Kas laukia liustracijos

Ar reikia skelbti oficialią liustracijos pabaigą, ar ji mirs natūralia mirtimi? Šį procesą į gyvenimą paleidę politikai atsakymo dar tik ketina ieškoti, o su liustracija tiesiogiai susijusių ekspertų įsitikinimu, atėjo laikas dėti finalinį tašką.

Liustracija palikta veikti budėjimo režimu – rašo „Lietuvos žinios“.

Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas viliasi, kad prieš metus įvykusi Seimo kadencijų kaita paspartins daugiau nei 20 metų Lietuvoje trunkančio proceso pabaigą. Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių parlamentas liustracijos klausimams laiko nerado. Ekspertai įtaria, kad valdžiai tokia neįpareigojanti situacija patogi.

„Dėl liustracijos nuospaudų neatsiranda, o kai jų nėra, tai ir neskauda“, – padėtį vaizdingai apibūdino A. Urmonas. Ir anksčiau jis ne kartą ragino valdžią liustracijos procesą užbaigti „riebiu istoriniu tašku“. Tokios pat nuomonės laikosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Birutė Burauskaitė.

Jos įsitikinimu, „pagal normalią įvykių eigą“ Seimas turėtų priimti dokumentą, pavyzdžiui, rezoliuciją, ir paskelbti, kad liustracijos procesas šalyje stabdomas ir komisija nustoja veikusi. „Manau, kad toks parlamento veiksmas būtų prasmingas. Nes vieno ar kito asmens bendradarbiavimo su KGB pagrindimas, kaip yra dabar, beprasmis. Selektyvumas šioje srityje yra blogas dalykas“, – LŽ sakė B. Burauskaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko teigimu, jeigu bus reikalas, NSGK prie liustracijos grįš „tikrai ne anksčiau kaip 2014 metų pradžioje“.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga, daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip 500 bylų.