Klimato pokyčiai – ginklas kovoje dėl pasaulio turtų ir pasaulinės valdžios

Klimato pokyčiai tampa nauju globalios ideologinės kovos frontu.

Pati klimato problema čia nustumiama į antrą planą, nors beveik visi pasaulio mokslininkai sutaria dėl to, kad planetoje vyksta vis rimtesni klimato pokyčiai: greitai tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis, ištinka katastrofinės sausros ir potvyniai, didžiuliai miškų gaisrai savaitėmis siaubia Šiaurės ir Pietų pusrutulius nuo Rusijos ir Turkijos iki JAV ir Australijos. Tačiau mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl vykstančių procesų priežasčių, ir jiems dar sunkiau sutarti dėl galimų kovos su klimato pokyčiais metodų.

Nežiūrint to, klimatas tapo nauju ideologinio mūšio lauku. Tai patvirtino ir G-20 susitikimas Romoje, kuriame ši tema buvo viena svarbiausių.

Tačiau į Romą neatvyko nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Kinijos lyderis Si Dzinpingas.

Kai kurie Rusijos analitikai teigia, jog Putinas atsisakė vykti į G-20 susitikimą (o taip pat ir į JTO organizuotą klimato konferenciją Glazge) nes mano, jog jokių konkrečių sprendimų tokiuose renginiuose nepriimama, o jų tikroji paskirtis - aptarnauti Džo Baideno (Joe Biden) viešuosius ryšius ir jo naująją ideologinę matricą. Tuo tarpu realios pasaulio problemos sprendžiamos daug siauresniame rate.

Panašu, jog Putinas netoli nuo tiesos. G-20 susitikimas nieko konkretaus nepasiekė, ir viskas apsiribojo standartinėmis frazėmis apie klimatą ir COVID-19 pandemiją.

Reikalas tas, kad nuo šiol Vašingtonas ketina skirstyti šalis ne tik į demokratines ir diktatoriškas, bet ir į tas, kurios atsakingai žiūri į klimato darbotvarkę, ir tas, kurios ją ignoruoja. Tuo tarpu pati Amerika darys viską, kad išlaikytų savo ekonominį pranašumą, o savo prisiimtus įsipareigojimus dėl klimato vykdys taip, kaip ir kada tai jai naudinga. Kiti, suprantama, tokios galimybės neturės.  

Globalus atšilimas pradedamas naudoti kaip naujas ginklas. Neįmanoma pakelti problemos į visos žmonijos lygį (ir jos sprendimą pateikti kaip pažangą) be globalaus bendradarbiavimo visų su visais. Vašingtonas prisiėmė sau lyderio (o reiškia ir teisėjo) vaidmenį, todėl aišku, kad bet kokią šalį, kuri bandys priešintis šiam procesui dėl savų priežasčių – dėl silpnos ekonomikos, finansų trūkumo arba tiesiog vedama savo nacionalinių interesų – JAV gali lengvai paskelbti kenksminga ir pavojinga visam pasauliui. Ir tada visam pasauliui teks tokią šalį nubausti.   

Tai patvirtina ir Glazge padarytas Baideno pareiškimas.

„Manau, jog Kinija, nedalyvaudama konferencijoje, labai suklydo. Likęs pasaulis žiūri į Kiniją ir klausia: „Koks bus jos indėlis?“ Tema svarbi, o kinai atsuko jai nugarą. Kaip jie gali taip elgtis ir kartu laikyti save lyderiais? Tas pats pasakytina apie Vladimirą Putiną.“  

Šita naują „ginklą“ galima nukreipti prieš gamtos išteklių turtingas, bet silpnas šalis, nes prieš kitus nepaklusnius, bet stiprius žaidėjus, jį galima naudoti tik propagandiniais tikslais siekiant jų didesnės tarptautinės izoliacijos. Tokiu būdu klimatinės darbotvarkės lyderiai galės pamokslauti nepaklusnioms valstybėms jų pačių namuose apie tai, kaip reikia „teisingai“ elgtis su tokiais „nešvariais“ energijos šaltiniais, kaip akmens anglis, nafta, dujos – tiesiog perimant jų visišką kontrolę.

Kai dešimtmečiais ir šimtmečiais veikę kolonializmo arba neokolonializmo modeliai nebeveikia, galima pasitelkti naują globalinį klimatinį modelį, kuris iš tikrųjų yra ne kas kita, o bandymas sukurti tam tikros rūšies pasaulinę valdžią su JAV priešakyje.

Šaltinis: geopolitika.news