Kodėl Z. Balčytis mažesnė blogybė už D. Grybauskaitę

Akivaizdu, kad Naglis Puteikis turi puikias politines galimybes tęsti savo politinę veiklą ir bet kokia forma kurti antisisteminį politinį judėjimą. Labiausiai Tėvynės sąjungoje N. Puteikio nekenčianti Rasa Juknevičienė jau pripažino, kad jeigu ne N. Puteikis, tai Dalia Grybauskaitė būtų laimėjusi jau pirmame rinkimų ture. Tai yra už N. Puteikį balsavo 123 tūkst. žmonių, o už D.Grybauskaitę – daugiau nei 600 tūkst. Tiesa, palyginus su 2009 m. rinkimais, D. Grybauskaitės gerbėjų ratas sumažėjo trečdaliu.

Tiesa, vis tiek už dabartinę mūsų prezidentę vis dėlto balsavo nepadoriai daug žmonių. Itin nemaloniai nustebino mano gimtas miestas Kaunas – jūs ką, kauniečiai, pamiršote pedofilijos bylą ir D. Grybauskaitės vaidmenį šioje istorijoje?

Tačiau aš manau, kad antrame ture reikėtų balsuoti į Z. Balčytį, nes jis pakankamai kietas vyrukas, parodęs, kad turi stuburą dar 2006 m.
Nežinia, ar kas nors dar prisimena tokį premjerą Gediminą Kirkilą, kurį į šias pareigas paskyrė garsus oligarchas Rimandas Stonys.

Priminsiu šią istoriją – 2006-ųjų birželį, likus vos kelioms dienoms iki lemiamo Seimo balsavimo dėl premjero kandidatūros, Darbo partijos (DP) atstovo Jono Pinskaus namuose įvyko pasitarimas, nulėmęs socialdemokrato Z. Balčyčio žlugimą, o tuo pačiu - ir G. Kirkilo pergalę.

Kaip žinoma, Z. Balčyčio kandidatūrą rėmė iš posto atsistatydinęs socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas. Toks įvykių posūkis nemalonus buvo dideles ambicijas puoselėjusiam G. Kirkilui ir už jo nugaros išsirikiavusiems vadinamiesiems valstybininkams.

Parlamentinio Valstybės saugumo departamento skandalo tyrimo metu surinkta medžiaga rodo, kad valstybės valdymą sau palankia linkme geidę sukti asmenys jau anksčiau rezgė planus, kaip atsikratyti „nesukalbamo“ A. Brazausko. Jo siūlomas įpėdinis Z. Balčytis vargu ar buvo pageidaujamas, o visų įtakingųjų bičiuliu sugebėjęs tapti G. Kirkilas – kaip tik.

G. Kirkilo planams įgyvendinti pasitarnavo tvirta, greičiausiai po bendros kelionės su prezidentu Valdu Adamkumi suformuota Z. Balčyčio pozicija į naująją Vyriausybę neįsileisti DP atstovų. „Darbiečiams“ nedelsiant buvo pasiųstas G. Kirkilo signalas: jei paremsite ne Z. Balčytį, o mane, ne tik išliksite valdančiojoje koalicijoje, bet ir galėsite pretenduoti į tuo metu laisvą likusį socialinės apsaugos ir darbo ministro postą.

Netrukus daugiausia DP balsų persvara Seimas atmetė Z. Balčyčio kandidatūrą. Galutinai suderėti dėl tolesnės paramos G. Kirkilas atvyko į J. Pinskaus sodybą.
Ne vienas – lydimas „Dujotekanos“ vadovo R. Stonio bei TSPMI vadovo Raimundo Lopatos. Juos pristatydamas premjeras esą pranešė, kad R. Lopata yra „jų žmogus prezidentūroje“, tad jo dalyvavimas susitikime turi dar kartą užtikrinti prezidento paramą G. Kirkilui ir tapti garantija „darbiečiams“, kad jų galimybės dalyvauti naujosios Vyriausybės darbe bus apgintos prezidentūroje. R. Stonys buvęs įvardytas kaip socialdemokratų rėmėjas.

Ypatingą prieskonį šioms deryboms suteikė tai, kad J. Pinskus yra Z. Balčyčio kaimynas. Z. Balčytis negalėjo nė įsivaizduoti, kad čia pat, už tvoros, vyksta derybos dėl jo galvos.

Netrukus „darbiečiai“ vieningai parėmė G.Kirkilo kandidatūrą į premjero postą, o šis visiškai pamiršo vos prieš kelias dienas dalytus pažadus – DP atstovų į Vyriausybę niekas nepakvietė.

Beje, vėliau tyrimo komisijai buvo pateiktas pokalbio įrašas, kuriame Lopata klausia R. Stonio, ką skirti premjeru, gal Z. Balčytį. „Ne, nes su juo nepavyks susitarti“, – atsako R.Stonys. Taip didžiausias visų laikų pastumdėlis Gediminas Kirkilas ir tapo premjeru.

A. Brazauskas savo vadovaujamoje koalicinėje Vyriausybėje 2001-aisiais metais pasiūlė Z. Balčyčiui susisiekimo ministro portfelį. Šias pareigas jis ėjo iki 2005 metų, o paskui gavo dar geresnį postą – finansų ministro vietą, kurią paliko su koalicijos partnere Darbo partija sukonfliktavęs dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.

Nuo to laiko Z. Balčytis buvo laikomas A. Brazausko protežė. Socialdemokratų patriarchas netgi planavo, kad Z. Balčytis taps premjeru, tačiau koją jam pakišo vadinamieji „valstybininkai“, kurių įtakos grupei Socialdemokratų partijoje buvo priskiriami Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas.

Manoma, kad 2006 metais „darbiečiai“ buvo įkalbinėjami neparemti Z. Balčyčio kandidatūros į premjerus, o palaikyti G. Kirkilą. Realybėje taip ir nutiko: Seimas Z. Balčyčio kandidatūrą atmetė, o G. Kirkilo – palaimino. Socialdemokratai teigia, kad ši istorija Z. Balčyčiui buvo labai skaudi.

Kad ir kaip ten buvo, politikas tvardėsi ir G. Kirkilo Vyriausybėje vienus metus dirbo finansų ministru, bet 2007 metais pasitraukė motyvuodamas nenoru, kad būtų spekuliuojama sūnaus byla. Tačiau Z. Balčytis atsistatydino kitą dieną po to, kai teismas jo sūnų išteisino, tad tikrieji pasitraukimo motyvai liko nežinomi.