Kurie nenorėtų matyti ateinančius 5 metus kairuoliškai pakrypusios Lietuvos, turi mobilizuotis ir ateiti balsuoti už D. Grybauskaitę

Prezidento rinkimų rezultatai atitinka sociologinių apklausų prognozes, todėl per daug nenustebina. Noriu priminti, kad pagal paskutines „Vilmorus“ apklausas už Dalią Grybauskaitę planavo balsuoti 46,9 proc., už Z. Balčytį – 9,9 proc., o už A. Paulauską – 10,5 proc. rinkėjų. VRK duomenimis, vakar D. Grybauskaitė surinko 45,9 proc. balsų.
 
Kas nustebina – tai eilinį kartą silpnas A. Zuoko rezultatas nacionaliniuose rinkimuose ir sąlyginai neblogas N. Puteikio, nedaug atsilikusio nuo A. Paulausko ir Z. Balčyčio, rezultatas. Tai rodo, kad Lietuvos rinkėjų tarpe dar vis yra pakankamai ženkli vadinamoji „Garliavos politinė emocija“.
 
Tai, kad D. Grybauskaitė vakar surinko mažiau balsų nei 2009 metų rinkimuose, yra natūralu ir neturi stebinti. Esminis skirtumas yra tai, kad 2009 metais ir socialdemokratai, ir Darbo partija dar nebuvo atsigavę po pralaimėtų 2008 metų Seimo rinkimų.
 
Šiuose rinkimuose pozityvu yra tai, kad į antrąjį rinkimų turą pateko kandidatai, kurie rinkimų kampanijoje deklaravo aiškią proeuropietišką orientaciją – ir vienas, ir antras be abejonių remia euro įvedimą ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę. To negali pasakyti apie likusius kandidatus. Taigi dauguma Lietuvos rinkėjų, viršijanti 60 proc. visų rinkėjų, siunčia aiškų signalą – antieuropietiška, populistinė idėja jiems yra iš esmės nepriimtina.
 
Nors Z. Balčyčio džiaugsmas aplenkus A. Paulauską ir patekus į antrą turą yra suprantamas, tačiau palyginus su istoriniais kitų prezidentinių rinkimų rezultatais galima pabrėžti keletą Z. Balčyčio rezultatų ypatybių, kurios jam gal nėra tokios džiuginančios. Surinkęs pirmame rinkimų ture tik 13,63 proc. balsų, jis tampa per visą Lietuvos istoriją mažiausiai balsų gavusiu kandidatu, kuris pateko į antrą turą. Verta pastebėti, kad toks Z. Balčyčio rezultatas labai neženkliai viršija 2009 metų A. Butkevičiaus pasiekimą, kai jis Prezidento rinkimuose surinko 11,68 proc. balsų. Tuo tarpu Dalia Grybauskaitė, surinkusi pirmame rinkimų ture beveik 46 proc. balsų yra istoriškai su didžiausiu balsų kiekiu į antrąjį rinkimų turą patekusi kandidatė. Skirtumas tarp abiejų kandidatų istoriškai taip pat yra didžiausias.
 
Dar didesnė problema Z. Balčyčiui prieš antrąjį rinkimų turą bus tai, kad norėdamas maksimaliai mobilizuoti savo naudai visus rinkėjus, kurie pirmajame rinkimų ture nebalsavo už Dalią Grybauskaitę, Z. Balčytis turės tapti ne tik A. Butkevičiaus, bet ir V. Uspaskicho su jo dažnomis kelionėmis į Maskvą, Georgijaus juostelių nešiotojo V. Tomaševskio ir gebančio J. Borisovui parsiduoti R. Pakso kandidatu. Siekdamas kitų rinkėjų palankumo, Z. Balčytis turės V.Uspaskichui ar V. Tomaševskiui duoti įžadus, kurie visiškai netinka ligšioliniam Z. Balčyčio proeuropietiškam įvaizdžiui. O tai gali dar labiau sumažinti pačių socialdemokratų, balsuojančių už Z. Balčytį procentą. Reikia pastebėti, kad vakar ir taip tik nedidelė dalis socialdemokratų rinkėjų balsavo už Z. Balčytį.
 
Lygiai taip pat Z. Balčyčio problema bus tai, kad jis atstovauja valdančiąją socialdemokratų partiją. Daugeliui rinkėjų kils natūralus klausimas – ar tikrai Lietuvai bus geriau, jeigu ir Vyriausybės vadovo, ir Prezidento postą turės ta pati socialdemokratų partija. Jau dabar Vyriausybė pasižymi stagnacine „nieko neveikimo“ savybe, ir tik Prezidentės reiklumas priverčia esminiais klausimais nenukrypti nuo valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo. Socialdemokratams perėmus ir Prezidento postą, nebeliktų reikšmingos konkurencinės atsvaros, o socialdemokratinis monopolis vykdomojoje valdžioje taptų pavojingu valstybės demokratijai nuokrypiu, gresiančiu visiška valstybės stagnacija. Todėl racionaliai mąstantys rinkėjai turėtų neleisti tokio pavojingo vienpartinio valdžios monopolizavimo.
 
D. Grybauskaitės pasiekimas pirmajame rinkimų ture yra tikrai įspūdingas, gaila, kad pritrūko kelių procentų balsų iki galutinės pergalės. Rezultatai yra ypač įspūdingi, kai prisimeni, kad Z. Balčytis išleidžia apie 2 mln. partinių, tai yra biudžetinių, pinigų, tuo tarpu D. Grybauskaitė naudojasi tik privačiomis kelių šimtų tūkstančių litų aukomis savo rinkimų kampanijai. Jai teko atlaikyti ir rinkimų kampaniją, kur 6 konkurentai užsiėmė tik jos veiklos neracionalia, kartais net nuožmia, bet dažniausiai neteisinga kritika. Todėl rezultatai tikrai yra geri, bet akivaizdu, kad antrajam rinkimų turui reikės mobilizuoti visas jėgas. Nors tos pačios apklausos, pakankamai tiksliai prognozavusios I turo rezultatus, II ture numato D. Grybauskaitės pergalę, tačiau tai nėra savaime įvyksiantis reikalas. Todėl visi, kurie nenorėtų matyti ateinančius 5 metus kairuoliškai pakrypusios Lietuvos, po 2 savaičių turi mobilizuotis ir ateiti balsuoti už D. Grybauskaitę.