Lietuvio popiežiaus testamentas. „Fluxus“

Šimtai albumų, knygų ir straipsnių visame pasaulyje įvairiausiomis kalbomis. Bet ne Lietuvoje. Didžiulės jo darbų bei archyvų kolekcijos garsiausiuose pasaulio muziejuose ir nacionalinėse bibliotekose. Bet ne Lietuvoje. Jo garbei iki šiol vykstantys festivaliai ir parodos nuo Niujorko, Toronto iki Europos ir net Rusijos centrų. Bet ne Lietuvoje.

Tai Jurgis Mačiūnas, kuris 1978 metais buvo iškilmingai palydėtas Anapilin nuo Bostono iki Niujorko kaip Fluxus popiežius. Iškilmingose 1978 m. gegužės 13 d. apeigose dalyvavo garsūs įvairiausių tautybių pasaulio menininkai: amerikiečiai, japonai, vokiečiai, olandai. Bet ne lietuviai. Jono Meko šioje iškilmingų apeigų programoje ir sąraše taip pat nėra (ČIA). Nes jis niekuomet nepriklausė Fluxus judėjimui ir jame nedalyvavo. Švarus.

1961 metų Niujorke J. Mačiūnas visam laikui pasikeitė savo vardą ir pasaulyje nuo tada yra žinomas kaip George’as Maciunas. Nes buvo neteisingai apkaltintas ir atstumtas lietuvių emigrantų būrelio. Trumparegiškai atstumtas lietuvių liko iki šiol, net pačioje Lietuvoje. Nors niekuo nėra nusikaltęs. Atvirkščiai...

Jurgis Mačiūnas yra garsiausias visų laikų meno pasaulį sudrebinęs ir šokiravęs lietuvis. Nuo Niujorko iki Europos meno centrų. Gerai, blogai, gražiai ar bjauriai – apie tai neverta svarstyti. Nes lygiai taip XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje inkvizitorių ir cenzorių buvo kaltinamas Leonardas da Vinčis, kai pirmasis slapta preparavo lavonus ir piešė anatominę žmogaus sandarą. Lygiai taip prancūzų akademistai XIX a. pabaigoje užsipuolė impresionistus. Lygiai taip XX a. pradžioje buvo puolamas Kazimiras Malevičius dėl 1915 m. „Juodojo kvadrato“ ir suprematizmo. Lygiai taip naciai Vokietijoje draudė ir naikino modernius ekspresionistus.

Niekas nesikeičia. Vieni įprastas ir užsibuvusias tradicijas gina, kiti jas laužo ir veržiasi kitokių naujovių link. Lygiai taip, kaip didžiausios pasaulio upės keičia savo vagas, auga ir dingsta kalnynai, vyksta vis nauji ir gilesni žemės plutos lūžiai, o vandenynų srovės keičia kryptį ir sausumos pakrantėse keičiasi klimatas ir augalija.

Jurgio Mačiūno portretas su jo sukurtu vardo raidžių dizainu

Susipažinti niekada ne vėlu. Juo labiau, su vieninteliu lietuviu popiežiumi. Fluxus popiežiumi, kurio garsas ir šlovė nuolat auga ir plinta (ČIA). Gal atraibuliuos ir iki Lietuvos užutekio? Kai nurims Jono Meko su Vilniaus mero Artūro Zuoko pseudofliuksine grupele daugiamilijoninio verslo sukelti ratilai ir skaidriame vandenyje pasimatys gražaus smėlio dugnas.

Biografija

Jurgis Mačiūnas gimė Kaune 1931 m. lapkričio 8 d. Mirė Bostone 1978 m. gegužės 9 d.

Tėvas – architektūros profesorius Aleksandras M. Mačiūnas, diplomuotas Berlyno universiteto inžinierius, dirbęs Vokietijoje.

Motina – Leokadija Mačiūnienė, aristokratė iš Tbilisio; jos tėvas buvo karininkas caro kariuomenėje. Kauno Operos teatro baleto šokėja.

Vaikystėje mažasis Jurgis kelis metus praleido Šveicarijoje, kalnų kurortų sanatorijose.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Mačiūnų šeima su Jurgiu ir vyresne jo seserimi Nijole emigravo. Gyveno Vokietijos kurortiniame Bad Nauheimo miestelyje, čia Jurgis ir Nijolė lankė pradinę mokyklą. Tėvas dirbo vokiečių inžinerijos įmonėje.

1945–1948 m. Jurgio tėvas dirbo inžinieriumi elektriku amerikiečių įmonėje Vokietijoje, šeima gyveno Vokietijoje.

1948 m. Jurgis su tėvais ir seserimi persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorko pasiturinčios viduriniosios klasės rajone Long Ailende, nuosame tėvų įsigytame name.

1949–1952 m. studijavo architektūrą ir muzikologiją Pitsburgo Carnegie technologijos insititute, įgijo architektūros bakalauro diplomą.

1954 m. po tėvo mirties ir ištekėjus seseriai motina pardavė namą ir su Jurgiu persikėlė į Niujorko centrą Manhatane.

J. Mačiūno sukurto dizaino šriftas ir vardai

1954–1960 m. J. Mačiūnas tęsė meno istorijos studijas Niujorko universiteto Vaizduojamųjų menų institute. Studijų specializacija – Europos ir Sibiro menas ankstyvųjų viduramžių tautų migracijos laikotarpiu. Sukūrė grafinį priešistorinio kinų meno atlasą, pradėjo kurti grafinę meno istorijos schemą.

1960 m. pradėjo dirbti dizaineriu Niujorko įmonėje Knoll Associates. Pradėjo lankyti muzikos kūrimo pamokas Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje Niujorke pas elektroninės muzikos kompozitorių Richardą Maxfieldą.

Čia susitiko La Monte Youngą, George Brechtą, Alą Hanseną, Dicką Higginsą, Allaną Kaprową, Jacksoną Mac Lową, kurie tapo Jurgio Mačiūno įkurto Fluxus judėjimo nariais.

1961 m. Jurgis Mačiūnas kartu su Almu Šalčiumi įkūrė ir atidarė galeriją „AG“ Niujorko Madison aveniu. Čia rengė literatūrines ir muzikines programas. Galerijoje pristatė Richardo Maxfieldo, Johno Cage'o, Stormo de Hirscho, Dicko Higginso, Toshi Ichiyanagi, Yoko Ono, Jacksono Mac Lowo, Josepho Byrdo, La Monte Youngo, Henry Flynto, Walterio de Maria, Ray Johnsono ir kitų darbus.

Organizavo Musica Antiqua et Nova festivalius. Pradėjo leisti Fluxus žurnalą.

1961 m. pabaigoje J. Mačiūnas su motina persikėlė gyventi į Vysbadeną Vokietijoje. Nes Jurgis gavo gerai apmokamą dizainerio darbą JAV karinėse oro pajėgose. Čia užmezgė ryšius su avangardo lyderiais Vokietijoje ir Prancūzijoje.

1962 m. Vokietijoje subūrė pirmą Fluxus grupę ir surengė pirmuosius Fluxus festivalius.

Surengė 14 koncertų Städtisches muziejuje Vysbadene, 6 koncertus Kopenhagos Šv. Mikalojaus bažnyčioje Danijoje, 7 koncertus Menininkų amerikiečių centre (Centre Americain des Artistes).

1963 m., dirbdamas Vokietijoje, surengė Fluxus festivalius Diuseldorfe, Amsterdame, Hagoje, Nicoje.

J. Mačiūno fluxus kūrinys „Pagarba Adriano Olivetti“ Diuseldorfo meno akademijoje, 1963 m.

1961–1963 m. J. Mačiūnas į Fluxus judėjimo renginius įtraukė Dicką Higginsą, Alison Knowles, Benjaminą Pattersoną, Wolfą Vostellį, Nam June Paiką, Emmettą Williamsą, Tomą Schmitą, Addį Kopcke, Ericą Anderseną, Beną Vautier, Danielį Spoerrį, Robertą Filliou, Josephą Beuysą, Willemą de Ridderį.

1964 m. Niujorke J. Mačiūnas atidarė įkurtą Fluxus koncertų salę ir Fluxus parduotuvę Canal gatvėje Nr. 359.

Tais metais nuo gegužės 11 d. iki balandžio 13 d. surengė 12 Fluxus koncertų. Paskelbė straipsnį „Didžiosios architektūrinės apgavystės: Mies van der Rohe / Saarinen / Bunsdhaft / Frank Lloyd Wright.

1967 m. nusipirko daugiabutį namą Wooster 80 Niujorke ir apsigyveno jame, ten už savo lėšas įrengtose patalpose įkūrė garsiąją Kinoteką.

Nuotr. E.eu

1968 m. kartu su Robertu Wattsu įregistravo Fluxhause Cooperative Buiding Project, pirko už paskolas iš banko namus, pats remontavo loftus ir pardavinėjo menininkams savo įsteigtame Fliuksnamių kooperatyve.

1970 m. Fliuksnamio kooperatyve rengė performansus, Fluxus „žaidimus“ ir garsiuosius Mačiūno maisto vakarėlius.

1976 m. J. Mačiūnas persikraustė į nusipirktą apleistą dvarą Niu Marbore Masačusetse prie Bostono.

Berlyno Meno akademijoje (Akademie der Künste) surengė dvi parodas „Didysis Jurgis Mačiūnas „Fluxus Labirintas“.

J. Mačiūno instaliacija Berlyno meno akademijoje 1976 m.

1977 m. Nacionalinis menų fondas Vašingtone Jurgiui Mačiūnui paskyrė 7500 JAV dolerių menininko stipendiją. Rugsėjo mėnesį surengė ir vadovavo Fluxus festivaliui Sietle.

1978 m. vedė savo dvare priglaustą neturtingą Billie Hutching. Vasario 25 d. įvyko Fluxus vestuvės Jeano Dupuy ir Olgos Adorno lofte (dabar SoHo).

1978 m. gegužės 9 d. mirė nuo kasos vėžio Bostono ligoninėje.

Gegužės 11 d. Niujorko Kvinso krematoriume surengta budynių ir kremavimo ceremonija.

Gegužės 13 d. surengtos iškilmingos Fluxus laidotuvės Niujorke. Per jas skambėjo mėgstamiausia J. Mačiūno viso gyvenimo muzika – italų renesanso kompozitoriaus Monteverdi (1567–1643) kūriniai. Taip buvo nurodyta J. Mačiūno testamente.

1978 m. liepos 7 d. Josephas Beuysas ir Nam June Paikas surengė performansą "In memoriam George Maciunas" Diuseldorfo Valstybinėje meno akademijoje (Staatliche Kunstakademie).

Fluxfest 2011 m. Niujorke

***

Kalba Fluxus popiežius J. Mačiūnas (1977 m. balso įrašai). Nuostabu!!!

George Maciunas, KRAB Radio Broadcast , Sietlas, Vašingtono valstija. Rugsėjis, 1977. (55 min.). Williamas Woodsas iš radijo stoties KRAB kalbino Jurgį Mačiūną po Fluxus festivalio Sietle 1977-ųjų rugsėjo mėnesį. Tai buvo paskutinis Fluxus festivalis, kurį surengė ir jam vadovavo J. Mačiūnas. Po aštuonių mėnesių Jurgis Mačiūnas mirė, 1978-ųjų gegužės mėnesį. Jam buvo 46-eri.

1 (8.39 min.)

J. Mačiūnas pasakoja apie mongolus ir Čingishaną, gimtadienių  fluxus dėžutes (Benui Vautier, George Brechtui etc.), Aleksandrijos mokslinę bendriją, šventą vandenį ir t. t.

2 ( 7.23 min.) – apie Fluxus kabinetą su brėžiniais, Joe Jones'o muzikines dėžutes, Fluxus pradžią 1961 m. rudenį, futuristus, dadaistus, muzikines kėdes...

3 (8.12 min.) – apie ikifliuksinius pasirodymus, kaip Fluxus grupė pasirinko humorą, Vysbadeno koncertas 1962 m. (fortepijono sunaikinimas), pasirodymai Kopenhagoje, Diuseldorfe, Amsterdame, Paryžiuje, Nicoje...

4 (6.40 min.) – apie ne-meno įvykius, objektus, festivalio planus Italijoje, planus Sietlui...

5 (6.33 min.) – J. Mačiūnas pasakoja apie Fluxus sportą, kurį preparuoja kaip Cage'as fortepijoną...

6 (6.28 min.) – apie 1966 m. pasirodymą Niujorke Amatų muziejuje (orkestro grojimas įvairiais popieriaus garsais, šaudymas iš samurajų lanko į popieriaus sieną „Užmušk popierių, ne žmones“, apie Naujųjų vakarėlių Fluxus maisto renginius (linksmą maistą, vaivorykštės maistą, atlaso maistą etc.)...

7 (3.37 min.) – apie Berlyno Fluxus labirintą, riedantį muzikinį ratą, Kanalo (Canal) gatvės parduotuvę, kuri niekada nieko nepardavė, ir kelis Fluxus kolekcionierius...

8 (7.32 min.) – apie FluxFest Sietle, linksmojo mokslo pasirodymą, gyvūnų išmatų antologiją, ateities planus (kitos vasaros Liepos 4-osios festivalį ir paradą Berkšyro ūkyje)...

Pasaulyje apie J. Mačiūną ir jo įkurtą Fluxus judėjimą

Apie garsųjį Fluxus popiežių Jurgį Mačiūną visos bibliografijos iki šiol niekas nesurinko. Tačiau dalį galima rasti ČIA. O kai kurias knygas vertėtų ir perskaityti ar bent pavartyti. Deja, į lietuvių kalbą išversta kol kas viena vienintelė, o dar vieną sufantazavo Jonas Mekas...

Fluxus at 50

Fluxus at 50. By Stefan Fricke, Sarah Maske. Editor Alexander Klar. Kerber, 2013. (192 p.).

„Fifty years ago, in 1962, Lithuanian-born George Maciunas (1931–1978) organized the first ever Fluxus festival, The International Fluxus Festival of the Newest Music, at Museum Wiesbaden in Germany. The festival presented musical and performance work by Joseph Beuys, George Brecht, John Cage, Alison Knowles, Nam June Paik and La Monte Young, among others, and was the first of many such festivals and concerts to be organized under the Fluxus banner. Published to coincide with the 2012 jubilee celebrations, Fluxus at 50 aims to reconstruct and reappraise this mercurial, playful movement.“

Ben Patterson: In the State of Fluxus

Ben Patterson: In the State of Fluxus. By Valerie Cassel Oliver, Bertrand Clavez. Contemporary Arts Museum Houston; Har/Com edition, 2012. (260 p.)

„Performing and visual artist Ben Patterson (born 1934) was a founding member of Fluxus' participatory, do-it-yourself, anticommercialist avant-garde network.“                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

Fluxus and the Essential Questions of Life

Fluxus and the Essential Questions of Life.  By Jacquelynn Baas. With contributers Ken Friedman, Hannah Higgins, Jacob Proctor.University Of Chicago Press, 2011 (144 p.).  

„Following the work of American Fluxus founder George Maciunas, Fluxus and the Essential Questions of Life presents a variety of objects that express the Fluxus mission.“

Nam June Paik

Nam June Paik By Sook-Kyung Lee, Sussanne Rennert. Tate, 2011 (208 p.).

„Born in South Korea, Paik began his career as a composer in Japan and in Germany, where he met John Cage and collaborated with Joseph Beuys. Moving to New York in 1964, he formed relationships with a number of artists associated with the Fluxus group.“

Shock and the Senseless in Dada and Fluxus

Shock and the Senseless in Dada and Fluxus. By Dorothee Brill. Interfaces: Studies in Visual Culture, Dartmouth, 2010 (256 p.)

„In this thought-provoking work, Dorothee Brill examines notions of shock and the senseless in Dada and Fluxus, pairing two distinctly radical art movements that challenged the very notion and purpose of art.“

George Maciunas: The Dream of Fluxus

George Maciunas: The Dream of Fluxus. A biography of this leading member of the Fluxus movement. By Thomas Kellein. Thames & Hudson, 2007 (160 p.).

A Flexible History of Fluxus Facts & Fictions

A Flexible History of Fluxus Facts & Fictions. By Emmett Williams. Thames & Hudson, 2007. (152 p.)

„Williams, the oldest living member of Fluxus, assumes the role of know-it-all ringmaster in a three-ring circus that highlights the fanciful antics of the stars of Fluxus, Happenings, and Performance Art: George Maciunas, John Cage, Claes Oldenburg, Yoko Ono, Nam June Paik, Joseph Beuys, Christo and Jeanne-Claude, and Williams and Noel themselves.“

Critical Mass. Happenings, Fluxus, Performance

Critical Mass. Happenings, Fluxus, Performance, Intermedia and Rutgers University 1958-1972.  Edited by Geoffrey Hendricks. Catalog of exhibition. With cover by George Maciunas. Rutgers University Press, 2003.

„Rutgers University from 1958 to 1972 was at the center of many new developments in the art world. Artists connected with Happenings and Fluxus created works that had a major impact in New York and abroad. A dozen years after Allan Kaprow’s first Happening on Rutgers' Douglass campus in 1958, George Maciunas (Mr. Fluxus) created his major late composition, the Flux-Mass, in the same space.“ 

Fluxus Experience

Fluxus Experience. By Hannah Higgins. University of California Press, Berkeley and Los Angeles, California, 2002. (304 p.).

„Higgins, the daughter of the Fluxus artists Alison Knowles and Dick Higgins, makes the most of her personal connection to the movement by sharing her firsthand experience, bringing an astounding immediacy to her writing and a palpable commitment to shedding light on what Fluxus is and why it matters.“

Mr. Fluxus: A Collective Portrait of George Maciunas 1931-1978

Mr. Fluxus: A Collective Portrait of George Maciunas 1931-1978. By Emmett Williams, Ann Noel, Ay-O.  Thames & Hudson, London, 1997. (352 p.).

„George Maciunas was the founding member and leader of the most radical and experimental art movement of th 1960s: "Fluxus". Associated with artists such as Joseph Bueys and Yoko Ono, Fluxus rejected traditional systems of high art and practised a form of "anti-art" encompassing everything from photography and pavement art to poetry and drama. This biography of one of the key figures in the history of 20th-century art recounts in text and archive photographs the life story of this contradictory and unorthodox man.“

Fluxus: The History of an Attitude

Fluxus: The History of an Attitude. By Owen F. Smith. San Diego State University; 2nd Printing edition, 1998. (336 p.)

„Fluxus was once called 'the most radical and experimental art movement of the sixties,' but for anyone seeking to learn more about the historical nature of Fluxus and its conceptual framework it might more readily seem to be just plain frustrating rather than radical. This is in part the case because Fluxus is historically complex and philosophically difficult to define.“

In the Spirit of Fluxus

In the Spirit of Fluxus.By Joan Rothfuss, Elizabeth Armstrong and Janet Jenkins (Editor). Distributed Art Pub Inc (Dap), 1993. ( 191 p.)

„This book focuses on a period of time in the late 1950s when a group of artists began look around them in a new way.“

Fluxus Codex

Fluxus Codex. By Jon Hendricks. Harry N. Abrams, 1988. (616 p.)

„Fluxus was an art movement of the 1960s and 70s that set out to abolish the canonized art idioms of the day. Pioneers of Conceptual Art and Minimalism, the Fluxus artists were known for their environments, performance art and mass-producible objects“.

In Memoriam George Maciunas

In Memoriam George Maciunas. Klavierduett by Jospeh Beuys & Nam June Paik. Fluxus-Soiree der Galerie René Block in der Aula der Staatlichen Kunstakademie Düsseldorf. Freitag, 7. Juli 1978, 20 Uhr. A double vinyl LP.  

„In 1978 George Maciunas, founder and chairman of FLUXUS, died in New York at the age of 47. In invert of these numbers the duration of the piano-duett [sic.], performed in his memory by Joseph Beuys and Nam June Paik was planned for 74 minutes. The end of this memorable evening at the Kunstakademie of Düsseldorf was determined by an alarm-clock, set for 9.14 pm." 

Entrance to Exit. 1966 (6:30 min., sound, b&w.).     
„Entry by Maciunas: „A smooth linear transition from white, through greys to black, produced in developing tank. The 'door sign' ENTRANCE fades in, white letters on the black background, stays for a few seconds, then slowly fades into white. Five-minute fade into black and the title EXIT, which stays for a few seconds then fades into white. Fluxfilm no. 10 from37 Short Fluxus Films."

J. Mačiūnas - fluxus popiežius mirė

V TRE (Fluxus naujienlaikraštis V TRE). Edited by George Brecht and the Fluxus Editorial Council, George Maciunas. New York, 1964.

„Originally conceived by Maciunas during a frustrating delay in production of the 'Fluxus 1' box, vTRE was consistently issued during the period of 1964-1966, later numbers appeared only occasionally in 1970, 1976 and 1979. Only eleven separate issues were ever produced. The title was derived from Brecht’s earlier one-off journal V TRE and this term was integrated into the title of each issue.“

Mr. Fluxus knygos viršelis lietuviškas.

Dvi verstinės knygos apie garsųjį Jurgį Mačiūną lietuvių kalba

Deja, tik dvi knygos apie Jurgį Mačiūną lietuvių kalba yra išleistos Lietuvoje 1993 ir 1998 m. Abi jos yra verstinės iš anglų kalbos. Ir tik viena yra verta rimto dėmesio. Nes antroji yra priskirtina grožinės literatūros žanrui, pvz., pasakoms.

Mr. FLUXUS. Kolektyvinis JURGIO MAČIŪNO (1931–1978) portretas. Pagrįstas asmeniniais prisiminimais, kuriuos surinko Emettas Williamsas ir Ay-O bei redagavo Emettas Williamsas ir Ann Noel. Iš anglų k. vertė Ingrida Vizbaraitė. Baltos lankos, 2009 (383 p.).

J. Mekas. Trys draugai. Knyga

Jonas Mekas. Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon. Vertimas iš anglų k. Baltos lankos, 2007.

Šios knygos pavadinimas yra apgailėtina fikcija, kurią sugalvojo didysis pasakotojas, kurdamas savo „laiškų iš niekur“ seriją. Nes tokių trijų draugų nebuvo. Išskyrus kelis Yoko Ono ir Johno Lennono apsilankymus Jurgio Mačiūno lofte vykusiuose maisto vakarėliuose. „Draugystės“ kulminacija buvo 1971-ųjų spalio 9 d. surengta garsioji Yoko Ono personalinė paroda Eversono muziejuje Sirakūzuose. Kaip tik jai surengti garsioji porelė kreipėsi į J. Mačiūną, o šis pasamdė visą būrį žmonių. 

Kur kas geriau už J. Meką šį įvykį galėtų patikslinti Sara Seagull, kuri viską vaizdingai ir smulkiai aprašė kaip J. Mačiūno komandos dalyvė. 

Jurgio Mačiūno kvietimas į Wada koncertą su lūpų vibratoriais

Jurgio Mačiūno (George Maciunas) fluxus darbai pasaulio kolekcijose

Lietuvio niujorkiečio Fluxus popiežiaus veiklos darbų ar bent kokių nors liudijimų-artefaktų šiuo metu dairosi bene visi šiuolaikiniai muziejai ir galerijos. Išdidžiausiai jaučiasi Niujorko Moma (Modernaus meno muziejus), saugantis didžiulę Gilberto ir Lilos Silvermanų sukauptą Jurgio Mačiūno fluxus veiklos archyvinį rinkinį.

Būtent Silvermanai, 1996 m. apsilankę Vilniuje ir neradę net mažiausio J. Mačiūno fluxus rinkinio, iš savo kolekcjos 1997 m. padovanojo Šiuolaikinio meno centrui apie 100 dokumentų, susijusių su J. Mačiūniu ir Fluxus (ČIA). Taip ŠMC atsirado mažytis J. Mačiūno Fluxus kabinetas.

Kaip žinia, 2007 metais iš J. Meko už 12 mln. Lt nupirkta stebėtinai milžininiškos apimties – apie 2500 vienetų – J. Mačiūno fluxus kolekcija atseit saugoma Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC). Tačiau iki šiol jos niekas nematė, o paskutinė jos dalis atkeliavo tik 2013 m. vasarą. Tad J. Mačiūno fluxus darbų reikėtų ieškoti kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui... 

Niujorko MoMa, Gilberto ir Lilos Silvermanų Fluxus archyvas;

Stocholme Museum of Modern Art;

Paryžiuje Centre Beaubourg;

Vokietijoje Hans Sohm Archives;

Prancūzijoje Cedille qui Sourit;  

Milane Multiplan;

Tyringhame Jean Brown Archives (JAV);

Yoko Ono and John Lennon Collection;

John Cage Collection; 

Marcel Duchamp Collection; 

Peter & Barbara Moore Collection;

George Brecht Collection  (ČIA ir ČIA).

Mr. Fluxus J. Mačiūno testamente – Monteverdi’o muzika

Gal kam netikėta, tačiau šis Lietuvoje daugelio atstumtas Fluxus judėjimo pradininkas ir vadovas, neeilinio išsilavinimo talentingas dizaineris ir puikus pasaulio meno žinovas savo testamente pageidavo, kad išlydint jį į Anapilį skambėtų jo mėgstamiausia muzika – italų kompozitoriaus Claudio Monteverdi’o (1567–1643) barokiniai kūriniai.

Pavyzdžiui, Monteverdi baroko opera „Orfeo". Sukurta pagal graikų legendą apie Orfėją, kuris leidžiasi į požemio Hadą susigrąžinti mirusios mylimosios Euridikės, be abejo, ši opera turėjo būti gerai žinoma ir turbūt mėgstama Jurgio Mačiūno. Dėl daugelio priežasčių. Ir dėl lemtingo dramatizmo taip pat...

Video – trumpa ištrauka:

Video – visas vaidinimas:

Daugiau:
Tikra Fluxus kolekcija ŠMC ir nupirkta iš J. Meko – pokalbis su K. Kuizinu

„Fluxus“ penkmečio spektaklis Vilniuje – be Lietuvos teisėsaugos dėmesio
 
Atviras laiškas Jonui Mekui – apie didybės maniją (I dalis)