Katynė numeris du: visi keliai veda į Kremlių

2010 metų balandžio 10-osios rytą nutikusi tragedija, kai žuvo visi 96 į Katynės žudynių vietą pagerbti aukų skridę aukščiausieji Lenkijos valdžios atstovai, ilgai įsimins. Jau daug prirašyta ir prikalbėta apie šią tragediją, tad čia norėtume tik trumpai paanalizuoti galimas katastrofos priežastis ir padarinius bei ją gaubiančią simboliką. Naujausi duomenys teigia tai, ką prieš dvejus metus kalbėjo Lenkijos kontržvalgybininkai: katastrofa buvo surežisuota. Kieno? Kaip sakė Ciceronas (106–43 m. pr. Kr.), cui bono. Kitaip tariant – „(ieškok), kam naudinga“.

Naujos aukos: „dingęs“ žvalgybininkas ir „pasikoręs“ borto inžinierius

Kaip pranešė Lenkijos ir Vokietijos naujienų agentūra „Polskaweb“, dar 2010 m. paslaptingai dingo pagrindinis SKW dešifruotojas. Iki šiol, kaip pranešama, šis žmogus nerastas. Spėjama, kad jo dingimu galėjo pasirūpinti Rusijos arba Kinijos specialiosios tarnybos. Specialistas žinojo itin slaptą NATO ir Lenkijos karinę informaciją.

2012 m. spalio 27 d. 23 val. 30 min. savo namuose netoli Varšuvos žmonos rastas neva pasikoręs svarbus šio įvykio liudininkas, borto inžinierius 42 metų Remigiuszas Musis. Juodas darbas atliktas profesionaliai – pėdsakų, liudijančių, jog tai žmogžudystė, nerasta.

Rusijos atliktame tyrime kaltais dėl avarijos laikomi lėktuvo pilotai, Lenkijos – Rusijos pareigūnai, pateikę įgulai klaidingus nurodymus. Be to, Lenkijos tyrėjai ant vyriausybinio lėktuvo, sudužusio Rusijoje, aptiko sprogmenų pėdsakų. Trolito (TNT) ir nitroglicerino pėdsakų rasta ant sparnų ir kabinos nuolaužų, tarp jų – ant 30 salono krėslų. Sprogmenų pėdsakų rasta ir teritorijoje, kurioje sudužo lėktuvas, rašo „Rzeczpospolita“ (http://www.rp.pl/artykul/613504,947282-Trotyl-na-wraku-tupolewa.html).

Lenkijos teisėsaugininkai kol kas šio fakto nekomentuoja, tačiau politologai ir žiniasklaidos analitikai aiškiai sako: visi keliai veda į Kremlių.

„Tupolev“ („Careless“): 1812 žuvusiųjų per 66 katastrofas

Kaip žinoma, tąryt 6 val. 56 min. UTC laiku Smolenske, visai netoli (maždaug už 20 km) nuo Katynės žudynių vietos sudužo 1990 m. gamybos rusiškas lėktuvas „Tupolev Tu-154M Lux“ (serijinis numeris 101). Mirtina lėktuvo kelionė tetruko 1 valandą ir 33 minutes. Visi 96 žmonės – 88 kelionės dalyviai ir 8 specialistų įgula – žuvo. Liudininkai teigia prieš sudužimą girdėję keistus garsus, sprogimus. Kad būta sprogimo, gali paliudyti ir tai, jog tvirtas lėktuvo diuraliuminio korpusas išsilankstė lyg jį būtų paveikusi pragariška jėga. Tikriausiai taip ir buvo.

Šiek tiek apie lėktuvą. „Tupolevai“ (NATO pavadinimas – „Careless“, „Neatsargus, nepaisantis pavojaus“) gaminti 1968–1998 m., jų pagaminta 1015. Kadaise tai buvo vienas greičiausių ir galingiausių keleivinių lėktuvų, galėjusių nusileisti ir Arktyje. Tiesa, 2010 m. sausį Rusijos nacionalinis vežėjas „Aeroflot“ paskelbė, kad „Tupolevams“ daugiau skraidyti neleis – pernelyg daug katastrofų yra įvykę. Jei tiksliau – 66 rimti incidentai, per kuriuos „Tu-154“ patyrė katastrofas, per kurias žuvo net 1812 žmonių (su pastarąja katastrofa)!

Kodėl tad ankstų balandžio 10-osios rytą Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir gausybė Lenkijos politikų, karininkų, vyskupų, kultūros veikėjų sėdosi į tokią mirties dėžę? Manau, jog yra dvi priežastys. Vieną priežasčių– begalinis pasitikėjimas rusais, tiksliau, Rusijos Federacijos premjeru Vladimiru Putinu, atsiradęs po balandžio 7-osios. Kita priežastis – balandžio 7-ąją įvykęs V. Putino pokalbis su Lenkijos Respublikos ministru pirmininku Donaldu Tusku. Jam V. Putinas pirmąsyk istorijoje pripažino, jog Katynės žudynių kaltininkas – Lavrentijus Berija. Tiesa, V. Putinas istorinę versiją pakoregavo, aiškindamas, jog tai buvęs sovietų kerštas lenkams už 1920 m. patirtą pralaimėjimą. Po tokio pareiškimo spauda net išsižiojo iš netikėtumo. Lenkijoje iškart suskubta kalbėti (apie tai šnekėjo pats prezidentas L. Kaczynskis) apie Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimą.

Todėl nenuostabu, kad tam tikros euforijos apimta Lenkijos prezidento komanda sėdosi į lėktuvą, negalvodama apie savo saugumą (juolab kad kartu skrido Lenkijos saugumo tarnybos BBN vadas, kariuomenės vadai). Galima būtų pavadinti tai šventu naivumu, jei ne paslaptingieji „Tupolevo“ sprogimai prieš pat jam sudūžtant. Sunku patikėti, kad lėktuvas sudužo dėl rūko (jį, beje, galima dirbtinai sukelti) arba užkliuvęs už šakos. O štai V. Putinas sužaidė gudrią šachmatų partiją. Atlikęs rokiruotę balandžio 7-ąją, kai D. Tuskui pasakė tai, ką šis ir visa Lenkija norėjo išgirsti, jis tokiu būdu tarsi į pelėkautus prisiviliojo visą Lenkijos prezidento komandą, kuri jau nebeturėjo nei laiko, nei noro svarstyti tokių menkniekių kaip lėktuvo, kuriuo teks skristi, kokybė.

Baigiant šiek tiek istorijos. Rusijai užpuolus Gruziją, į ją 2008-ųjų lapkritį automobiliu vykęs L. Kaczynskis kartu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu buvo apšaudytas rusų armijos snaiperių. Tai įvyko netoli Cchinvalio, prie Achalgorio posto. Į kortežą kėsinosi rimti šauliai. Tada jiems nepavyko nužudyti Lenkijos prezidento, vykusio į penktąsias Rožių revoliucijos metines. Pats L. Kaczynskis tada pasakojo, jog šauliai Achalgoryje buvo maždaug už 30 m nuo jo.

Ir dar istorijos – itin skaudžios – grumstas. Jei kas nors dar nematė Andrzejaus Wajdos 2007 m. filmo „Katynė“, rekomenduoju – jis itin realistiškas, tad dvi valandos neprailgs. Gal tada pavyks suvokti, kokio masto tragedija įvyko 1940-ųjų pavasarį (prie Smolensko Katynės miške sovietų saugumiečiai sušaudė apie 22 000 Lenkijos karininkų, kitų žmonių; L. Berija kiekvienam saugumiečiui už „gerą darbą“ atseikėjo po 800 rublių). Rusijos valdžia mėgsta simboliką. Antroji Katynė lygiai po 70 metų – puikumėlis, buvo už ką stikliuką pakelti piktiems generolams.

Mažiau nei po mėnesio nuo antrosios Katynės – Pergalės diena, per kurią paminėtos 65-osios Antrojo pasaulinio karo metinės. Nejaugi manote, kad Rusijos valdžia prieš jas paminėdama nebūtų apsiėjusi be makabriško fejerverko?

Stalino įsakymu, 1940 metais Katynėje enkavėdistai išžudė daugiau kaip 22 tūkstančius Lenkijos elito atstovų - karininkų, policininkų, teisininikų, ūkininkų, žvalgų, kunigų, inteligentų. Wikipedia.org pieš.

Lenkijos karinės kontržvalgybos duomenys

Kol Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kartu su juo skridusių žmonių žūties paslaptis buvo mįslė, kaimyninės šalies spaudoje pasirodė informacijos, jog yra viena tarnyba, kuri tiksliai žino, kas nutiko balandžio 10-ąją prie Smolensko. Tai – Lenkijos karinė kontržvalgyba (SKW, Służba Kontrwywiadu Wojskowego).

Pirmiausia pasidomėkime, kas gi yra ši paslaptinga organizacija, apie kurią kalbama tik puse lūpų. SKW įkurta neseniai – 2006 m. spalio 1 d., kartu su SWW (Lenkijos karine žvalgyba). Šios tarnybos atsirado 2006 m. reformavus Lenkijos žvalgybos sistemą. Žvalgybininkai pavaldūs Lenkijos Vyriausybei, Gynybos ministerijai, jų veiklą kontroliuoja Seimo Specialiųjų tarnybų komitetas. SKW ir SWW nėra pavaldžios prokuratūrai.

SKW moto – ištrauka iš Senojo Testamento (panašus moto – ir Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“), Siracido knygos: „Kas išduoda paslaptį, netenka pasitikėjimo, – artimo draugo jis niekad neras. Juk žaizdą galima aptvarstyti, po barnio galima susitaikyti, bet kas išdavė paslaptį, tam nėra vilties“ (ST, Sir 27, 16, 21, p. 1514–1515, 2009 m. leidimas).

SKW sudaryta iš 22 skyrių, tarp kurių – išsamūs archyvai, gera technologinė bazė, analitikų korpusas, bazės Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Liubline ir Gdynėje. 17-asis skyrius – SKW vadovo biuras.

Viena didžiausių pastarųjų metų SKW sėkmių – GRU (Rusijos Federacijos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos) agentūros demaskavimas Lenkijoje ir dviejų agentų išsiuntimas į Rusiją 2008-aisiais.

Taip pat SKW yra atidariusi Komunistų nusikaltimų muziejų, kuriame dokumentuota NKVD agentų veikla Lenkijoje po karo.

2007 m. SKW biblioteka išleido Anatolijaus Golicino (Golitsyno) knygą „Nauja – tai pakeista sena“ (New Lies for Old), parašytą dar 1984 m., kurioje pasakojama apie dezinformaciją, kurią pasitelkia KGB, išpranašautas komunistinio bloko žlugimas.

Apie šios knygos autorių norėtume pakalbėti plačiau, nes tai susiję su mūsų tema.

A. Golicinas (Ivan Klimov arba Anatolij Klimow; g. 1926) gimė Ukrainoje. KGB majoras buvo pagautas CIA (CŽV) agentų 1961 m, kirsdamas traukiniu Suomijos-Švedijos sieną ir nuskraidintas į JAV. Tuometinis CIA kontržvalgybos skyriaus (CI) direktorius (ADDOCI) Džeimsas Angletonas (Jamesas Jesus Angletonas, 1917–1987) asmeniškai užverbavo A. Goliciną. Šis papasakojo apie KGB verbavimo ir darbo su agentais metodus. 1962 m. KGB vadas Vladimiras Semičastny (1924–2001) liepė nužudyti A. Goliciną, bandė jį diskrediduoti, tačiau sovietams nepavyko: buvęs agentas išdavė daug šnipų: Kimą Philby, Donaldą Duartą Macleaną, Guy’ų Burgessą, Johną Vassallą, Aleksandrą Kopatzky ir kitus. Būtent A. Golicino dėka paaiškėjo, kad britų žvalgas K. Philby (1912–1988) dirbo sovietams. A. Goliciną J. J. Angletonas vadino „vertingiausiu šnipu, patekusiu į Vakarus“, kiti jį kritikavo kaip „konspiracijos teorijų kūrėją“. Įdomu tai, kad būtent A. Golicinas pareiškė, jog Kinijos ir Sovietų Sąjungos tariamas susipykimas buvo dirbtinis, skirtas Vakarams apgauti. Taip pat A. Golicinas yra rašęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo specialiai suplanuotas, kad Vakarai būtų prisijaukinti, o Europos Parlamento dėka vėliau visa Europa taptų neutralia, socialistine. 1995 m. knygoje „Perestroikos melas“ (The Perestroika Deception) A. Golicinas aiškino, kad KGB galia išlieka didžiulė, nesvarbu, kokie kosmetiniai pakeitimai padaryti. Pasak žvalgo, dar 1959 m. KGB dirbo prie „perestroikos“ plano, kuriuo, remiantis Sun Tzu, norėta apgauti visą pasaulį, kad Sovietų Sąjunga nėra bloga.

Būtent tai mums reikia žinoti, norint suprasti Sovietų Sąjungos bei Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų gudrybes. Lenkų kontržvalgyba jas, atrodo, rimtai perprato.

Nuo 2008 m. SKW vadovaujantis brigados generolas (iš pulkininko brigados generolu jis tapo po Rusijos sąmokslo atskleidimo 2010 m. lapkričio 9 d.) Januszas Nosekas – istorikas, baigęs studijas Liublino Jono Pauliaus II vardo Katalikų universitete, vėliau mokėsi ekonomikos. Nuo 1992 m. – žvalgybininkas. Stažavosi FBI (FTB) akademijoje Quantico mieste JAV.

Kaip pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“, visą kelią nuo Varšuvos iki Smolensko Lenkijos prezidento lėktuvas buvo sekamas specialiu GPS įrenginiu, kuris buvo įdėtas į skraidyklę.

GPS prietaisas SKW žvalgybininkams parodė pagrindinius skrydžio duomenis (aukštį, greitį, vietą), pilotų pokalbius, galbūt dar kokią nors svarbią informaciją.

Kol kas SKW savo išvadų nepaskelbė. Jos bus atskiros nuo Lenkijos prokurorų išvadų.

SKW pradėjus tyrimą, ėmė dingti ir mirti žmonės.