Kas jūs, kunige Svarinskai?..

„Ry­žo­mės šiam pa­si­ma­ty­mui, kad pa­mė­gin­tu­me su­pras­ti jus - žmo­gų, apie ku­rį tiek kal­ba Va­šing­to­nas ir Va­ti­ka­nas“, - sa­ko bal­sas už kad­ro. Vė­liau: „Či­ka­go­je nu­spren­dė, o Lie­tu­vo­je at­si­ra­do vyk­dy­to­jų“, „Čia JIEMS jūs la­biau rei­ka­lin­gas, nu­si­pel­nėt per ši­tiek me­tų...“

Bet kei­čia­si lai­kai, kei­čia­si ir žmo­nės. Ma­tyt, to­dėl da­bar mon­sin­jo­ras Al­fon­sas Sva­rins­kas - apie jį kal­ba­ma šio­se so­vie­ti­nio fil­mo ci­ta­to­se - jau ne­be Va­šing­to­no ir Va­ti­ka­no, o Mask­vos dar­bi­nin­kas. Kad ir ne pik­ty­bi­nis, kad ir „suk­lai­din­tas“.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je trys da­bar­ti­nio Lie­tu­vos Są­jū­džio va­do­vai - tarp jų ir šios or­ga­ni­za­ci­jos, o kar­tu ir kon­ser­va­to­rių par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas prof. Vy­tau­tas Lands­ber­gis – par­eiš­kė, kad „kai ku­rių“ or­ga­ni­za­ci­jos ta­ry­bos na­rių veiks­mai prieš­ta­rau­ja Są­jū­džio ver­ty­bėms, „to­dėl jiems de­rė­tų są­ži­nin­gai pa­si­trauk­ti iš Lie­tu­vos Są­jū­džio, grą­ži­nant na­rio pa­žy­mė­ji­mus”.

Šio nu­ti­ki­mo, kaip ir vi­sų Lie­tu­vos ne­lai­mių, prie­žas­tis, aiš­ku, bu­vo re­fe­ren­du­mas. 12 iš 27 Lie­tu­vos Są­jū­džio ta­ry­bos na­rių - tarp jų ir A.Sva­rins­kas - pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį pa­skel­bė par­eiš­ki­mą, ku­ria­me kons­ta­tuo­ja, kad nors su­rink­ta 300 tūkst. pi­lie­čių par­ašų, vis tiek ban­do­ma su­da­ry­ti kliū­čių re­fe­ren­du­mui reng­ti. Jie taip pat ra­šo, kad re­fe­ren­du­mo sie­kis yra adek­va­ti reak­ci­ja į val­džios abe­jin­gu­mą ra­gi­ni­mams su­kur­ti veiks­min­gą že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ap­ri­bo­ji­mų sis­te­mą.

Lie­tu­vos Są­jū­džio va­do­vų at­sa­kas at­ėjo grei­tai. Po dvie­jų die­nų jie par­eiš­kė, kad da­lis Są­jū­džio ta­ry­bos na­rių pri­siš­lie­jo prie „so­vie­ti­nes ver­ty­bes“ iš­pa­žįs­tan­čių par­ti­jų ir „klai­di­na pi­lie­čius, siek­da­mi pa­keis­ti tau­tos ir vi­suo­me­nės Va­ka­rų in­teg­ra­ci­jos kryp­tį”, nors Są­jū­džio nuo­sta­ta yra „ei­ti Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ne de­mo­kra­ti­ne kryp­ti­mi.”

Šis par­eiš­ki­mas, be abe­jo, - tik dar vie­nas pa­sta­ruo­ju me­tu itin ak­ty­vios kon­ser­va­to­rių kam­pa­ni­jos epi­zo­das. Taip ban­do­ma įtvir­tin­ti įsi­ti­ki­ni­mą, kad vi­si de­ši­nių­jų pa­žiū­rų žmo­nės, ku­rie ne­pa­lai­ko Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų po­li­ti­kos, tar­nau­ja Ru­si­jai. Da­bar iš „Są­jū­džio ver­ty­bių“ at­sto­vų gre­tų iš­brauk­ti šie dvy­li­ka. Ta­čiau pa­gal tą pa­čią lo­gi­ką eks­ko­mu­ni­kos nu­si­pel­nė ne tik jie. Iš pa­trio­tų gre­tų eks­ko­mu­ni­kuo­ti ko­ne vi­si gy­vi li­kę Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riai, ku­rie vis daž­niau ke­lia klau­si­mus ne apie tai, ar Lie­tu­va yra Va­ka­rų da­lis, bet apie tai, ko­kia kryp­ti­mi Va­ka­rai, o ypač Eu­ro­pos Są­jun­ga ei­na. Jos nu­si­pel­nė ti­kriau­siai ir ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius, pers­pė­jan­tis, kad „ES vals­ty­bės na­rės bus ska­ti­na­mos pri­si­tai­ky­ti prie nau­jai ku­ria­mų šei­mos mo­de­lių, joms bus pri­me­ta­ma rep­ro­duk­ci­nių tei­sių in­terp­re­ta­ci­ja”. Nu­si­pel­nė ir to­kie bu­vę re­zis­ten­tai kaip An­ta­nas Ter­lec­kas ar vys­ku­pas Jo­nas Kau­nec­kas, vie­šai užs­to­ję to pa­ties ne­lem­to re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rius.

Jei­gu kon­ser­va­to­riams at­ro­do, jog tau­tos va­lios slo­pi­ni­mas ar už­si­mer­ki­mas prieš mo­ra­li­nių vi­suo­me­nės pa­ma­tų grio­vi­mą to­kiais ak­tais kaip Lu­na­cek at­as­kai­ta, reiš­kia Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­nę de­mo­kra­ti­nę kryp­tį, tai tik ro­do, kad jų Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­nės kryp­ties su­vo­ki­mas yra ma­žų ma­žiau­siai dis­ku­tuo­ti­nas. Jei­gu jau­čia­mės iš ti­krų­jų esą va­ka­rie­čiai, o ne tik per klai­dą į va­ka­rie­čių klu­bą įleis­ti pra­ša­lai­čiai, pa­tys tu­rė­tu­me ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už tai, kaip to­liau Va­ka­rai vys­ty­sis. Ne­bū­ti­na vi­suo­met pul­ti pir­miems vyk­dy­ti tai, ką lie­pia Briu­se­lis, kar­tais ga­li­me ir pa­tys ar su są­jun­gi­nin­kais ki­to­se Va­ka­rų ša­ly­se su­gal­vo­ti ką nors, kas pri­si­dė­tų prie že­my­no ge­ro­vės. Juo­lab kad steng­da­mie­si bū­ti briu­se­liš­kes­ni už Briu­se­lį, jau esa­me ap­si­juo­kę, kai pio­nie­riš­ko uo­lu­mo apim­ti mū­sų Sei­mo na­riai net ne­skai­tę pir­mi bal­sa­vo už Eu­ro­pos Kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­tą. Vė­liau ki­tur jis bu­vo at­mes­tas re­fe­ren­du­mais ir nie­ka­da taip ir ne­įsi­ga­lio­jo.

Re­fe­ren­du­mo dėl že­mės klau­si­mas nė­ra pats svar­biau­sias, nuo­mo­nės dėl jo pa­grįs­tai ga­li skir­tis, o jo ren­gė­jai ti­krai ne­pri­va­lo kiek­vie­nam kel­ti sim­pa­ti­jos. Bet rin­kė­jų sim­pa­ti­ją su­nkiai pel­nys ir sa­vi­gar­bos bei pa­gar­bos sa­vo tau­tai sto­ko­jan­tys po­li­ti­kai.

1987 me­tais so­vie­tų su­kur­ta­me pro­pa­gan­di­nia­me fil­me „Kas jūs, ku­ni­ge Sva­rins­kai?..“ „eks­tre­mis­tas“ A.Sva­rins­kas sa­ko apie Rib­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo su­si­ta­ri­mą: „Jei­gu ne ši­tie du bai­sūs žmo­nės, mes ne­bū­tu­me nei eks­tre­mis­tai, nei kontr­re­vo­liu­cio­nie­riai, o bū­tu­me kvie­čius au­gi­nę, be­ko­nus par­da­vi­nė­ję ir krep­ši­nį Eu­ro­po­je žai­dę.“

At­ro­do, is­to­ri­ja ap­su­ko ra­tą. A.Sva­rins­kas - ir vėl kontr­re­vo­liu­cio­nie­rius.

Bet prieš pro­pa­gan­di­nio fil­mo kū­rė­jams ar­ti­mu sti­liu­mi kal­ti­nant bu­vu­sius re­zis­ten­tus ir są­jū­di­nin­kus nau­din­gu­mu Mo­lo­to­vo pa­li­kuo­nims de­rė­tų pri­si­min­ti, kad Eu­ro­pa - vis dėl­to ne Rib­ben­tro­po anū­kė. Kad ir ko­kių trū­ku­mų ji tu­rė­tų, jo­je su tau­tų va­lia šiek tiek skai­to­ma­si. Tik svar­bu, kad at­si­ras­tų po­li­ti­kų, ku­rie su­ge­bė­tų už tau­tos va­lią pa­ko­vo­ti ir pa­si­de­rė­ti. Ne­pai­sant vie­no ki­to so­vie­ti­nių pa­žiū­rų eu­ro­ko­mi­sa­ro kal­bų, Eu­ro­pos Są­jun­ga nie­ko iš sa­vo gre­tų ti­krai ne­iš­va­rys tik dėl to, kad jos pi­lie­čiai de­mo­kra­tiš­kai pri­ėmė vie­no­kį ar ki­to­kį spren­di­mą že­mės nuo­sa­vy­bės klau­si­mu – juo­lab kad tą pa­tį klau­si­mą la­bai pa­grįs­tai ke­lia ne tik lie­tu­viai.

Be to, ne­įma­no­ma ne­ma­ty­ti, kas vyks­ta Eu­ro­po­je. Tiek Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, tiek Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas la­bai aiš­kiai pa­si­sa­ko už Eu­ro­pos Są­jun­gos su­tar­čių per­žiū­rė­ji­mą. Net Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de­‘as, ku­ris da­bar­ti­nių su­tar­čių iš­lai­ky­mu la­biau­siai su­in­te­re­suo­tas, tie­siog sa­ko, kad jų kei­ti­mas - „ne pri­ori­te­tas“.

Tuo me­tu at­ro­do, kad Lie­tu­vos po­li­ti­kams svar­biais klau­si­mais žmo­nių įti­kin­ti ne­si­se­ka, Eu­ro­po­je pa­ko­vo­ti jie bi­jo, o pa­si­de­rė­ti ne­su­ge­ba. Gal to­dėl va­ka­rykš­čius „Va­šing­to­no ir Va­ti­ka­no tar­nus“ šian­dien jie ban­do pa­vaiz­duo­ti kaip „Mask­vos idio­tus“.