Laisvės kovotojai kreipėsi į valstybės vadovus dėl gėdingai žlugdomo konkurso

Išreikšdamas nepasitenkinimą dėl Kultūros ministerijos netinkamai organizuoto konkurso skulptūrai Lukiškių aikštėje Vilniuje, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas 2013 m. gegužės 13 d. kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininką ir ministrą pirmininką, prašydamas panaudoti valstybės vadovų galioje esantį poveikį Kultūros ministerijai, kad pastaroji pakeistų požiūrį į valstybinės reikšmės konkursą ir imtųsi atitinkamų priemonių padėčiai taisyti. Rašto tekstą pateikiame.

* * *

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę patriotiškai nusiteikusi Lietuvos visuomenė – partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, didžiuma įžymių istorikų, skulptorių, architektų, dailininkų puoselėjo viltį, kad Vilniuje bus sukurta valstybinė aikštė ir pastatytas paminklas „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Per du dešimtmečius nuo valstybės atkūrimo buvo organizuota daug konkursų, tačiau visi jie buvo nerezultatyvūs. Labai gaila, bet likome vienintelė valstybė Europoje, kuri neturi valstybinės aikštės su valstybiniais simboliais. Lieka tik įsivaizduoti, kaip oriai jaučiasi vengrai Budapešte, valstybinėje Didvyrių aikštėje, sukurtoje minint valstybės 1000-metį. Bet mums, Lietuvos piliečiams, regis, nebus duota nė dešimtosios dalies to, ką turi vengrai.

Neviltį jau daug metų kelia ir nerezultatyvūs konkursų organizavimai, ir konkursų metu kuriamos dirbtinės kliūtys. Paskutinio konkurso organizavimą perėmė Lietuvos Respublikos vyriausybė. Ji pavedė Lukiškių aikštės architektūrinio sutvarkymo konkursą organizuoti Aplinkos ministerijai, o Laisvės kovotojų įamžinimą – Kultūros ministerijai. Pagal Aplinkos ministerijos paruoštas architektūrinio konkurso sąlygas nugalėtoja tapo Rolando Paleko grupė.

Po gana ilgos pertraukos ryžosi organizuoti konkursą ir Kultūros ministerija. Konkurso sąlygos buvo patvirtintos vertinimo komisijos 2012 m. rugsėjo 6 d. protokolu, konkursinius darbus buvo numatyta demonstruoti Vilniaus karininkų ramovėje, kad kuo labiau galėtų susipažinti visuomenė. Konkurso dalyvių darbai į ramovės sales turėjo būti pristatyti ne vėliau kaip iki kovo 8 dienos. Ten su jais turėjo susipažinti visuomenė, o iki kovo pabaigos - balandžio pradžios vertinimo komisija turėjo išrinkti nugalėtoją. Beje, ramovės vadovybė sutiko sudaryti visas sąlygas, kad tai vyktų sklandžiai, užtikrino pristatytų darbų saugumą ir dargi siūlė visas paslaugas organizuoti nemokamai.

Kovo 8 d. visuomeninės organizacijos lankėsi pas LR prezidentę, įteikė jai peticiją, kviesdamos aktyviai prisidėti, kad paminklas kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę kaip galima greičiau būtų pastatytas. Prezidentė konkursui pritarė, sužinojo, kad konkurso pabaiga – kovo aštuntoji, tikėjosi, kad rezultatai bus geri. Tačiau tą pačią dieną sužinota, kad konkursas atidėtas ir konkurso vertinimo komisija atstatydinta. Paklausus ministerijos darbuotojų apie naujos sudarytos konkurso vertinimo komisijos bei ekspertų sudėtį atsakyta, kad tai konfidencialu. Tai didžiulis absurdas, nes pasaulinėje praktikoje kiekvieno architektūrinio ar meninio konkurso sąlygų sudėtinė dalis – paskelbti vertinimo komisijos narius. Niekinga situacija, kai valstybinės aikštės likimą lems ne komisija iš žymiausių Lietuvos kultūros atstovų, kaip turėtų būti, o komisija iš ministerijos klerkų, dirbančių su Viešųjų pirkimų taisyklėmis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje kuriant valstybinę aikštę, turi būti pačiu aukščiausiu lygiu užtikrintas viešasis interesas, o daroma atvirkščiai. Tačiau Kultūros ministerijai savivaliauti leidžia tai, kad ji organizuoja konkursą pagal Viešųjų pirkimų taisykles. Bet juk šis konkursas skirtas meninės idėjos atradimui, o ne vykdymui, t. y. ne gamybai ir statybai. Konkursas organizuotas viešųjų pirkimų pagrindu, kuris taikomas verslui ir netinkamas pasaulėžiūros reikalui, t. y. menui. Taip yra pažeistas pagrindinis tikslas ir principas plėtoti meninę mintį valstybę reprezentuojančiam paminklui, nuo šios problemos sprendimo atskiriama visuomenė ir piliečiai. Iš tos ydingos situacijos kyla tolesni absurdai.

Procesas prasidėjo nuo juridinių dalykų (nuo vokų atplėšinėjimo), o ne nuo meninės idėjos nagrinėjimo ir tinkamiausio projekto atrinkimo. Todėl dar nepradėjus demonstruoti konkursinių darbų, dėl juridinių kazusų 14 projektų (pusė visų darbų!) atmesta. Autoriams iš karto atimta teisė šiuos darbus eksponuoti, paniekintos dailininkų pastangos ir galimybė tarti žodį menine kalba. Taip pat gėdingas dalykas, kad kuriant valstybinę aikštę nesugebama Vilniuje rasti viešos erdvės rimtam darbų eksponavimui, o naudojamos uždaros ministrijos patalpos, visuomenei susipažinti su projektais skiriama tik 20 valandų.

Ministerijai turi būti gėda dėl nerimto požiūrio į konkursą, o visuomenei tai - tikra bėda, nes vėl matosi, kad užsitęsęs sostinės centrinės aikštės reikalas akivaizdžiai žlugdomas.

Susidarius visavertį konkursą žlugdančiai padėčiai, reikalaujame:

1. Meno kūrinio idėjos atradimo nežlugdyti Viešųjų pirkimų taisyklėmis, o vadovautis visame pasaulyje tokiais atvejais priimta praktika, kaip yra organizuojami konkursai meno kūriniui.

2. Įpareigoti atsakingus pareigūnus deramai eksponuoti visus projektus, t. y. prašome grąžinti atmestus darbus į visuomenei skirtą ekspoziciją bei meninius darbus eksponuoti tam pritaikytose parodų salėse normaliu laiku.

3. Sudaryti sąlygas, kad kuo labiau su konkursiniais darbais būtų supažindinta visuomenė, dėl to paskelbti darbus ir internete.

4. Sudaryti sąlygas, kad vertinimo žodį, gerai susipažinus su visais projektais, tarp jų ir atmestaisiais, turi tarti neabejingi valstybinei aikštei specialistai, visuomeninės patriotinės organizacijos, o ne vien ministerijos parinkti asmenys.

5. Pakoreguoti konkurso vertinimo komisijos sudėtį, kad didesnę jos dalį sudarytų kultūros elito atstovai, pavyzdžiui, Nacionalinės premijos laureatai ar kiti valstybės ypač įvertinti asmenys, o ne ministerijos klerkai, atsakingi už viešuosius pirkimus.

6. Neslėpti komisijos sudėties nuo visuomenės, prisidengiant Viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Prašome panaudoti Jūsų galioje esantį poveikį, keičiant Kultūros ministerijos požiūrį į konkursą dėl paminklo Lukiškių aikštėje ir užtikrinant, kad šis darbas bus atliktas atsakingai.

Taip pat prašome Gerbiamą Premjerą skubos tvarka priimti delegaciją, kad būtų operatyviai aptarta susidariusi konkurso organizavimo padėtis bei didelės dalies skulptorių konkursinių darbų pašalinimas, neišnagrinėjus jų meninės vertės.

www.llks.lt

Susiję:

"Kultūros viceministras: Kultūros ministerija apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos"

"Alternatyvi ekspertai.eu paroda: Monikos ir Martyno Vilčinskų projektas, kurį ministerija "išbrokavo" dėl vienintelio parašo"

"Vilniaus skulptorių sekcijos vadovas R. Belevičius: „Taip, galima sakyti, kad tai pasityčiojimas”

"Skulptorius Algirdas Kuzma: valstybė labai rizikuoja. O gal kas nors jau žino laimėtoją?.."

"Nacionalinės premijos laureatas Gediminas Karalius: Tai - akibrokštas tautai"

"Kultūros ministerija skyrė piliečiams net 20 valandų susipažinti su valstybinės svarbos ekspozicija"

"Kultūros ministerija nedisponuoja žmogiškaisiais resursais ir neleis eksponuoti projektų internete"

"Lukiškių aikštė tebesiilgi Iljičiaus"

"Laisvės monumento konkursas: 14 projektų suklupo ant slenksčio"

"Paaiškėjo Lukiškių aikštės konkurso nugalėtojas"