Kovo 16-oji yra Latvijos legionierių diena (video)

Latvijos legionieriai – karinis darinys, Antrojo pasaulinio karo metu kovojęs prieš Rusiją. 1944 metų kovo 16 dieną dvi šio legiono divizijos įveikė sovietų armiją Opočkos apylinkėse. Tačiau šiandieną legionieriai yra tapatinami su naciais ir prieš juos kovoja kur kas daugiau organizacijų bei valstybių, nei prieš lietuvių nacionalistus.

Humanitarinių mokslų daktarės Ingos Stepukonienės moksliniame straipsnyje „Legionierių likimo vaizdavimas lietuvių ir latvių prozoje“ rašoma: „Priverstinis jaunuolių gaudymas į Raudonosios armijos gretas, vokiečių okupacijos metais ištisų būrių vežimas darbams į Vokietiją, šaukimas į kariuomenę, SS legionų kūrimas buvo dramatiški faktai lietuvių ir latvių tautų gyvenime. Ir vieni, ir kiti laikyti okupantais, tačiau kai kuriais atvejais požiūris į juos skyrėsi: didžioji latvių tautos dalis 1941 m. liepos pirmąją į Rygą įžengusius vokiečių kariuomenės dalinius sutiko su palengvėjimu (tik dvi savaitės buvo praėjusios po baisiosios birželio 14-osios deportacijų). Nors vokiečių ir nesutiko kaip draugų, bet laikė bendrininkais, kurie išvijo iš krašto raudonuosius okupantus. Ištisą mėnesį prie įvairių valstybinių ir individualių pastatų plevėsavo tautinės vėliavos, Rygos radijas transliavo tautos himną „Dieve, laimink Latviją“, visur skambėjo patriotinės dainos. Tikėtasi, kad nauja valdžia netrukdys Latvijai atkurti savo nepriklausomybės, nors ir Vokietijos protektorate. Tačiau nieko panašaus neįvyko – Baltijos valstybių likimas jau seniai buvo nulemtas iš anksto ir vokiečiai turėjo savų planų okupuotose šalyse. Latvija, Lietuva, Estija ir Baltarusija buvo priskirtos vienai teritorinei sričiai ir pavadintos Rytų kraštu (Ostland). Švelnesnis latvių nei lietuvių požiūris į vokiečius neabejotinai buvo lemtas per daugybę šimtmečių nusidriekusios dviejų tautų koegzistencijos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios latviai kur kas noriau stojo į vokiečių kuriamus ir SS pavaldžius legionus; tokiu pagrindu 1943 m. buvo suformuotas Latvių legionas: dvi grenadierių divizijos ir keli atskiri daliniai. Kaip teigia istorikai, „1944 m. liepos duomenimis, Latvijos legionui priklausė daugiau kaip 80 000 vyrų, beje, ne tik latvių (nors latviai sudarė absoliučią daugumą), bet ir lietuvių, taip pat (to niekada nemini nūdienos Rusijos spauda) – nemaža dalis Latvijos sentikių, kurie kartu su Baltijos tautomis patyrė visus 1940-ųjų sovietizacijos „malonumus“ ir visiškai netroško sugrįžti savo raudonųjų tautiečių globon“. Lietuviai, palaikomi inteligentų (B. Sruogos), stengėsi, kiek įmanoma, laikytis neutralumo, o tai pykdė vokiečius.“

Šiandieną dar gyvena apie 500 legionierių, kurių amžiaus vidurkis yra 90 metų. Nors 1950 metais JAV perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai, o Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą reabilituoti šiuos veteranus, aistros nerimsta. Legionierius koneveikia didžiuliai būriai kovotojų prieš nacizmą, kasmet į Latviją suguža protestuotojai iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Rusijos ir Vokietijos. Todėl Rygos Dūma, spaudžiama įvairių jėgų, buvo uždraudusi Latvijos legionieriams organizuoti eitynes ir paminėti Kovo 16-ąją, dieną, kai buvo pasiekta didžiulė pergalė prieš Raudonąją armiją. Tačiau Latvijos teismas įpareigojo Rygos Dūmą viešai atsiprašyti dėl draudimo Latvių legionieriams 2011 ir 2012 metais kovo 16 dieną Rygos centre surengti eitynes. Dūma teismo sprendimą įvykdė ir viešai atsiprašė, kad nedavė leidimo 2011 ir 2012 metais legionieriams rinktis Rygos centre bei minėti pergalės dieną. Šalies spaudoje buvo išplatintas pareiškimas: „Rygos Dūma viešai atsiprašo dėl vykdomojo direktoriaus sprendimo uždrausti eitynes, organizuotas 2011 ir 2012 metais kovo 16 dieną „Latvijos Dauguvos vanagų“ (Waffen SS Latvių legiono veteranų organizacija).“

Istorikas Karlis Kangeris yra sakęs: „Kai Latvijoje prasidėjo kovo 16-osios judėjimas – 1989, 1990 metais – atsišaukimus dalyvauti demonstracijose pirmaisiais kartais pasirašė Dauguvos vanagų organizacija, kuri kovo 16-ąją suvokė kaip latvių legiono paminėjimo dieną, kaip žuvusių legionierių atminimo dieną, kaip kovos su bolševizmu priminimą. Save vadinantys „antifašistais“ be paliovos tiražuoja teiginius, kuriuos reiktų įveikti. Tačiau kito kelio jau iš esmės nebėra: kiekvienas mūsų turi pats pripažinti tiesą – taip pat tą, kuri nėra maloni. Tuomet kita pusė galbūt irgi labiau mumis patikės. Dabar daugelis istorikų pradeda suvokti, kad į Latvijos okupaciją reikia žiūrėti per abiejų okupacijų prizmę, o mums toliau reikia aiškinti – kas buvo legionas, o kas buvo policijos batalionai.“

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis taip pat yra pasisakęs, kad legionierių įvardijimas nusikaltėliais yra visiška nesąmonė. Retoriškai klausdamas, kokį pavojų kelia šie 90-mečiai vyrai, A. Bėrzinis ironizavo, kad pavojaus varpai yra dėl legionierių yra dar didesnis absurdas, nei surengtas referendumas dėl rusų kalbos paskelbimo valstybine.

Šios dienos renginio Rygoje transliacija (latvių kalba). Nuotraukos>

2012 kovo 16 d. Rygoje: