Autorius yra Liberalų ir centro sąjungos narys, Jurbarko rajono savivldybės tarybos narys. Tekstą, kuriame pateikiama euro įvedimo kritika, išsakyta žymių liberalių pažiūrų pasaulio ekonomistų, publikuojame iš jo tinklaraščio.
* * *
„Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje”, – Murray Rothbard.
„… viso pasaulio šalyse gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose“, – Adam Smith.
„Pinigų istorija yra infliacijos istorija, infliacijos, kurią vyriausybės organizuoja savo naudai“, – Friedrich August von Hayek.
Kodėl keliu šį klausimą? Prisipažinsiu, mane labai nustebino populiarios laidos vedėjo replika viešo interviu su manimi metu: „Negalvojau, kad liberalai prieš eurą!” Tai ir paskatino šia tema parašyti straipsnį, nes Lietuvoje apie tai niekas nekalba, prieinamos plačiam skaitytojų ratui informacijos nėra, ir jos neskleidžia net ir tie, kuriems tai būtų privalu daryti…
Kodėl liberalai prieš eurą? Toks klausimas neišvengiamai kyla, perskaičius daugybę pripažintų liberalių pažiūrų ekonomistų, ekonomikos profesorių ir Nobelio premijos laureatų publikacijas žinomų liberalių tyrimų centrų pasaulyje internetinėse svetainėse: pradedant nuo klasikinio liberalizmo pagrindus klojančio Ludwig von Mises, Adamo Smito Jungtinėje Karalystėje, L’Institut économique Molinari Prancūzijoje ir galų gale Šveicarijos liberalizmo instituto, kuris yra įtrauktas į įtakingiausių neoliberalių tyrimų Stokholmo tinklą (Stokholmo tinklas įsikūręs Londone, vienija 110 ekspertų grupių iš 40 Europos šalių).
Jau vien publikacijų pavadinimai ko verti: „Euro tragedija“, „Euras – vargas, gimdantis krizę“ ir t. t. (1). Beveik visi liberalių pažiūrų ekonomistai (neradau tarp liberalų nuoseklių euro šalininkų, nors peržvelgiau daugybę svetainių) iš Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos, Vokietijos ir kitų šalių sutaria dėl vieno dalyko: šiandien euras yra didžiausia grėsmė rinkos ekonomikai, gilina krizę ir ne tik nuosekliai naikina euro zonos šalių nepriklausomybę, bet veda prie socializmo diktatūros (iš kurios mes taip sunkiai ištrūkome prieš daugiau kaip dvidešimt metų).
Tai kuo euras neįtiko liberalams?
Liberali ekonomika – tai klasikinio (ir bet kokios kitos pakraipos) liberalizmo pagrindas. Todėl pagrindiniai liberalizmo vedliai ir šalininkai yra liberalių pažiūrų ekonomistai.
Kiekvienas, kuris bent kiek domėjosi liberalizmo pagrindais, žino, kad kuo mažiau valstybė kišasi į ekonomiką, tuo sėkmingiau ji vystosi ir tuo turtingesnė tampa tauta bei pati valstybė. Liberalizmo aksioma yra faktas, kad tik laisvoje rinkoje, kurioje visi rinkos dalyviai yra laisvi, gali abipusiai naudingai vykti prekių ir paslaugų mainai – ir tai yra gerai. Taigi, kas tam trukdo? Kuris valdžios svertas yra didžiausias kliuvinys šio tikslo įgyvendinimui?
Kiekvienam liberalių pažiūrų ekonomistui atsakymas akivaizdus – pagrindinė priemonė, įgalinanti mainus tarp pirkėjo ir pardavėjo bet kurioje rinkoje – tai pinigai. Ir ypač niekuo nepadengti pinigai. Kadangi aukso standartas valdžios pastangų dėka senai atšauktas, popieriniai pinigai iš natūralaus rinkos elemento tapo absoliučia gyventojų apgaulės priemone.
Būtent šioje vietoje monopolinis valdžios tarpininkavimas ir suduoda skaudžiausią smūgį liberaliai ekonomikai ir sudaro sąlygas infliacijos augimui, krizės gilėjimui. Valstybinis pinigų kiekio reguliavimas daro žalingą poveikį rinkos santykių sistemai, iškraipo svarbiausius realios pasiūlos ir paklausos rodiklius, o tai neišvengiamai veda prie apgaulingų investicinių sprendimų versle. Tačiau dar didesnę grėsmę laisvei ir ekonomikai kelia pinigų kiekio koncentracija vienos politinės grupės rankose.
Paklausykime, ką apie tai mano liberalizmo klasikai.
Murray Rothbard (2) – pasaulinio garso liberalus ekonomistas, atstovaujantis Austrijos ekonomikos mokyklą, vienas iš Ludwig von Mises tradicijų pasekėjų, tyrimo „Ką valstybė padarė su mūsų pinigais“ („What Has Government Done to Our Money“) autorius, teigia:
„Mitas apie tai, kad valstybė yra pajėgi sukurti tvarką pinigų sistemoje, yra ypač gajus. Atrodo, kad pinigai, be abejonės, turi būti kontroliuojami valstybės. Tačiau pinigai – tai kraujas ekonomikoje. Jie dalyvauja visuose sandėriuose. Jei valstybė kontroliuoja pinigų sistemą, tai reiškia, kad ji savo rankose laiko visos ekonominės sistemos raktą, kitaip tariant, tai veda mus tiesiu keliu į socializmą“.
„Pinigai, nepadengti auksu, nepaisant visų savo gerų savybių, yra blogi, nes jie leidžia valstybei subtilesniu būdu nei mokesčiai pasisavinti materialias vertybes. Laisvoje rinkoje žmonės gauna pinigus mainais už prekes ir paslaugas. Bet jei valstybė gali tapti nebaudžiama pinigų klastotoja (t. y. kurti pinigus iš nieko), jai nebūtina užsiimti paslaugų pardavimu – ji pati gali sau skirti pinigus. Tada valstybė gali savintis materialinius išteklius slapta ir beveik nepastebimai. Skirtingai nuo mokesčių, šis būdas nesulaukia didelio pasipriešinimo, be to, jis sukuria tiems, kurie nukenčia nuo padirbtų pinigų, precedento neturinčią gerovės iliuziją.“
„Iniciatyva įvesti europinę popierinę valiutą, kurią išleidžia Europos centrinis bankas, beveik pavyko. Propagandinė kampanija grindžiama tuo, kad patikli visuomenė tiesiog klaidinama: bandoma įtikinti, kad laisvoji prekyba Europos ekonominėje bendrijoje yra neįmanoma be bendro Europos biurokratinio antstato, vienos mokesčių sistemos, be Europos centrinio banko ir be europinių popierinių pinigų. Pasaulinė pinigų sistemos ateitis atrodo liūdnai. Vienintelis būdas išvengti katastrofos – radikaliai pertvarkyti pasaulio pinigų sistemą. Pasaulis turi sugrįžti prie laisvos pinigų rinkos, kitaip tariant, prie aukso – prie natūralios rinkos pasirinktos piniginės prekės. O iš valstybės būtina atimti teisę reguliuoti pinigų apyvartą.“
Miltonas Friedmanas (Milton Friedman) (3) – amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, Čikagos neoliberalizmo mokyklos kūrėjas ir propaguotojas:
„Mūsų pačių išvada yra tokia, kad pinigų ir bankininkystės sistemos perdavimas į rinką būtų davę geresnius rezultatus, nei tai, kas pasiekta su valstybės įsikišimu.“
Friedrich August von Hayek (4) – austrų kilmės britų liberalus ekonomistas. Kartu su Ludwig von Mises buvo svarbiausias austrų ekonomikos mokyklos atstovas ir laisvosios rinkos gynėjas, už savo veikalus ekonomikos srityje gavęs Nobelio premiją, tyrimo „Privatūs pinigai“ („Denationalisation of Money“) autorius. Jis teigia:
„Nors aš visiškai remiu siekį baigti Vakarų Europos šalių ekonominį suvienijimą, visiškai liberalizavus pinigų srautus tarp jų, aš labai abejoju, kad tai turėtų būti daroma per europinės valiutos sukūrimą, valdomą viršnacionalinio darinio. Labai abejotina, kad net pačiomis palankiausiomis sąlygomis vieninga politika bus geriau nei dabartinis nacionalinių valiutų reguliavimas. Dar daugiau, daugeliu atžvilgiu vieninga tarptautinė valiuta, jei ji nebus protingiau valdoma nei dabar, bus ne geriau, o net blogiau nei nacionalinės valiutos.“
„Pagrindinė išvada yra ta, kad pagrindinė problema rinkos ekonomikoje ir pasikartojantys krizių ir nedarbo laikotarpiai – ilgaamžė vyriausybės monopolijos pasekmė, išleidžiant pinigus. Dabar aš neabejoju, kad privačios įmonės, jei joms netrukdytų vyriausybė, jau senai būtų pateikusios visuomenei platų valiutų pasirinkimą, ir tie piniginiai vienetai, kurie laimėtų konkurencinėje kovoje, turėdami stabilią vertę sulaikytų nuo investicijų pertekliaus, kaip ir nuo po to sekančių nuosmukių“.
Jesus Huerta de Soto (5) – vienas svarbiausių šiuolaikinių austrų ekonomikos mokyklos atstovų, teigia:
„Euro sistema demaskuoja save kaip susinaikinančią sistemą, kuri veda prie masinio finansų perskirstymo per Europos centrinį banką ir skatina vyriausybes pasinaudoti ECB kaip mechanizmu padengti savo finansinius deficitus.“
„Akivaizdu, kad euras jokiu būdu neatitinka idealių pinigų standartų. Ideali pinigų sistema yra įmanoma tik sugrąžinus klasikinį aukso standartą, su 100 procentiniu bankiniu rezervu ir panaikinus cetrinių bankų viešpatavimą.“
Jörg Guido Hülsmann (6) – Angerso universiteto (Prancūzija) ekonomikos profesorius, Ludwig von Mises instituto vyresnysis bendradarbis:
„Europos centrinis bankas ir euras sukelia ne tik infliaciją – jie prisideda prie politinių institucijų centralizavimo. Tikėtina, kad nacionalinės valstybės pateks į priklausomybę nuo naujos centralizuotos valstybės – pirmiausia į finansinę, o po to į politinę. Šiuo metu nacionalinės valstybės laikomos nesąžiningomis skolininkėmis ir joms vis mažiau ir mažiau lieka galimybių gauti paskolas jų vardu. Ateityje jos turės gauti Europos Komisijos laidavimą, jei dar neprasiskolino galutinai. Taip pat tikėtina, kad ir pati Komisija skolinsis ir leis pinigus, gautus iš ES valstybių narių. Bet kuriuo atveju, įsiskolinusios nacionalinės valstybės taps naujos centralizuotos valstybė vasalais – ir politiškai, ir finansiškai.“
Philipp Bagus (7) – liberalų ekonomistas, „Euro tragedija” (The TRAGEDY of the EURO) tyrimo autorius, Rey Juan Carlos universiteto (Universidad Rey Juan Carlos) Madride ekonomikos profesorius:
„Euras nuo įvedimo momento buvo vertinamas kaip patikimas politinis projektas, kuris negalėjo nepavykti. Jis laikėsi ant Vokietijos garantijų. Tai paskatino Pietų Europos valstybių valdžią (Graikijos ir kt.) didinti valstybės skolą, kuri vėliau ir sukėlė krizę. Be euro šios šalys niekada nebūtų galėjusios sukaupti tokių didelių skolų. Jų niekas nebūtų davęs. Ir bankrutavusios būtų gerokai anksčiau. (...) Problema su subsidijomis šioms šalims yra tai, kad tai mažina politikų paskatas realiai mažinti biudžeto deficitą ir įvykdyti struktūrines reformas. Visose Europos šalyse valstybės skola tik auga. Tačiau Graikijoje ji auga net greičiau nei prieš metus.”
„Europos Sąjungoje vyksta nuožmi kova tarp socialistinių ir liberalių idėjų. Liberalai nori sukurti Europą be sienų. Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo, žmonių ir idėjų judėjimas. Bendradarbiavimas taikoje ir santarvėje. Tai prieštarauja socializmo koncepcijai, kuria siekiama tik sukurti Europos supervalstybę (imperiją), kurioje Briuselis reguliuoja ir apmokestina visą Europą. Deja, nuo euro įvedimo socialistinės tendencijos sustiprėjo ir tai lėmė dar didesnę Europos vyriausybių centralizaciją. Tai pati liūdniausia euro tragedija.“
Galų gale, net jei Jūsų (ar ko nors kito) nejaudina liberalizmo tėvų – kūrėjų nuomonės apie pinigų sistemą, elkimės pragmatiškai ir išgirskime garsaus britų finansų analitiko Alasdair MacLeod nuomonę:
„Skirtumas tarp šios popierinės valiutos ir visų kitų yra tai, kad jos negarantuoja nė viena vyriausybė. Šalys perdavė visas savo valiutos reguliavimo teises Europos centriniam bankui, kurio balansas vis labiau atrodo nestabilus. Paprastai tai nebūtų tiek svarbu, nes rinkas paguostų galimybė paremti vieną konkrečią vyriausybę, kuri turi įgaliojimus pati rinkti mokesčius. Šiuo atveju mes turime 17 vyriausybių, iš kurių kai kurios yra nemokios, o tos, kurios gali mokėti, nenori garantuoti bankrotų.
Pagal labai apytikslius Europos finansinio stabilumo fondo (European Financial Stability Facility) įsipareigojimų paskaičiavimus įverinant įsipareigojimų apimtis, 41% remiančių eurą paprašė arba artimiausiu metu paprašys pagalbos patys sau. Tai grąžina mus prie problemos euro, kaip popierinės valiutos, kurios vertė priklauso nuo valstybinių pažadų. Tačiau nėra jokių konkrečių vyriausybinių pažadų, garantuojančių eurą ir Europos centrinį banką.” (8)
Nuorodos
1.
Liberales Institut: http://www.libinst.ch/
http://www.libinst.ch/?i=publications
Philipp Bagus, Die Tragödie des Euro: http://www.libinst.ch/?i=die-tragodie-des-euro
Michael von Prollius, Die Euro-Misere — eine ordnungspolitische Krisenzwischenbilanz: http://www.libinst.ch/?i=die-euro-misere
Charles B. Blankart – Euro oder Europa? http://www.libinst.ch/?i=euro-oder-europa
L’Institut économique Molinari: http://www.institutmolinari.org
Ludwig von Mises Institute: http://mises.org
Adamo Smito institutas JK: http://www.adamsmith.org
http://www.adamsmith.org/search/site/euro
http://www.adamsmith.org/blog/miscellaneous/why-the-euro-went-wrong
http://www.adamsmith.org/blog/tax-and-economy/no-time-for-the-euro
Hayek institutas: http://www.hayek.de/
http://www.hayek.de/index.php/das-euro-drama
http://www.hayek.de/index.php/das-euro-drama?task=weblink.go&id=290
2. Murray Newton Rothbard DE – „Das Schein-Geld-System”.
Herausgeber: Liberale Akademie Berlin
Nachwort und Übersetzung von: Dr. Jörg Guido Hülsmann 2005 – http://www.buchausgabe.de/public_products/das-schein-geld-system-murray-n-rothbard-111
FR: http://www.institutcoppet.org/wp-content/uploads/2011/01/Etat-quas-tu-fait-de-notre-monnaie.pdf
EN, What Has Government Done to Our Money_ by Murray N. Rothbard
http://mises.org/books/whathasgovernmentdone.pdf
3. Milton Friedman, Anna J. Schwartz – Money in Historical Perspective – Chapter: Has Government Any Role in Money? http://www.nber.org/chapters/c7507
http://www.nber.org/chapters/c7507.pdf
4. F.A.Hayek, „Denationalisation of Money“
http://mises.org/Literature/Author/126/Friedrich-A-Hayek
5. Jesús Huerta de Soto – Die Verteidigung des Euro: ein österreichischer Ansatz: http://www.hayek.de/index.php/das-euro-drama?task=weblink.go&id=290
Jesús Huerta de Soto – Foreword by Jesus Huerta de Soto – „The TRAGEDY of the EURO”
http://library.mises.org/books/Philipp%20Bagus/The%20Tragedy%20of%20the%20Euro.pdf
http://mises.org/document/6045/The-Tragedy-of-the-Euro
6. Jörg Guido Hülsmann
http://mises.org/Literature/Author/231/Jorg-Guido-Hulsmann
The Ethics of Money Production
FR: http://www.institutcoppet.org/2011/01/21/murray-rothbard-etat-quas-tu-fait-de-notre-monnaie/
http://www.institutcoppet.org/wp-content/uploads/2011/01/Etat-quas-tu-fait-de-notre-monnaie.pdf
7. Philipp Bagus „The TRAGEDY of the EURO” 2010
EN: http://mises.org/document/6045/The-Tragedy-of-the-Euro
http://library.mises.org/books/Philipp%20Bagus/The%20Tragedy%20of%20the%20Euro.pdf
http://mises.org/daily/5003/Two-Visions-for-Europe
http://mises.org/daily/6009/Is-There-No-Escape-from-the-Euro
http://mises.org/daily/6609/How-the-Paper-Money-Experiment-Will-End
DE: Die Tragödie des Euro – http://www.libinst.ch/?i=die-tragodie-des-euro
FR: http://www.institutmolinari.org/la-tragedie-de-l-euro,1102.html
8. Alasdair Macleod, „Euro shorts smell blood” http://www.financeandeconomics.org/euro-shorts-smell-blood/
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
