Nuo liepos 1 d. teismai gali nurodyti lygtinai paleidžiamus nuteistuosius ir tuos, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, stebėti naudojant elektronines apyrankes. Kol valdininkai giria naująją idėją, Kalinių globos draugijos pirmininkas abejoja jos įgyvendinimo mechanizmu, kurio paprasčiausiai kol kas nėra, rašo Alfa.lt.
„Tai modernus ir saugus būdas užtikrinti patogų ir efektyvų asmens stebėjimą, kurį įgyvendinus probacijos pareigūnams, stebintiems, kaip nuteistieji laikosi teismo nurodymų laisvėje, nebeteks važinėti į šių asmenų namus ir tikrinti, ar jie tikrai nurodytu laiku yra juose. Jiems pakaks prisijungti prie kompiuterinės programos, kuri nuolat fiksuos ir rodys, ar asmuo nurodytu metu yra namų teritorijoje“, – sakė teisingumo ministras R. Šimašius.
Kalėjimų departamentas šią savaitę pasirašė 2 m. sutartį su elektroninės įrangos tiekėjais dėl 100 elektroninių apyrankių komplektų nuomos ir priežiūros. Per dieną nuteistojo stebėjimas tokia apyranke kainuos apie 13 Lt. Tai esą gerokai pigiau ir patogiau, nei pareigūnui fiziškai vykti į nuteistojo namus ir tikrinti, ar jis tikrai yra ten.
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas dr. Jonas Stašinskas Alfa.lt tikino, kad gera idėja gali turėti blogų pasekmių.
„Žinau, kad atitinkamiems pareigūnams Vilniuje yra duotas nurodymas įdiegti mechanizmą, kaip realiai naujasis probacijos įstatymas galėtų veikti, kaip mechanizmą pritaikyti visoje Lietuvoje. Kadangi yra toks nurodymas, tai galima numanyti, kad jo kol kas paprasčiausiai nėra“, – sakė pašnekovas. Dėl tos priežasties, pasak jo, ir kyla grėsmė.
J. Stašinską ypač nustebino patirtys Švedijoje ir Kanadoje. Abiejose šalyse lygtinai į laisvę išleistus nusikaltėlius prižiūri gausybė savanorių. Kanadoje net rengiamos specialios atrankos, o savanoriai sulaukia net įvairių socialinių garantijų ir privilegijų.
„Vienintelė išeitis, kaip padėti integruotis į laisvę išėjusiam nuteistajam, – nuolatinė priežiūra. Su vienais reikia bendrauti kasdien, kitais – kas savaitę, trečius užtenka pamatyti kartą per mėnesį. Tačiau bėda tai, kad mūsų įkalinimo sistema pati nepakankamai ruošia išėjimui į laisvę, reiktų taikyti laipsninį metodą, kai griežtojo režimo kalėjime atlikęs dalį bausmės kalinys pervedamas į pusiau griežto režimo įstaigą, tada į atvirąją koloniją. Dabar iš griežto režimo iškart išleidžiama į laisvę“, – tikino vyras.
