Kelios mitingų pamokos

Birželio 29-ąją Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko, kuriuos policija kaltino neva neteisėtai surengtus kovo 17-osios mitingą sostinės Nepriklausomybės aikštėje.

Teismas nustatė, kad signatarai nepažeidė Susirinkimų įstatymo ir tinkamai naudojosi jame bei  Konstitucijoje numatytomis laisvėmis ir teisėmis. Juos gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstravę visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams. Nors ši istorija dar nesibaigė - analogiška byla yra iškelta ir prof. Povilui Gyliui už protesto sueigą prie Prezidentūros ir vaikštynes nuo Simono Daukanto aikštės iki Seimo – bet Signatarų laimėtas teismo procesas teikia vilties, kad išmoksime esminę pamoką: žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė.

Tai įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių   teisių  pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos  Konstitucijoje, kurios 36 straipsnyje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali šią teisę riboti tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Kada neleidžiama drausti

Vilniaus savivaldybės ir policijos atstovai kaltino Signatarus pažeidus Susirinkimų įstatymą, nes mitingą „Už teisingumą“ jie surengę ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kuris buvo nurodytas pažymoje. Bet gavusi jų pranešimą apie renginį, savivaldybė privalėjo jį išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki renginio pradžios - informuoti apie priimtą sprendimą. Teismas nutartyje net pažymėjo, kad Susirinkimų įstatymas įpareigoja savivaldybę apie tokį sprendimą pranešti nedelsiant - t. y., arba išduoti pažymėjimą, arba atsisakyti tai padaryti.

Žinoma, valdžia gali uždrausti mitingą, jei mano, kad jį rengiant bus pažeistas valstybės arba visuomenės saugumas, tuo neretai ir dangstomasi neišduodant prašytojams pažymėjimų. Bet tokiu atveju privalu pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą ir viešąją  tvarką. Vien abstrakčių teiginių nepakanka. Nagrinėdamas analogiškas bylas Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės realumas turi būti pagrįstas motyvuotomis išvadomis, kitaip tariant, ši grėsmė turi būti tokia didelė, kad būtų būtina imtis tokios drastiškos priemonės, kaip renginio draudimas.

EŽTT analogiškų bylų nagrinėjimo praktikoje nurodyta, kad negalima atsisakyti išduoti leidimą susirinkimui vien todėl, kad gali kilti įtampa tarp priešingų pažiūrų grupių, kurios ketina susirinkti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nes tada visuomenė netektų galimybės reikšti ir išgirsti skirtingas pažiūras. Tad net jei darytume prielaidą, kad signatarų bei visuomenininkų rengiamas mitingas „Už teisingumą“ galėjo sukelti kokią nors priešpriešą - tuo metu vyko Lenkų rinkimų akcijos susirinkimas – tai nėra pakankama priežastis, suteikianti savivaldybei ir policijai teisę jį uždrausti. EŽTT ne kartą nurodė, kad susirinkimų laisvės negalima riboti net ir žinant, jog prie susibūrimo prisijungs priešiškai nusiteikę asmenys. Valstybės teisėsauga privalo apsaugoti taikias demonstracijas. Negalima drausti susirinkimų, jei laikinai bus sutrikdytas pėsčiųjų ar automobilių eismas, nes, EŽTT nuomone, tai nėra proporcingas pagrindas riboti susirinkimus. Jei leidimą atsisakoma išduoti dėl kitų, susirinkime nedalyvaujančių piliečių teisių - į privatų gyvenimą, nuosavybę, laisvę, saugumą ir kt. - savivaldybės administracija turi konkrečiai nurodyti, kokios teisės gali būti pažeistos. Susirinkimų laisvę riboti galima tik tada, kai organizatoriai ir dalyviai turi smurtinių ar kitaip demokratines vertybes paneigiančių ketinimų ir yra pakankamai tai įrodančių duomenų.

Kovo 17-osios mitingui leidimas buvo išduotas, tik ne tuo laiku ir toje vietoje, kur pageidavo rengėjai. Tačiau įstatymu nustatyta ne leidiminė, bet pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės   įgyvendinimo tvarka – t. y., savivaldybė neturi teisės vienašališkai spręsti, kur ir kada leidžiama rengti mitingus. Leisdama susirinkti valanda vėliau ir ne prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, o pažliugusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, savivaldybė pademonstravo savo galią ir panieką mitingo organizatoriams. Be to, jei paaiškėjo, kad susirinkimas negali vykti ten ir tada, kai pageidavo rengėjai, pasiūlymai dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko turėjo būti apsvarstyti jiems dalyvaujant. Savivaldybė to nepadarė.

Ydingas Susirinkimų įstatymas

Kai kurie mitingo organizatoriams inkriminuoti pažeidimai nėra apibrėžti Susirinkimų įstatyme, o jo normos - deklaratyvios. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš šio įstatymo 6-ojo straipsnio turinio - susirinkimų rengimas prie Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės pastatų – galima nebent spėlioti apie ten nustatytus draudimus ar įpareigojimus. Išryškėjo ir kitos šio įstatymo spragos. Pavyzdžiui, 13-asis straipsnis nurodo, kad jei savivaldybės atstovas atsisako išduoti pažymėjimą susirinkimui organizuoti, pareiškėjas gali per 10 dienų šį sprendimą apskųsti apylinkės teismui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 3 dienas. Bet juk beviltiška tikėtis, kad gavus neigiamą atsakymą, kai iki renginio likę vos 48 valandos, teismas skubės jį išnagrinėti per likusias 48 valandas. O sprendimas, priimtas po susirinkimo datos, netenka prasmės.

Tokia teisinė painiava ir įstatymų leidėjo darbo brokas paneigia piliečių susirinkimų laisvę. Todėl Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir kitos visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę bei kitas institucijas, kviesdamos ne tik stabdyti antikonstitucinius valdžios veiksmus, kuriais siekiama uždrausti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus, bet ir kuo greičiau parengti Susirinkimų įstatymo pataisas, kurios panaikintų jame užprogramuotus konstitucinių piliečių teisių pažeidimus.

Kokia visuomenė, tokie teismai

Nekyla abejonė, kad keldama administracines bylas už mitingų organizavimą signatarams bei visuomenininkams valdžia siekia įbauginti piliečius ir atgrasyti juos nuo aktyvios pilietinės veiklos. Tačiau šioje byloje teismas - teisėja Virginija Liudvinavičienė - principingai įvertino įrodymus ir paskelbė išteisinančią nutartį. Dabar signatarai gali paduoti į teismą savivaldybės administracijos bei policijos atstovus ir pareikalauti atlyginti jiems padarytą materialinę ir moralinę žalą. Tai jų teisė.

Liepos 16 dieną Vilniaus 3-jame apylinkės teisme bus nagrinėjama analogiška administracinė byla dėl kaltinimų, kurie pareikšti prof. P. Gyliui už protesto sueigą prie Prezidentūros ir vaikštynes nuo Simono Daukanto aikštės iki Seimo. Šios bylos baigtis dar nežinoma, bet birželio 29 dieną priimta nutartis teikia vilties, kad Lietuvos teismai nėra „supuvę“. Juk teismai yra tokie, kokia ir visuomenė, o joje pakanka žmonių, nuoširdžiai trokštančių geresnės ateities Lietuvai.