Kokia bus Sirijos ateitis, laviruojant tarp Rusijos ir Irano?

Praėjus dvidešimčiai metų po Sirijos prezidento (1971–2000) Hafezo al Asado (Hafez al-Assad, 1930–2000) mirties, jo sūnaus Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) valdoma Sirija atsidūrė kryžkelėje: ją purto beprecedentė ekonominė krizė, karas ir pyrago dalybos tarp Rusijos ir Irano. Į Siriją koją kelti nori ir Europos valstybės, pvz., Čekija.

2020 m. sausį B. al Asadas Damaske susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Opozicija ironizavo, kad tai V. Putinas išsikvietė B. al Asadą į Damaską. Po susitikimo V. Putinas pažymėjo, kad Sirija padarė didžiulį progresą. Tuo pat metu Irano mieste Kermane, esančiame už 2500 km, vyko JAV nužudyto generolo Kasemo Soleimani (Qassem Soleimani) laidotuvės. Irano siūlymai keršyti Maskvos nelabai domino, nes Rusija jau laikė Siriją savo imperijos dalimi. Irano stratego žūtis Rusijai leido sustiprinti Damasko kontrolę Teherano nenaudai.

Karas Sirijoje vis dar nesibaigė (dalis Idlibo provincijos – vis dar sukilėlių rankose), bet visas dėmesys jau sukoncentruotas ties tuo, kas bus karui pasibaigus. Sirija, Rusija ir Iranas palaikė vieną frontą, tačiau iki pergalės likus visai nedaug, šis aljansas ima byrėti.

B. al Asadas, V. Putinas ir Ajatola Ali Chamenėjus atsidūrė prie griuvėsių krūvos. Sirijos atstatymui prireiks šimtų milijardų dolerių, kurie neturi nė viena šio aljanso dalis. Sirijoje – itin niūrios nuotaikos, vietinė valiuta – bevertė, infliacija – milžiniška. Birželio 11 d. dėl nesusitvarkymo su ekonomine krize B. al Asadas atleido premjerą ir į jo vietą paskyrė naują ministrą pirmininką.

Pasak Artimųjų Rytų eksperto Aleksejaus Chlebnikovo, Maskvai pagrindinis iššūkis – karines pergales paversti ekonominėmis ir politinėmis, tuo tarpu Iranas į situaciją žiūri kitaip: jis nė nažada derėtis su Sirijos opozicija, Vakarais ar Persijos įlankos monarchijomis. Buvimas Sirijoje Iranui – išgyvenimo klausimas: iraniečiams svarbu sustiprinti šiitišką koridorių iš Teherano į Viduržemio jūros baseiną per Bagdadą, Damaską ir Beirutą.

Dabar B. al Asado likimas yra V. Putino rankose. Balandžio pabaigoje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė nepalankios Sirijos prezidentui publikacijos. Panašu, kad Rusijos oligarchai nori užsitikrinti sau šiltas vietas kovoje už Sirijos rinką. Rusija ketina Sirijoje išgauti dujas, naftą ir fosfatus. Šiuo metu Rusija kontroliuoja situaciją pirmiausia Sirijos vakarinėje dalyje, jai priklauso oro uostas Chmeimime ir bazė Tartuse, ji kontroliuoja saugumo tarnybas. Be to, tik Rusija gali tartis su Turkija, Izraeliu, Vakarais, Persijos įlankos monarchijomis, ir niekas nesako, kad Rusijos buvimas Sirijoje yra blogai.

Tačiau Rusijos įtaka Sirijoje vis dėlto nėra absoliuti. Iranas Sirijoje veikia daug seniau nei Rusija.

Šaltiniai: lorientlejour.com, washingtonpost.com, mid.ru, spokesman.com, sana.sy