Mirusio prezidento Algirdo Brazausko mirtis ir laidotuvės jau spėjo sukelti ginčų ir sumaišties. Vienas iš gerai jį pažinojusių žmonių, Kovo 11-osios akto signataras Bronius Genzelis taikliai pavadino A.Brazauską „konformizmo simboliu“. Didžiulę audrą sukėlė Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovų sprendimas neleisti įnešti buvusio prezidento karsto į Arkikatedrą. Pradėta teigti, kad nerodoma pagarbos žymiam politikui. Bet Bažnyčios hierarchai pasielgė teisingai, nes privilegijų taikymas kertasi su krikščioniška etika. AMB pravarde žinomas politikas paskutiniu metu labai garbinamas, bet paklauskime, kur nuvedė Lietuvą tokių neokomunistinių korifėjų kaip Brazauskas ir Kirkilas veikla? Ar sukūrėme bent ribotos socialinės gerovės valstybę? (tokį lygį jau pasiekė Lenkija ir Slovakija).Deja, Lietuva atsidūrė kelių labiausiai korumpuotų ir nuskurdusių Europos valstybių grupėje. A.Brazauskas vadinamas socialdemokratų vedliu, bet jis nekūrė socializmo, pradžioje jis statė komunizmą, vėliau daug prisidėjo prie laukinio monopolinio kapitalizmo sistemos įsigalėjimo mūsų krašte. Kai kurie vilniečiai istorikai jau parengė knygų apie naujausių laikų Lietuvos istorijos periodą, deja, šiose knygose yra daug subjektyvumo, ir ten beveik nieko nekalbama apie A.Brazausko, A.Šleževičiaus, G.Kirkilo ir kitų jų bendražygių abejotiną veiklą, įsitraukimą į įvairias skandalingas istorijas.
XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse buvo įsigalėję iš komunistinės nomenklatūros kilę vadovai S.Miloševičius, V.Mečiaras, M.Brazauskas ir dar keli panašūs veikėjai. Prie tokių veikėjų galima priskirti ir buvusį Latvijos premjerą A.Škelę, neva pažangų demokratinį politiką, o iš tiesų su KGB klanais siejamą oligarchą ir įtakingą pedofilų klano veikėją. Po to, kai 2000 metų pavasarį buvo atskleista faktų apie tuometinio Latvijos premjero A.Škelės ir dar kelių įtakingų valdžios veikėjų priklausymą pedofilų klanui, jis keršijo Latvijos Seimo parlamentinės tyrimų komisijos vadovui J.Adamsonui (Akulai).
Bet 2007 metais tarptautinis teismas nutarė, kad J.Adamsonas buvo teisus. Komunistinės praeities, su KGB susiję politikai dažnusyk bando teisintis, iškelia savo nuopelnus ir teigia, kad jie niekuo dėti dėl daugelio nusikaltimų vykdymo. Bet dar 1958 metais rašytojas Hermanas Hesė rašė: „Vyrai, į kurių rankas pateko komunizmo valdžios vairas, kalti dėl kiekvieno žmogaus išniekinimo, dėl kiekvieno teroro ir brutalumo pasireiškimo. Komunizmas - tai tamsios minios idealas. Ten, kur valdo komunistiniai režimai, klesti smurtas ir klasta“. Deja, ir šiuo metu kai kuriose pokomunistinėse valstybėse sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Ir Lietuva paskutiniu metu garsėja kaip šalis, kurioje dažnai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Kartasis jau primename Rusiją. Šiuo metu Rusijoje nemažai dėmesio sulaukė buvusios nedidelio Sibiro miestelio merės V.Kozakovos byla. Irkutsko srities FSB pareigūnai sufabrikavo bylą jos atžvilgiu ir kalina ją jau 2 metus.V.Kozakovos bylą tiria net 15 pareigūnų. Galime prisiminti ir Lietuvoje plačiai nuskambėjusią politinių pabėgėlių čečėnų Gatajevų bylą. Ir šią bylą tyrė net 15 pareigūnų. Galime paklausti, kodėl rezonansinės bylos (EBSW, „Draugystės“, Kauno pedofilijos) taip ir liko iš esmės neištirtos? Ir kodėl fabrikuojamos Gatajevų, Egles Kusaitės bylos? Juk tokios tariamai sensacingos bylos dažniausiai subliūkšta. O korupcija yra vienas iš esminių žmogaus teisių pažeidinėjimo variklių.
Kai kuriose pokomunistinėse valstybėse (Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje) susiklostė kitokia padėtis. Korupcijos lygis čia žymiai mažesnis nei Lietuvoje, o pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis. Dažnai svarstoma apie paviršutinius ekonominis bei socialinius rodiklius. Bet pagrindinis yra santvarkos klausimas - tiek Lenkijoje, tie kitose paminėtose šalyse jau nebėra oligarchines santvarkos. Čia svarbus ne tiek labai įtakingų verslo magnatų - oligarchų egzistavimas, kiek konkrečioje valstybėje įsigalėjusi santvarka. Oligarchija – tai valdymo forma.
Laisves ir vergovės takoskyra buvo aktuali ir prieš šimtą metų, ir prieš penkiasdešimt metų, ir šiuo metu. Religinis filosofas, rašytojas N.Berdiajevas kadaise rašė: „Žmogui gresia vergovė, jei jis nusigręžia nuo esminių krikščionybės principų, jei vietoje savitarpio pagalbos ir brolybės renkasi tironiją“. Tironijų įsigalėjimas ir išdavystės sukelia daugelį kančių. Žymus mūsų poetas Kęstutis Genys rašė: „Parduota laisvė, maišelį sidabrinių kainavo išdavystė ant kalvos, už kokią kainą jūs sutikot Tėvynę Lietuvą išduot?“
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
