Kodėl nestabdoma Lietuvoje vis labiau siautėjanti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui Kinija?

Vilniaus politikos analizės instituto internetinio tiklalapio fragmentas, violetiniame apskritime analizių analitiko M. Laurinavičiaus galvutė, dešiniau – perbrauktas Kinijos vėliavos fragmentas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir analizių analitikai jau ne pirmus metus kalba apie Kinijos keliamą grėsmę.

„Tuo metu Lietuvos bankas džiaugiasi atverdamas vartus į ES mokėjimų rinką šios šalies kompanijoms. Kinija įvardijama kaip pasaulio finansinių technologijų („fintech“) lyderė. <...> Savo ruožtu Lietuvos bankas, kuris yra iškėlęs ambiciją Lietuvą paversti Europos „fintech“ centru, noriai priima kinų įmones, suteikdamas joms veiklos licencijas“, - skelbiama lrytas.lt publikacijoje „VSD perspėjimai nerūpi: Kinijos įmonėms – išskėstos rankos“.

Apie Kinijos grėsmę ne kartą yra perspėjusi ir politikė Aušra Maldeikėinė, prieš Kinijos grėsmę ji ragino imtis skubių veiksmų.

Kodėl neatsižvelgiama į VSD perspėjmus ir mezgami ryšiai su grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui Kinija? Kodėl saugumiečių perspėjimų skirtingai negu A. Maldeikiėnė visai nepaiso nei kai kurie politikai, nei Lietuvos banko atstovai?

Štai Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas neseniai lankėsi pirmaujančios Kinijos tarptautinės elektroninės prekybos rinkos „DHGate“ būstinėje, o Finansų ministras Vilius Šapoka yra viešai pareiškęs, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą.

Lrytas.lt publikacijoje atskleidžiama, kad pernai sostinėje vyko forumas, kurio metu pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas viliojo kinus į Lietuvą. Nurodoma ir daugiau pavardžių, kurios neatsakingai elgiasi su Kinija.

Vilniaus politikos analizės instituto analizių analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad šalių, kurios VSD ataskaitose įvardijamos kaip keliančios grėsmę, įmonėms Lietuvoje turėtų būti taikomas ypatingas filtras.

„Kalbant apie rusus ar kinus „fintech“ sektoriuje, aš laikausi paprasto principo – jokio šių šalių kapitalo bent jau į strategines valstybės ūkio sritis būtų geriausia neįsileisti. Paprasčiausiai rizikų yra per daug ir manęs tikrai neįtikins, kad jos valdomos. Jei tokios bendrovės įsileidžiamos, derėtų rusų ir kinų kapitalą tikrinti pro didinamąjį stiklą, palyginti su paprastu tikrinimu. Deja, pas mus supratimo šioje srityje labai stinga, jei įsileidžiame net žmones ar jų partnerius, kurie siejami su pinigų plovimu. Ką jau kalbėti apie nacionalinio saugumo grėsmes“, - perspėjo M. Laurinavičius.

Informuojama, kad garsus specialistas rizikų valdymą su Kinija yra palyginęs su kibernetinių grėsmių valdymu bendradarbiaujant su Rusija.

„Nežinau, kaip Lietuvos finansų ministerija ir Lietuvos bankas ketina valdyti tas rizikas kartu su komunistine Kinija, bet bent jau man toks valdymas primena Ispanijos norą kibernetinio saugumo grėsmes valdyti kartu su Rusija arba naująją Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą bendradarbiauti su Rusija to paties kibernetinio saugumo ir gynybos srityse“, - išaiškino M. Laurinavičius.

Ekspertai.eu primena, kad prieš keletą dienų buvo paskelbta šokiruojanti žinia – Kinija siunčia pagalbą nukentėjusioms valstybėms, tame tarpe ir Lietuvai, kurioms trūksta priemonių kovojant su koronavirusu.

Susiję:

Lietuvai smūgis žemiau juosmens

Rusijos pergales Vakaruose sustabdyti įmanoma, jei bus išgirstas tvirtas Lietuvos balsas