo suimtu. Nesiruošiu teisintis, tad tiesiog pridedu pora dokumentų, kurie įrodo neteisėtą laikymą suimtu. Atkreiptinas dėmesys, kad aš buvau suimtas 2009-04-15, tad bet koks suėmimo pratęsimas buvo galimas tik iki atitinkamo mėnesio 15 d. (baigiasi 14 d. 24.00 val.), tačiau pridedami dokumentai vienareikšmiškai įrodo, jog apie suėmimo terminų pratęsima aš buvau informuojamas žymiai vėliau. Atitinkamai, jei Lukiškių TI-K neturėjo teismo nutarties dėl suėmimo pratęsimo, ar jei nesupažindino manęs laiku apie suėmimo termino pratęsimą - suėmimas yra neteisėtas. Norint pratęsti suėmimą - privalu iš naujo skirti suėmimą. Deja, Administracinis teismas nutarė, kad dokumentai (įrodymai) nieko nereiškia ir pasitenkino Lukiškių TI-K administracijos žodžiu (nepatvirtintu jokiais dokumentais), kad visos teismų nutartys buvo įteiktos laiku. Palieku Jums spręsti kas yra svarbiau - oficialus dokumentas, ar Lukiškių TI-K administracijos žodis. Tai vienas iš šimtų faktų, kai būtent S.Vitkui negalioja jokie įstatymai, kai S.Vitkus neturi jokių teisių (tai ne nusiskundimai, o faktai; asmeniškai man - nereikia jokių malonių ar lengvatų).

Ačiū už dėmesį. Jei tai pasirodys esą įdomu, tikiuosi bent dalį šio laiško pamatyti Jūsų laikraštyje (beje, būčiau dėkingas, jei atsiųstumėte man tą laikraščio egzempliorių, kadangi nusipirkti negaliu, o kad padės geri žmonės - nėra jokios garantijos).

Pagarbiai Saulius Vitkus