Latvija: šviesuomenė prieš eurą, filosofai skelbia apie tautos mirtį

Nacionalinės valiutos išsaugojimo galimybės

Kovo pabaigoje Rygoje įsteigta draugija „Už latą, prieš eurą“. Jos nariais tapo įvairių specialybių žmonės – Latvijos kultūros ir visuomenės veikėjai, taip pat verslo ir bankų atstovai, draugijų lyderiai: kompozitorius ir rašytojas Imantas Kalninis, dainininkas Kasparas Dimiteras, Latvijos gydytojų draugijos prezidentas Pėteris Apinis, žurnalistė Elita Veidemanė, Nacionalinių resursų instituto direktorius Sergejus Ancupovas, juristas Aivaras Borovkovas, Latvijos biznio banko pirmininkas Inesis Feiferis.

I. Feiferis, buvęs Hipotekų banko vadovas, Latvijos žiniasklaidai pareiškė, kad šalies vyriausybė darė ir darys viską, kad nebūtų leista organizuoti referendumo dėl euro vedimo. Tačiau draugija ketina Vyriausiajai rinkimų komisijai teikti pareiškimą dėl referendumo organizavimo. I. Feiferis tvirtina, kad Latvijos vyriausybė pasinaudos visais turimais ir įmanomais administraciniais resursais, kad tik nevyktų referendumas dėl euro.

Kiek sykių bandyta tokį referendumą organizuoti, tiek sykių rasta įvairiausių priežasčių, kodėl toks referendumas negalimas. Biznio banko pirmininkas mano, kad situacija šiandieną ir Latvijoje, ir visoje Europoje yra labai pakitusi, palyginti su tuo laiku, kai tauta apsisprendė įstoti į ES. Jo manymu, Latvija nėra pasirengusi prisijungti prie turtingų ES bloko valstybių, tai būtų grėsmė visai latvių tautai. Net ir Estijos pavyzdys neįtikina, kad euras pozityviai paveikė valstybės ekonomiką.

Latviai savo turtą atiduodą rusams

Palengva, bet labai stabiliai auga Rusijos piliečiams parduodamo nekilnojamojo turto skaičius. Leidimai gyventi Latvijoje išduodami tūkstančiais. Nuo 2010 metų liepos Latvijoje Rusijos investituotojams išduoti 4 700 leidimų gyventi šalyje, įskaitant ir šeimos narius. Apytikriai 3 700 nekilnojamojo turto pirkėjų drauge su šeimų nariais kraustosi iš Rusijos į įgytus prabangius namus ir apartamentus Latvijoje. Rusijos ir Latvijos interneto skelbimuose daugybė „argumentų“ investuoti šioje Šengeno zonoje.

Nekilnojamojo turto supirkėjai aiškiai suformulavę savo pageidavimus – butai domina tik Rygoje, bet labiausiai reikia namų ir žemės valdų, vienkiemių aplink Rygą ir pajūryje. Rusai aktyviai raginami pirkti „savo dalelę Europos“. Greta skelbimų, išparduodančių žemes pajūryje, gausu raginimų atsigręžti ir į kitas Latvijos vietas – „juk Latvija yra nuostabus ežerų kraštas“.

Latvijos tauta miršta

Filosofas ir politikas Andris Grūtupas teigia, kad latviai išmiršta, bet tai vyksta daug didesniu tempu, nei pačius latvius mėginama įtikinti. Jei emigravimo tempai išliks tokie, kokie yra šiandieną, tautai gyvuoti lieka apie 30 metų, teigia A. Grūtupas. Jis klausia, kas išvarė 307 tūkstančius gyventojų iš šalies. Latvijos politika yra ne šiaip neteisinga, kaltas ne koks vienas politikas, Latvijos politika yra neteisinga iš esmės.

Po dešimties metų ES latviai galėtų užduoti klausimą, kurio niekas negali uždrausti užduoti laisvoje, demokratinėje ir nepriklausomoje valstybėje. Ką duoda buvimas ES sudėtyje? Kad esame ir liekame saugi NATO valstybė, palikime dabar paraštėje. Latvija ir ES santykiai per 10 metų. Dvi skiltys. Laimėjimai. Praradimai.

Žurnalistai mėgina suprasti rusifikacijos mastą, penktosios kolonos pasilikimą Latvijoje ir jos įtaką, rusakalbių atsisakymą kalbėti latviškai, visur brukamą rusišką reklamą, Gegužės 9-osios šventimą. Tačiau iš tikrųjų vyksta ne rusifikacija, o anglifikacija. Kai kurios ministerijos net neverčia į latvių kalbą angliškai surašytų norminių aktų. Ne dėl rusų šiandieną emigruoja latviai. Taip pat ir lietuviai, čekai, vengrai, lenkai ir bulgarai. Latviai masiškai palieka savo šeimas ir gimtinę ne todėl, kad šalyje gyvena ir veiklą vysto Lindermanas (Vladimiras Lindermanas – žydų kilmės Latvijos ir Rusijos politikas, buvęs Nacionalbolševikų partijos lyderis, dabar vadovaujantis organizacijai „Gimtoji kalba“, kuri organizavo referendumą dėl rusų kaip valstybinės Latvijos kalbos įteisinimo). Yra Lindermanas arjo nėra – dėl to nė vienas latvis lagaminų nesusikraus. Ne į tą pusę rodoma pirštu. Grėsmė latviams kyla ne dėl maivymųsi prie paminklo. Grėsmė kyla dėl to, kad nėra noro gyvuoti ir kurti savo valstybę – Latviją.