Kinija sukūrė pirmąsias dirbtines beždžiones

Manipuliuodama genais ir naudodamasi juos keičiančiomis technologijomis „Crispr“ ir „Cas9“, Kinija, „norėdama tirti žmogaus genų sutrikimus“, laboratorijoje sukūrė pirmąsias dirbtines beždžiones (teigiama, kad tai sesutės), pavadintas Ningning ir Mingming, pranešė businessweek.com.

„Crispr“ leidžia mokslo žmonėms genų seką keisti taip, kaip to nori juos finansuojanti valstybė, pvz., tam tikrus genus ištrinti, įterpti ar perrašyti. Tai vadinama „naująja genų medicinos era“, nes iki primatų manipuliuota žiurkių, pelių ir žuvų danijų (Danio rerio) genomais.

Ningning ir Mingming, pranešama, turi tris modifikuotus genus: vienas jų reguliuoja medžiagų apykaitą, antrasis – imuninę sistemą, trečiasis – kamienines ląsteles ir seksualinę orientaciją.

Iškilūs kinų mokslininkai, kūrę dirbtines beždžiones, dirba Nandžingo medicinos universitete bei Kunmingo primatų tyrimų laboratorijoje. Padarai sukurti iš paprastų makakų, pasitelkus jų DNR mutavimo technologiją.

Dirbtinių beždžionių kūrėjas Jiahoa Sha tiki, kad šis išradimas turi milžinišką vertę žmonijai.

Kinų daosų filosofija moko, kad žmogus gali pasiekti nemirtingumo. Galbūt bandymas  sukurti dirbtinę beždžionę kilęs būtent iš jos, svarsto mokslininkai.

Pasak beždžionkurių, „pagimdyti“ genetiškai modifikuotą beždžionę jiems buvę nelengva. Mokslininkams teko paaukoti 180 vienaląsčių beždžionės embrionų, iš kurių 83 buvo suleisti makakų patelėms. Tik dešimt iš jų pastojo, ir tik vienintelis nėštumas buvo sėkmingas, kad atsirastų pirmosios pasaulyje dirbtinės beždžionės.

Po sėkmingo kinų bandymo noru kurti savo beždžiones užsidegė viso pasaulio mokslininkai.

Ar jau yra klonuotų žmonių, kalbama tik puse lūpų.

Gyvūnų teisių gynėjų organizacija PETA (People for the Ethical Treatment of Animals) priešinasi genų modifikacijoms. PETA duomenimis, vien JAV laboratorijose kasmet eksperimentams sunaudojama daugiau kaip 125 000 primatų.

Peteris Gabrielis savo dainą „Shock the Monkey“ skyrė įtartiniems žmonių eksperimentams su beždžionėmis.

Pasak wikipedia.org, pirmasis genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – bakterija – sukurtas dar 1973 m. Pirmosios genetiškai modifikuotos pelės – 1974 m. Genetiškai modifikuotas maistas pardavinėjamas nuo 1994-ųjų.

2003 m. gruodį JAV parduotas pirmasis genetiškai modifikuotas gyvūnas – iš žuvelės danijos sukurta „GloFish“.