Kultūros milijonai - po Zuoko partijos žvaigžde

"Atgimimas", 2008 m. gegužės 30 d. Nr. 21 (989) Džina Donauskaitė

Nuo pat pradžių nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” ideologija buvo paremta principu „pinigai į priekį, apie renginius galvosime vėliau”. Kaip rodo „Atgimimo” tyrimas, šis brangiausias nepriklausomos Lietuvos kultūrinis projektas įtartinai kuriamas po Liberalų ir centro sąjungos sparnu. Ilgai nacionalinė programa „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei buvo nė motais, o iki Kultūros ministerijos atlikto viešosios įstaigos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VšĮ VEKS) finansinio audito E.Bajorinienės vadovaujama įstaiga, steigėjų akimis, „dirbo idealiai“. Net ir radus didelių pažeidimų, kultūros ministras užtikrino, kad VšĮ VEKS vadovų galvos nelėks. Šios įstaigos steigėjai - Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė - tiesiog pakeis VšĮ VEKS įstatus ir įves daugiau kontrolės: jau parengtas naujas VšĮ VEKS įstatų variantas. Tačiau, kaip rodo „Atgimimo“ tyrimas, dirva neskaidriam nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ finansavimui jau paruošta. Miesto šventėms ir statyboms – beveik 300 milijonų iš biudžeto Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektams, vyksiantiems nuo šių metų iki 2010–ųjų, skiriama beveik 300 milijonų litų. Būtent tokios vertės projektą Kultūros ministerija vasarį teikė Vyriausybei tvirtinti. Ši suma beveik pusantro karto viršija Kultūros ministerijos metinį biudžetą. Iš 300 milijonų litų 66 milijonai numatyti kultūriniams projektams, likusioji dalis bus skiriama įvairiems statybos ir rekonstrukcijos darbams. Net jei iš VšĮ VEKS valdymo organų ir būtų atšauktas už korupcinį sandėrį nuteistas buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, jis tebėra kultūros ministro Jono Jučo idėjinis lyderis. Pats A.Zuokas „Atgimimui“ sakė, kad VEKS tarybos nariu jis Savivaldybės yra įgaliotas būti iki pat 2009–ųjų. „Atgimimo“ duomenimis, Kultūros ministerija „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių finansavimą siekia perimti į savo rankas. Juos vienija Liberalų ir centro sąjunga Nors patvirtinimą iš Europos Tarybos Vilniaus miestas, būsimoji 2009–ųjų Europos kultūros sostinė, gavo 2005–aisiais, o pinigai (24 milijonai litų) „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ parengiamiesiems darbams numatyti jau 2003–aisiais, kultūros renginių niekas ruošti neskubėjo. Vilniaus savivaldybės tinklalapyje galima aptikti bandymų 2005–aisiais kurti viešąją įstaigą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VšĮ VEKS), kuri pradėtų rengti 2009–aisiais vyksiančių renginių programą, tačiau tie bandymai buvo nevykę. Darbams nejudant į priekį, 2006–ųjų gegužę buvo sudaryta Vyriausybinė komisija. Šiai pavesta parengti programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektą. Tačiau komisijos darbo rezultatų iki rugpjūčio 1–osios, kaip įpareigojo minėtasis Vyriausybės nutarimas, nebuvo. Neparengė programos projekto ir Kultūros ministerija, kurią tai iki 2006–ųjų gruodžio 1–osios buvo įpareigojusi Vyriausybė. 2006–ųjų vasarą kultūros ministro postas atiteko Liberalų ir centro sąjungai – vienintelei partijai, kuri po Darbo partijos ministro Vladimiro Prudnikovo nuvertimo atkakliai siekė valdyti šią ministeriją. Liberalų ir centro sąjungos atstovų – A.Zuoko ir J.Jučo – vadovaujamos savivaldybė ir Kultūros ministerija įkūrė VšĮ VEKS. Ir tuometę VšĮ VEKS direktorę Giedrę Kabašinskienę kartu su keleto žmonių komanda įpareigojo parengti 2009–aisiais vyksiančių renginių programą. Kultūros sostinės renginių meninė vertė abejotina Programos rengimas vyko itin greitai. Taip greitai, kad didžiuma Lietuvos kultūros žmonių nespėjo nė mirktelti, o ministerija ir VšĮ VEKS po spyna tebelaiko programos sudarymo principus, dokumentus, projektų, kurie dalyvavo konkursuose (jei tokių buvo), paraiškas, vertinimo kriterijus, viešųjų pirkimų rezultatus. Net premjero patarėjas, beje, ir VšĮ VEKS tarybos narys, Faustas Latėnas viešai piktinasi bandymais gilintis į programos sudarymą ir vertinimo kriterijus – esą tai trukdytų didžiausiam Lietuvoje kultūros renginiui sklandžiai įvykti. Suprask, kad mokesčių mokėtojams, iš kurių kišenių finansuojami skubotai parinkti, bet milijonais vertinami renginiai, turėtų būti nesvarbu, kodėl į „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programą pateko tie, o ne kiti projektai. Beje, būtent J.Jučo vadovaujama ministerija 2007–ųjų rudenį Seime prastūmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pagal kurias numatyta galimybė autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugas pirkti supaprastintu būdu taikant įprastą komercinę praktiką. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi antikorupcinį vertinimą, pateikė rimtų pastabų, 2007–ųjų spalį Seimas šias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas patvirtino. Nuo tada kultūroje ėmė galioti praktikos pirkti paslaugas iš konkretaus menininko neskelbiant konkurso ir niekam to nežinant, nesudarant supaprastinto pirkimo komisijos ir neinformuojant Viešųjų pirkimų tarnybos. Taip pirkimas iš esmės tapo ne viešas, o VšĮ VEKS atstovai saugo viešųjų pirkimų už mokesčių mokėtojų pinigus rezultatus komercinėje paslaptyje. Kultūros žmonės kalba, jog dauguma suplanuotų renginių – itin menkos meninės ir išliekamosios vertės. Deja, nors Kultūros ministerija šiemet piktinosi sau pavaldžios įstaigos VšĮ VEKS darbu, kuriame aktyviai dalyvauja kultūros ministro J.Jučo idėjinis lyderis A.Zuokas, nors ir atliko finansinį auditą už 2007-uosius, bet programos, turinio audito niekas iki šiol neplanuoja. O vertėtų. Kaip gauti „atkatą“ Prisistatyti nenorėjęs patikimas „Atgimimo“ šaltinis, turėjęs reikalų su Kultūros ministerijos finansuojamais projektais, išaiškino mechanizmą, kaip slepiami galai ir įteisinami iš mokesčių mokėtojų nutekinami pinigai. „Kultūros ministerijos darbuotojai ar ministerijai atskaitingi žmonės – tai tarpininkai. Jei tavo organizuojamas renginys gauna biudžetinį finansavimą, tarpininkai pasirūpins, kad oficialiai tavo projektui būtų skiriama ne tiek, kiek tu iš biudžeto prašai, ir ne tiek, kiek tau realiai reikėtų, bet, pavyzdžiui, trečdaliu ar net dvigubai daugiau. Tais pinigais pasirūpina tarpininkai“, – neskaidraus finansavimo mechanizmą, kuris buvo naudojamas ir gali būti naudojamas artimiausioje ateityje, kai bus įgyvendinama visa beveik 300 milijonų litų vertinama „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programa, aiškino patyręs „Atgimimo“ šaltinis. „Atkato“ scenarijus tiktų ir Bjork koncerto organizatoriams Pats garsiausias šiuo metu „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos projektas – atlikėjos Bjork koncertas – Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuos 800 tūkstančių litų, nors dar visai neseniai VšĮ VEKS sąmatose (kurių buvo dvi) skelbiama suma buvo daugiau negu dvigubai mažesnė – 385 tūkstančiai litų. Kaip „Atgimimui“ sakė VšĮ VEKS atstovė spaudai V.Janulytė, šis klausimas balandžio pradžioje net tris kartus buvo diskutuojamas VšĮ VEKS taryboje. VšĮ VEKS taryba – tai patariamasis, tačiau didelę įtaką turintis VšĮ VEKS organas. Net ir pasikeitus valdžiai Vilniaus miesto savivaldybėje jai tebevadovauja už korupcinį sandorį teistas ir daugeliu kitų korupcinių ryšių įtariamas Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas A.Zuokas. Vienas tarybos narių yra ir Remigijus Merkelys, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ generalinis direktorius. Būtent jo vadovaujama įstaiga organizuoja Bjork koncertą Vingio parke. Beje, pati įstaiga VšĮ „Vilniaus festivaliai“ buvo įkurta tuomet, kai Vilniaus savivaldybės meras buvo A.Zuokas. Taigi tarybos, kurioje balsuoja suinteresuotas asmuo, sprendimu, VšĮ VEKS direktorės Elonos Bajorinienės parašu ir Kultūros ministerijos laiminimu, mokesčių mokėtojai už Bjork mokės 800 tūkstančių litų, o tie, kurie išdrįs nueiti į koncertą, – ir dar daugiau. Dabar bilieto kaina – 113,45 lito stovimose vietose, iki 183,45 lito sėdimose vietose. Koncerto organizatoriai vos per keletą dienų išaugusią sąmatą aiškina pasikeitusiomis rinkos sąlygomis. Bjork honoraras – komercinė paslaptis, tačiau žinoma, kad į Vilnių atlikėja atvyksta savo pasaulinio koncertinio turo metu ir koncertuos Rygoje, kurioje komercinių renginių organizatoriams milijoninės valstybės paramos neprireikė. Beje, Bjork koncertą buvo planuojama rengti kartu su Lietuvos simfoninio orkestro pasirodymu. To atsisakyta. Tačiau renginio sąmata vis tiek nepaaiškinamu būdu, vien motyvuojant pasikeitusiomis rinkos sąlygomis, išaugo. VšĮ VEKS puslapyje neskelbiama jokios informacijos, kaip tarp „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių pateko minėtasis Bjork koncertas: ar buvo organizuojamas konkursas, kas dar be VšĮ „Vilniaus festivaliai“ jame dalyvavo, kokie kiti atlikėjai buvo siūlomi, duomenų taip pat nėra. A.Zuokas, paklaustas, kaip vertina tai, kad jo vadovaujamoje VšĮ VEKS taryboje yra žmonių, kurie patys iš biudžeto per VšĮ VEKS gauna finansavimą savo vykdomiems projektams, atsakė vertinantis tai normaliai. „Nėra tokių žmonių kultūrinėje srityje, kurie nevykdo jokios veiklos. VEKS tarybos nariai yra deklaravę savo interesus ir tiek, kiek tai susiję su jų veikla, taryboje nebalsuoja. Kultūrinius projektus atrenka 40 ekspertų, kuriems VEKS tarybos nariai įtakos neturi“, – „Atgimimui“ aiškino A.Zuokas. Renginių atrankos kriterijai dar nepaviešinti Pirmasis nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas ir visos būsimos renginių sąmatos atsirado 2007–ųjų gegužės 15–ąją. Tuomet „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kultūrinei daliai planuota išleisti per 83 milijonus litų. Programa parengta tik šiek tiek ilgiau kaip per pusę metų. Kilus skandalams dėl galbūt neskaidraus pinigų panaudojimo programos sąmata buvo sumažinta iki 66 milijonų litų. Galutinis programos variantas, neką tesiskiriantis nuo pirminio, parengto 2007–aisiais, atsirado tik šių metų pradžioje. Nuo šiol VšĮ VEKS vadovybė tvirtina dirbanti pagal šių metų vasarį Vyriausybės patvirtintą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programą, kuri įsigaliojo kovo 2 dieną. Tačiau tokiems renginiams, kaip kad šiemet liepą vyksiantis Bjork koncertas ar Be2gether ir kitiems, pinigai – 21 milijonas litų – skiriami iš sausį patvirtinto 2008–ųjų valstybės biudžeto. Kitaip tariant, oficiali 2008–aisiais vyksiančių renginių programa atsirado vėliau, nei jiems buvo skirtas finansavimas. Kultūros ministerija, raštu paklausta, kaip 2008–ųjų renginiams skiriami biudžeto pinigai, jei galutinės „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos Vyriausybė dar nebuvo patvirtinusi, sugebėjo tik nurodyti į Vilniaus savivaldybės organizuotą konkursą „Idėjų bankas“ ir apskritai pasiūlyti nagrinėti paraišką, Europos Tarybai teiktą 2004–aisiais, dėl leidimo Vilniui skelbtis Europos kultūros sostine. Ant „Atgimimo“ turimų Kultūros ministerijos raštu pateiktų atsakymų yra Kultūros ministerijos naudojamas antspaudas ir kultūros viceministro Gintaro Sodeikos, taip pat Liberalų ir centro sąjungos nario, parašas. Kultūros ministerijos nurodomas „Idėjų bankas“ – tai prieš dvejus metus vos du vasaros mėnesius vykęs Vilniaus savivaldybės surengtas konkursas, esą skirtas „visuomenės lūkesčiams“ išsiaiškinti. Tuo tarpu „Atgimimo“ kalbinta VšĮ VEKS atstovė spaudai Vilma Janulytė apie „Idėjų banko“ konkurso rezultatus daug pasakyti negalėjo – tik tiek, kad konkursas buvo organizuojamas savivaldybės. Pasak jos, šiemet pradžioje Vyriausybės patvirtintą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos pamatą sudaro 2007–aisiais kas ketvirtį skelbti konkursai, kurie ir padėjo nulipdyti galutinę meninę programą. Kaip ir minėta, abejotinos išliekamosios vertės konkursų rezultatai ir vertinimo kriterijai iki šiol nėra paviešinti. Renginių finansavimas – ne per VEKS, o per LiCs valdomą Kultūros ministeriją Europos kultūros sostine besiskelbiantys miestai paprastai yra globojami jų savivaldybių. Neatsitiktinai „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ idėją globojo A.Zuokas, kai dar buvo Vilniaus miesto meras. Turbūt neatsitiktinai reikalai dabar krypsta kita linkme. „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ didžiumos kultūrinės dalies projektų finansavimą į savo rankas siekia perimti Liberalų ir centro sąjungos rankose esanti Kultūros ministerija. VšĮ VEKS finansinis auditas, po kurio aptikta, kad 1,37 milijono lėšų VšĮ VEKS negali pagrįsti dokumentais, tampa puikiu pretekstu kultūros renginių finansavimą perimti į savo rankas. Tačiau A.Zuokas pabrėžia, kad į kultūrinių programų rengimą politikai neturi kištis ir nesikiša. Jis „Atgimimui“ sakė, kad VEKS tarybos nariai po paskelbto audito yra nuliūdę ir susirūpinę, kad šiuo metu laukia Vilniaus savivaldybės audito išvadų, kurias tarybos posėdyje rengiasi svarstyti uždarai. A.Zuoko teigimu, 2007–aisiais VšĮ VEKS skirtos lėšos buvo palyginti nedidelės – po 4 milijonus litų iš kiekvienos steigėjos. Užtat 2009–aisiais, Kultūros sostinės metais, VšĮ VEKS vadovams teks didelė atsakomybė, nes ir skiriamos lėšos bus kur kas didesnės. A.Zuokas tikisi, kad VšĮ VEKS vadovams pavyks ištaisyti klaidas, bet konkrečių receptų jis pasiūlyti negalėjo. „Mūsų padėtis yra paradoksali. VšĮ VEKS yra mažas sraigtelis, kuris reikalingas, kad programa būtų įgyvendinama. Bet tai visiškai nereiškia, kad visi kultūros ir meno projektams iš biudžeto skirti pinigai pasieks mūsų įstaigą. Esame suskaičiavę, kad per VšĮ VEKS praeis daugiausia 10 procentų visos programos lėšų (10 proc. – nuo numatytų 300 milijonų litų – aut.past.). Kultūros ir meno projektus galvojama finansuoti per Kultūros ministeriją. Bet iki šiol svarstoma neaiški tvarka. Ar projektai bus finansuojami tiesiai per Kultūros ministeriją, ar projektai bus finansuojami per mūsų įstaigą. Ir yra visiškai neaišku, koks bus mechanizmas. Mes dabar kabome ore“, – „Atgimimui“ aiškino V.Janulytė, VšĮ VEKS atstovė spaudai. Dailės akademija įgyvendintoja tapo pagal Aukštojo mokslo įstatymą Tačiau ir Kultūros ministerijos sprendimais yra pagrindo abejoti. Būtent ji 2008–ųjų pradžioje Vyriausybei tvirtinti teikė galutinę „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programą, o joje atsirado gana netikėtų momentų. Pavyzdžiui, Dailės akademijai Vyriausybės nutarimu vos prieš du mėnesius buvo patarta dalyvauti įgyvendinant nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Kultūros ministerija, raštu paklausta, kodėl tokia privilegija suteikiama tik Dailės akademijai, tik atsakė, kad taip padaryta remiantis Aukštojo mokslo įstatymu. Po šiuo atsakymu yra Kultūros ministerijos antspaudas bei kultūros viceministro Gintaro Sodeikos parašas. „Atgimimui“ nepavyko Aukštojo mokslo įstatyme rasti nė vieno straipsnio, kuriame numatyta, kad būtent Dailės akademijai turėtų būti rekomenduojama dalyvauti visuose tokiuose projektuose kaip nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Neteikiama ir jokių dokumentų, kurie įrodytų Dailės akademiją dalyvavus konkurse dėl teisės prisidėti prie „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių įgyvendinimo. Užtat tarp Vilniaus miesto tarybos nario Arvydo Šaltenio, buvusios Dailės akademijos rektoriaus, o dabar prorektoriaus, ir Kultūros ministerijos vadovo J.Jučo sąsajų yra – abu jie priklauso Liberalų ir centro sąjungai. A.Šaltenis ne tik darbuojasi Vilniaus miesto taryboje, bet kartu su savo partijos bičiuliais A.Zuoku ir G.Sodeika priima sprendimus E.Bajorinienės vadovaujamoje VšĮ VEKS taryboje. Beje, kaip A.Šaltenis pripažino, jis kartu su savo idėjiniu lyderiu A.Zuoku yra vieni iš idėjos tituluoti Vilnių Europos kultūros sostine entuziastų. Stebėsenos komisijos nariai stebės patys save Šių metų vasarį, tuo pat metu, kai buvo patvirtinta galutinė „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programa, Vyriausybė sudarė „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Stebėsenos komisiją. Jai vadovauja premjeras Gediminas Kirkilas, į ją įtraukti bene visi šios Vyriausybės ministrai, Vilniaus apskrities viršininkas, Lietuvos Tūkstantmečio programos koordinatoriai ir kiti. Beje, į Stebėsenos komisiją įeina ir VšĮ VEKS vadovė E.Bajorinienė, ir kultūros viceministras G.Sodeika (kurie yra pagal VEKS programą finansuojamo festivalio „Sirenos“ tarybos nariai), ir kultūros ministras J.Jučas, ir premjero patarėjas VšĮ VEKS tarybos narys F.Latėnas, ir Dailės akademijos prorektorius liberalcentristas A.Šaltenis. Tai yra tie žmonės, kurie vykdo ir sukūrė programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir kurie pagal šią programą savo organizuojamiems renginiams gauna finansavimą. Tačiau kartu nepasikuklina vykdyti ir jos stebėseną. Kaip „Atgimimą“ informavo keliems Stebėsenos komisijos nariams artimas šaltinis, komisija net neturi darbo reglamento. Taigi Vyriausybės lygiu sudarytos komisijos nariai neturi jokių įrankių, kaip tą stebėseną vykdyti. Premjero vadovaujama komisija rinkosi tik kartą, apie naujus susitikimus jos nariai nėra informuoti. „VEKS – tai puota maro metu“, – yra sakęs Stebėsenos komisijos pirmininko pavaduotojas kultūros ministras liberalcentristas J.Jučas. Sociologinių apklausų duomenimis, Liberalų ir centro sąjunga neperžengtų 5 procentų barjero ir į Seimą, jei rinkimai vyktų dabar. Gal ir neblogas ėjimas: greičiausiai A.Zuokas iš aktyvios politikos traukiasi į, regis, ne mažiau pelningą kultūros sritį.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]