JAV pradeda kovą su kovotojais prieš „dezinformaciją“ – Lietuva eina priešinga kryptimi

I. Ahmed vadovauja „Center for Countering Digital Hate“, o D. Trump administracija jį kaltina prisidėjus prie interneto cenzūros ir spaudimo JAV technologijų bendrovėms.

Teisėja pripažino, kad I. Ahmed argumentai dėl žodžio laisvės gali būti pagrįsti, tačiau nusprendė neturinti jurisdikcijos jų nagrinėti. Apskundimui paliktos penkios darbo dienos.

Tuo metu Lietuva juda priešinga kryptimi. Seimas jau priėmė įstatymą, pagal kurį nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Žurnalistų etikos inspektorius galės duoti privalomus nurodymus interneto tarpininkams dėl įstatymo draudžiamos informacijos pašalinimo ar prieigos prie jos panaikinimo.

Dar toliau eiti siūlo Seimo narė Daiva Ulbinaitė ir grupė parlamentarų. D. Ulbinaitė savo poziciją yra suformulavusi labai aiškiai: „nėra laisvės skelbti dezinformaciją“. Dezinformaciją ji vadina grėsme nacionaliniam saugumui, demokratijai ir valstybės atsparumui.

Tačiau Lietuvoje minima dezinformacija dažnai skelbiama per didžiuosius kanalus, politiškai palankius D. Ulbinaitės atstovaujamai stovyklai. Tačiau tokiais atvejais tų pačių „kovotojų su dezinformacija“ ryžtas kažkur dingsta – nebegirdėti nei kalbų apie grėsmę nacionaliniam saugumui, nei reikalavimų šalinti turinį, nei raginimų stiprinti valstybės kontrolę.

Jei politiškai nepatogi informacija vadinama „dezinformacija“ ir grėsme valstybei, o politiškai palanki propaganda, melas ar dezinformacija toleruojami, tai jau nebe kova su dezinformacija. Tai pasirinktinė informacijos kontrolė.

Būtent todėl JAV istorija aktuali Lietuvai. Amerikoje jau vyksta politinė ir teisinė kova dėl to, ar „kovos su dezinformacija“ struktūros pačios netapo cenzūros mechanizmu. Lietuvoje tuo metu tokių struktūrų galios plečiamos.

Šaltinis: reuters.com, e-seimas.lrs.lt, e-seimas.lrs.lt