Rusijos valdžios duomenimis, naktį į rugpjūčio 18-ąją Maskvos regiono kryptimi skrido net 620 bepiločių orlaivių.Maskvos meras Sergejus Sobianinas skelbia, kad 180 jų buvo sunaikinti pačiame Maskvos regione. Ataka tęsėsi ir ryte.
Maskvos srityje apgadinti gyvenamieji ir kiti pastatai, kilo gaisrų. Nukentėjo mažiausiai trys žmonės, tarp jų – 10-metė mergaitė. Dronas pataikė ir į „Wildberries“ logistikos centrą, tačiau, pirminiais duomenimis, ten žmonės nenukentėjo. Dėl atakos buvo ribojamas Maskvos oro uostų darbas.
Ataka palietė ir Maskvos srities energetikos sistemą.
„Mosoblenergo“ pranešė, kad Pavlovo Posado miesto apygardoje buvo apgadinta elektros tinklų įranga. Be elektros liko daugiau kaip 10 tūkst. vartotojų ir 46 socialiai svarbūs objektai, rajone įvestas specialus darbo režimas.
„Agentstvo“ duomenimis, tai pirmas toks atvejis Maskvos srityje nuo metų pradžios. Ataka surengta tuo metu, kai Rusija pati intensyvina smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai.
Tokio masto operacija dar kartą rodo, kaip sparčiai keičiasi karas: šimtai palyginti nebrangių bepiločių vienu metu gali apkrauti net sostinę saugančią daugiasluoksnę oro gynybos sistemą.
Lietuvai tai ypač svarbi žinia. Mūsų valstybė yra NATO rytiniame flange, prie pat Rusijos ir Baltarusijos. NATO pati pripažįsta, kad dronų incidentų rytiniame flange daugėja, todėl bepiločių aptikimas, elektroninė kova ir pigios jų naikinimo priemonės tampa ne mažiau svarbios už brangias raketines oro gynybos sistemas. Aljansas per artimiausius penkerius metus numato daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių investicijų į kovos su dronais pajėgumus.
Neatsitiktinai būtent Pabradėje, Lietuvoje, šiemet NATO jau bandė dronų ir antidronines technologijas realistiškomis kovos sąlygomis.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.