Lietuva ir užsienis per savaitę

Kovo pirmoji – rinkimų į savivaldą diena – mums taps dideliu išbandymu. Nors Lietuvos BVP auga, pasaulis gyvena geopolitinių permainų nuotaikomis, kitais sukrėtimais. Todėl šie rinkimai mums yra ypač svarbūs – savivaldybių valdymą turime patikėti atsakingiems ir profesionaliems žmonėms, pasiryžusiems tarnauti savo kraštui. Nenusišalinkime nuo pareigos suformuoti arčiausiai žmogaus esančią valdžią – Savivaldą. Nepraraskime viltes, laiku mokėkime mokesčius už komunalinės paslaugas. Visada Jūsų – „ekspertai.eu“.

Papeikimas Alytaus merui ir šauktiniai Lietuvoje. Mariupolio intriga ir Kinijos aktyvumas Afganistane. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje socialdemokratų „bausmė“ Alytaus merui J. Krasnickui. Jam partijos Etikos ir procedūrų komisija skyrė papeikimą, ir jos vadovė O. Balevičiūtė pažymėjo, kad tai reiškia daug. Sprendimas toks šokiruojantis, kad jį net sunku komentuoti. Būtų juokinga, jeigu nebūtų taip liūdna. Normalioje valstybėje Alytuje jau seniai sėdėtų naujas meras, bet čia Lietuva, kurią, pasirodo, galima pasiųsti „na“ ir gauti už tai tik papeikimą, kas yra labai daug. Suprantama, kad socdemai nenori prarasti posto, bet dabar jie ir moralė – nesuderinami dalykai. Ir tai yra šalies valdančiosios koalicijos lyderiai, jos veidas! Tiesiog fantastika.

Antroje vietoje Valstybės gynimo tarybos sprendimas grįžti prie šauktinių. Labiausiai šiame kontekste juokina argumentas: tai žinia Kremliui, kuris dabar išsigąs ir tikrai nepuls. Antra, kurdami profesionalią kariuomenę, ilgai ir nuobodžiai įrodinėjome, kad vienas profesionalas vertas kelių šauktinių, o dabar staiga atgal į praeitį. Kaip pareiškė Šaulių sąjungos vadas L. Gumbinas: „Ką reiškia specialiųjų pajėgų ar profesionalių karių būrys prieš šauktinių kuopą ar batalioną? Mano galva, turime investuoti į išmaniąsias technologijas, profesionalius karius ir būti stipresni šioje srityje, o ne bandyti kiekiu pasiekti to, ko nepasieksime“. Trumpai sakant, nacionalinio saugumo stiprinimo, siekiant įsavinti didesnį karinį biudžetą, imitavimas tęsiasi.

Trečioje vietoje žinios iš informacinio-kibernetinio fronto. TV3 eteryje žiūrovų buvo teirautasi, ar jie pastebėjo, kad Lietuvoje stiprėja Rusijos propaganda. Itin greitai išaugęs balsų skaičius ties neigiamu atsakymu sukėlė įtarimą, kad apklausos duomenys buvo paveikti, ir galiausiai jis pasitvirtino. Tuo pat metu Rusijos televizija spėjo pranešti, kad lietuviai tiki rusiškos žiniasklaidos skelbiamomis tiesomis. Išvada – stiprinti kibernetinį sagumą, bendradarbiaujant valstybiniam ir privačiam sektoriui, ir ruošti kokybišką informacinį atsaką. Pastaruoju atveju džiugina žinia, kad tokį atsaką ruošia LRT – žada transliuoti programą, kuri demaskuos priešišką propagandą ir jos kūrėjus bei platintojus. Tarp piktadarių, turbūt, bus ir Vokietijos žiniasklaida, kurią Lietuvos gynybos ministras J. Olekas, komentuodamas „šarvuočių reikalą“, apkaltino galimai Rusijos inspiruota provokacija.

Užsienis

„Žingsnis po žingsnio mes darysime taip, kad visas ‚nuovargis nuo Ukrainos‘ ir nusivylimas mūsų sugebėjimu vykdyti reformas pagaliau visai išnyktų,“ – parašė savo facebook'e Ukrainos finansų ministrė N. Jaresko. Labai simptominis pareiškimas, įrodantis, kad Vakarai jau pavargo nuo Ukrainos ir netiki jos sugebėjimu pasikeisti, o reiškia nenori duoti pinigų, kurių gyvybiškai reikia, nes infliacija tuoj virs hiperinfliacija, o prie Nacionalinio banko sienų jau Maidanas. Tuo pat metu Donbase lygtais paliaubos, bet kažkodėl tai Kijevas laukia Mariupolio šturmo, separatistai pasiruošę jį užimti per savaitę, o Vakarai gąsdina Rusiją naujomis sankcijomis. Kitaip tariant, kaip ir galima buvo tikėtis, sukurti taiką nepavyksta, nes niekam ji nereikalinga, ir Mariupolio užėmimas, matyt, ne už kalnų, nes Putinas nebijo naujų sankcijų arba tiesiog netiki jomis (ir tyliai išveda pinigėlius iš JAV).



Vakarietiški ginklai ir instruktoriai Ukrainai irgi nepadės, kaip jie nepadėjo, pavyzdžiui, Irakui, kurio didvyriška kariuomenė viską metė ir pabėgo (skaitome vieno instruktoriaus iš Britanijos nuomonę: thesundaytimes.co.uk). O čia dar dujų klausimas vėl ant stalo. Trumpai sakant, „reklamos pauzė“ užsitęsė, kovos tęsinys jau greitai. Na ir pabaigai vis dar priklausančio gerbiamam Ukrainos prezidentui ir didžiausiam jos „patriotui“ fabrikėlio „Roshen“ šokoladukas, sveikinantis Rusiją (ta, kuri agresorė ir teroristė) su Vasario 23 d. švente.

Antroje vietoje melagis Netanyaxu, kuris, kaip parodė slapti dokumentai, patekę į The Guardian rankas, bandė įtikinti pasaulį, kad Iranui iki branduolinio ginklo liko visai nedaug, nors Mossadas manė kitaip. Įdomiausia šiame kontekste tai, kad atitinkama žinia vakarietiškame leidinyje pasirodė kaip tik tuo metu, kai artėja prie pabaigos derybos dėl Teherano branduolinės programos, kurių sėkmingo rezultato nori asmeniškai B. Obama. Tuo pat metu Izraeliui tos derybos (suprask, galimas Vakarų kompromisas su Iranu ir sankcijų jo atžvilgiu panaikinimas) visai nepatinka. Kitaip tariant, Vašingtonas ir Telavivas akivaizdžiai žiūri į skirtingas puses, ir labiau nuo to pralaimi izrailiečiai, galintys likti vieni prieš visą piktą arabų pasaulį.

Trečioje vietoje Kinijos pasiūlymas tarpininkauti Afganistano valdžios derybose su Talibanu. Ši žinia turi du svarbius aspektus. Pirma, Pekinas paprastai yra labai atsargus ir stengiasi nesikišti į konfliktus – ypač tokius ilgalaikius ir komplikuotus, kaip Afganistane. Atitinkamai, galima daryti išvadą, kad kinai „išeina iš politinio šešėlio“, kad vaidintų ryžtingesnį vaidmenį tarptautinėje politikoje. Antra, jeigu jau atsargus Pekinas nusprendė sudalyvauti derybose tarp Kabulo ir Talibano, reiškia situacija Afganistane visai liūdna, ir belieka tik tikėtis, kad dabartinei jo vadovybei po ISAF misijos pabaigos pavyks išlikti valdžioje ilgesniam laikui. Pagaliau pažymėtina, kad po Amerikos atsitraukimo iš regiono, pagrindinė jo saugumo našta gula ant Maskvos ir Pekino pečių, ir šiame kontekste visai logiška, kad iniciatyvos imasi gerus santykius su Pakistanu turinti Kinija.