Kol kas nėra žinoma, kas privertė prokurorą A. Giniotį akiplėšiškai meluoti

Jūsų dėmesiui siūlome dokumentą, kurį drąsiai galima priskirti lietuviškosios prokuratūros perlų aruodui.

Ekspertai.eu netolimoje ateityje planuoja atidaryti tokių prokuratūros dokumentų ir sprendimų aukso fondą, kur vienoje vietoje bus galima susipažinti su ryškiausiais prokurorų darbais.

Prokuroras Aidas Giniotis, kurio nutarimą matote žemiau, be abejo, atsistos į vieną garbės eilę šalia tokių pokurorų kaip Sigutė Malinauskienė, Gintaras Plioplys, Vilma Gužaitė, Rasa Miltinytė, Gintaras Jasaitis, Darius Raulušaitis, Irmantas Mikelionis, Darius Valys bei kitų iškilių teisėsaugininkų.












Prokuroras A. Giniotis gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šį savo sprendimą argumentavo cituodamas tikrovės neatitinkančius parodymus, esą advokatas G. Černiauskas realiai nelietė nešamos mergaitės, o tik saugojo, kad tuo atveju, jei L. Stankūnaitė jos neišlaikytų, jis galėtų vaiką sugauti.

Kritiškai vertinant tokius tiek advokato, tiek L. Stankūnaitės parodymus, kyla pagrįstos abejonės šį nutarimą priėmusio prokuroro sugebėjimu realiai vertinti jam pateiktus duomenis ir jų santykį su kitais duomenimis bei aplinkybėmis.

O aplinkybės buvo tokios:

1. Advokatas G. Černiauskas leidimo būti privačios nuosavybės teise valdomame sklype neturėjo.

2. Advokatas G. Černiauskas, kaip pats teigė, atvyko su savo kliente jos prašymu į ne jai nuosavybės teise priklausančią teritoriją.

3. Advokato G. Černiausko vykimo kartu su savo kliente tikslas buvo suteikti pastarajai fizinę pagalbą, kurios realiai galėjo prireikti.

Tai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad advokatas G. Černiauskas vyko tam, kad dalyvautų mergaitės fiziniame perėmime, nes jo klientei L. Stankūnaitei reikėjo fizinės pagalbos ne bulvėms kasti, o būtent nešti mergaitę. Tokiu būdu pagalbos teikimas L. Stankūnaitei sąmoningai įvardijamas kaip pirminis veiksmas, realiai žinant, kad ta pagalba iš tiesų buvo nukreipta į mergaitės veiksmų apribojimą.

Be fizinės pernešimo paslaugos, advokato G. Černiausko elgesys atitinka psichologinio poveikio mažamečiam vaikui turinį. Advokato buvimas betarpiškai arti mažamečio vaiko turi būti įvardijamas kaip tiesioginis psichologinis vaiko veiksmų įtakojimas - kažin, ar toks artimas svetimo vyro buvimas nepadarė įtakos mergaitės fizinių veiksmų (pasipriešinimo) intensyvumui ir ryžtingumui.

Įdomu, kad šis advokato G. Černiausko darytas poveikis mažametei mergaitei net nėra vertinamas.

O juk mergaitė turbūt negalvojo, kad kažkoks vyras padeda L. Stankūnaitei ir saugo ją, kad ji nesusižalotų, jei kartais L. Stankūnaitė jos neišlaikytų. Ji greičiausiai to vyro bijojo ir suvokė kaip jos fizinius veiksmus ribojantį asmenį. Ji gal būtų stipriau pasipriešinusi nešimui, bet G. Černiauskas tuos jos veiksmus apribojo. Jau vien savo buvimu.

O pats akivaizdžiausias aptariamo nutarimo melas, tiesiog badantis akis - prokuroro teiginys, jog matomas faktas, kad advokatas eina apsikabinęs per mergaitę net ir L. Stankūnaitę, realiai neegzistavo. Tiksliau, prokuroras remiasi advokato žodžiais, esą jis nelietė mergaitės, nors tai visiškai prieštarauja faktams, įvykio metu užfiksuotiems vaizdo įrašuose.

Todėl būtina spręsti klausimą dėl prokuroro A. Giniočio atsakomybės įrašant į oficialų dokumentą melagingus duomenis.

Kalbant paprastesne kalba, dėl šio prokuroro nusižengimo turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau byla perduota teismui.