Kaip NATO 5-asis straipsnis apsaugotų Lietuvą nuo masinės šimtų dronų atakos(6)

Ukraina naktį į rugpjūčio 16-ąją surengė vieną didžiausių dronų atakų prieš Rusiją nuo plataus masto karo pradžios.

Rusijos Gynybos ministerija tvirtina per naktį numušusi 822 ukrainietiškus dronus. Maskvos mero Sergejaus Sobianino teigimu, apie 600 dronų skrido Maskvos kryptimi, dalis jų buvo sunaikinta virš Maskvos srities.

Per atakas Rusijoje žuvo mažiausiai šeši žmonės. Maskvos srityje žuvo 83 metų vyras, o Rostovo srityje pranešta apie dar penkias aukas. Taip pat kilo gaisrai ir buvo apgadinta infrastruktūra.

Tuo pat metu Rusija surengė naują raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Smūgiai Kryvyj Rihe, Sumų ir Zaporožės srityse pareikalavo mažiausiai penkių žmonių gyvybių, dar keliolika buvo sužeisti.

Taigi, Ukraina Rusiją jau atakuoja ne pavieniais, o šimtais tolimojo nuotolio dronų. Rusija disponuoja gerokai didesnio masto nacionaline oro gynyba nei Lietuva, tačiau net ji nesugeba užtikrinti, kad visi aparatai būtų sunaikinti – dalis prasiveržia iki Maskvos srities, aerodromų, naftos perdirbimo gamyklų ir kitų objektų.

Todėl klausimas Lietuvai labai konkretus: jeigu Rusija tokią pačią kelių šimtų dronų bangą paleistų į mūsų miestus ir gyvenvietes, ar mes ją sustabdytume?

Lietuva turi NASAMS, RBS-70, „Stinger“, perka MSHORAD sistemas, radarus ir antidronines priemones. Esame NATO, Baltijos šalyse veikia oro policija, o krizės atveju gali būti pasitelkiamos papildomos sąjungininkų pajėgos.

Tačiau visa tai kol kas nėra nepralaidus kupolas virš Lietuvos. Ir tam turime labai konkrečių pavyzdžių.

2025 m. liepos 10 d. į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido rusiškas „Gerbera“ dronas. Lietuvos krašto apsaugos ministerija patvirtino oro erdvės pažeidimą, o Valstybės saugumo departamentas vėliau nurodė, kad tai buvo vienas iš dviejų rusiškų „Gerbera“ aparatų, tais metais nukritusių Lietuvoje.

Liepos 28 d. į Lietuvą įskrido dar viena „Gerbera“. Ji nuskrido gilyn į šalį ir nukrito Gaižiūnų karinio poligono teritorijoje. Dronas buvo rastas rugpjūčio 1-ąją. VSD patvirtino, kad šis aparatas turėjo skeveldrinį sprogstamąjį užtaisąir navigacijos sistemą, atsparesnę elektroninei kovai.

Tai iškalbingas atvejis: karinis dronas įskrido į NATO valstybę, nebuvo numuštas ir galiausiai pats nukrito Lietuvos karinio poligono teritorijoje.

Po šių incidentų Lietuva pati kreipėsi į NATO dėl papildomo oro erdvės saugumo stiprinimo. KAM rugpjūtį pranešė, kad į Lietuvą bus siunčiama NATO ekspertų grupė oro erdvės stebėjimo sistemai įvertinti, stiprinama trumpojo nuotolio oro gynyba, prie Baltarusijos sienos perkeliamas Oro gynybos bataliono padalinys ir formuojamos mobilios grupės dronams neutralizuoti.

2026 m. problemos niekur nedingo.

Gegužės 17 d. NATO oro policijos naikintuvai buvo pakelti bepiločio orlaivio paieškai Lietuvos oro erdvėje. Gegužės 20 d. Vilniaus apskrities gyventojams jau buvo išsiųstas tikras signalas „ORO PAVOJUS“, nurodant nedelsiant skubėti į priedangas. Tą pačią dieną NATO naikintuvai patruliavo virš Lietuvos ir Latvijos teritorijų.

Taigi kalbame ne vien apie teoriją. Lietuva jau susidūrė su pavieniais kariniais dronais, kurie kirto jos oro erdvę, nebuvo numušti, o vienas su sprogstamuoju užtaisu nukrito net karinio poligono teritorijoje. Kitais atvejais dėl galimų dronų teko kelti NATO naikintuvus ir skelbti gyventojams oro pavojų.

Dabar vietoje vieno įsivaizduokime 200, 500 ar 800 vienu metu.

Jeigu Rusija pradėtų karinę operaciją prieš NATO valstybę Lietuvą, sunku tikėtis, kad būtų apsiribota vienu ar dviem dronais. Apie kartu galinčias būti naudojamas sparnuotąsias ar balistines raketas šįkart net nekalbėkime.

Todėl situacija būtų sudėtinga.

O NATO 5-asis straipsnis? Be abejo, tai didžiausias Lietuvos pranašumas.

NATO 5-asis straipsnis numato, kad ginkluotas vienos Aljanso valstybės užpuolimas laikomas visų užpuolimu ir kiekviena sąjungininkė privalo suteikti pagalbą, kurios, jos vertinimu, reikia, įskaitant ir karinę jėgą.

Tačiau 5-asis straipsnis nėra priešlėktuvinė raketa.

Jis negarantuoja, kad konkretus dronas, skrendantis į Vilnių, bus fiziškai numuštas. Jis garantuoja kolektyvinę gynybą – kad Lietuva nebūtų palikta kovoti viena.

2026 m. Lietuva gynybai skiria 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP ir šioje srityje esame NATO lyderiai, o pasaulyje galima didžiuotis patekę į dešimtuką.

Taip, tai nemenkos išlaidos.

Ir vis dėlto būtent 2026 m. biudžete dar tik numatyta apie 100 mln. eurų NASAMS, 60 mln. eurų MSHORAD ir 145 mln. eurų integruotai gynybai nuo dronų. Finansavimas taip pat skiriamas naujiems radarams, elektroninei kovai bei bepiločių ir antidroninių sistemų įsigijimui.

Kitaip tariant, net būdami NATO gynybos finansavimo lyderiais, mes vis dar statome ir plečiame pajėgumus, kurių reikia masinei oro atakai atremti.

Jeigu Rusijos karinė grėsmė Lietuvai vertinama rimtai, iš to peršasi ir kita išvada: finansavimą gali tekti ne mažinti, o didinti dar ženkliau, kartu reikalaujant, kad pinigai kuo greičiau virstų realiomis oro gynybos ir antidroninėmis priemonėmis.

Tą pačią problemą pripažįsta ir pati NATO.

2026 m. liepą Aljansas paskelbė iniciatyvą „Drone Edge“: per artimiausius penkerius metus kovos su dronais pajėgumams numatyta daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių. NATO tiesiai nurodo, kad reikia sparčiai didinti galimybes dronus aptikti, atpažinti ir neutralizuoti masiniu mastu.

Tai gera žinia ateičiai.

Tačiau ji kartu daug pasako apie šiandieną. Jeigu dabartinių pajėgumų visiškai pakaktų, nereikėtų penkerių metų ir daugiau kaip 40 mlrd. dolerių programos jiems masiškai plėsti.

Kokia išvada peršasi?

Rusija turi daug didesnę nacionalinę oro gynybą nei Lietuva, tačiau net ji nesugeba sustabdyti visų masinių dronų atakų.

Lietuva jau turėjo problemų su pavieniais kariniais dronais – du rusiški „Gerbera“ aparatai 2025 m. kirto mūsų oro erdvę ir nukrito Lietuvos teritorijoje, vienas jų turėjo sprogstamąjį užtaisą. 2026 m. jau teko kelti NATO naikintuvus drono paieškai ir skelbti realų oro pavojų Vilniaus apskrityje.

Todėl nėra pagrindo manyti, kad Rusijai šiandien paleidus į Lietuvą kelis šimtus smogiamųjų dronų mes juos visus sunaikintume. Dalis būtų numušta, veiktų Lietuvos ir NATO gynyba, tačiau dalis galėtų prasiveržti ir padaryti realios žalos.

Ir čia išvada dėl pinigų taip pat gana aiški.

Lietuva jau yra NATO gynybos finansavimo lyderė, tačiau dabartinių pajėgumų vis tiek nepakanka tam, kad galėtume ramiai kalbėti apie šimtų dronų atakos atrėmimą. Vadinasi, gynybos finansavimą teks didinti dar ženkliau – ir kuo greičiau pinigus paversti reikalingais kariniais rakandais.

NATO oro gynybos reikmėms per artimiausius penkerius metus numato daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.

Tačiau priešas lipa ant kulnų. Jis gali ir nelaukti penkerių metų, kol mes būsime geriau pasirengę. Lietuvai pasirengti reikia dabar, todėl būtina kuo skubiau ieškoti papildomų Rusijos atgrasymo finansavimo šaltinių.

Šaltinis: apnews.com, vsd.lt, kam.lt, kam.lt, kam.lt, lt72.lt, nato.int, nato.int