2024 m. gruodžio 10 d.

 

Lietuvos lenkas R. Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės

14
Paskelbta: 2013-11-27 08:24 Autorius: Audronė Daraškevičienė | alkas.lt
Ryšardas Maceikianecas. Jono Vaiškūno nuotr., alkas.lt
Ryšardas Maceikianecas. Jono Vaiškūno nuotr., alkas.lt

Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu kalbasi Audronė Daraškevičienė.

– Užsiminėte, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos procesas. Ką turite omeny?

– Kas yra Lenko kortos dalijimas? Tai yra bandymas primesti nuomonę, kad Lietuvos lenkai priklauso lenkų tautai. Betgi tai yra grynas melas.

– Kokiai tautai priklausantis jaučiatės Jūs pats?

– Lietuvos Konstitucijos 2-ame ir 55-ame straipsniuose aiškiai parašyta, kad visi Lietuvos piliečiai yra Lietuvos tauta. Tai jei aš priklausau Lietuvos tautai, aš negaliu tuo pačiu metu priklausyti ir Lenkijos tautai. Kai kurie sako: dviejų tautų žmogus. Žmogus gali būti dviejų kultūrų, tačiau jei jis pradeda jaustis priklausąs dviem tautoms, tai jau sumaištis. Būtent tokią sumaištį ir kuria Lenko kortos dalinimas. Kai kurie žmonės tik dabar po sovietmečio pradėjo suvokti, kas jie yra ir kokia pilietybės reikšmė, ir štai jie gauna kortą, kuri sako, kad jie priklauso lenkų tautai. Toks žmogus sutrinka. Jam primetama, kad politiškai jis yra kitos šalies visuomenės dalis.

Lenko korta

Lietuvos lenkai susitikę dažnai kelia klausimą: imti tą kortą ar neimti. Klausiu vieno pažįstamo, kam tau ta korta? Sako: su korta Lenkijos muziejuose nuolaidos. Aš jo klausiu: ar tu buvai kada nors kokiam nors Lenkijos muziejuje? Aišku, kad nebuvo, bet sako: o gal kartais būsiu. Čia juokas, tačiau apmaudu, kad svarbiausi Lietuvos politikai nepareiškia aiškios savo pozicijos. Jei valstybės vadovė ar premjeras pareikštų, kad pagal Lietuvos Konstituciją visi Lietuvos piliečiai priklauso Lietuvos tautai ir kad neverta imti tų kortų, į šią painiavą būtų įnešta nors šiek tiek aiškumo. Tai būtų bent mažas žingsnis link to, kad Lietuvos lenkai suprastų, kokia yra mūsų politikų pozicija. Aš rašiau apie tai prezidentei, siūliau viešai apie tai pareikšti savo nuomonę. Gaila, kad be atsakymo…

Įdomu, kad išsamų atsakymą į tą klausimą jau 1933 metais davė Mykolas Romeris straipsnyje „Dvi teorijos apie Lietuvos lenkus“. Jis rašė: „Visų pirma ryžtingai atmetu požiūrį į Lietuvos lenkus kaip lenkų tautos atskilusią dalį, gyvenančią Lietuvoje.“

Šiemet gegužės pradžioje, švenčiant Lenkijos vėliavos šventę, į Vilnių buvo suvežta gal penketas tūkstančių Lietuvos piliečių su Lenkijos vėliavoms. Su Lenkijos ambasadoriumi priešaky jie žygiavo per Vilniaus centrą. Lapkričio 11 d., per Lenkijos nepriklausomybės dieną, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nedirbo lenkų mokyklos, transportas judėjo pagal šventinį grafiką.

Tokie įvykiai rodo stiprėjančią politinę polonizaciją – veikiama kryptingai siekiant, kad Lietuvos lenkai jaustųsi Lenkijos dalimi. To galėtų nebūti, jei Lietuvos vadovai  tikrai norėtų, kad taip nevyktų. Tačiau dėl Lietuvos veikėjų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), aplaidumo tas procesas krypsta ne ta linkme. Pavyzdžiui, paanalizuokime lenkų kalbos ir literatūros programas, kurias Lietuvos lenkų mokykloms yra patvirtinusi ŠMM. Beveik visa Lietuvos lenkų mokykloms skirta lenkų literatūros programa yra apie Lenkiją. O juk mes turime daug puikių poetų ir rašytojų, kurie gyveno Lietuvoje ir su didele meile rašė apie Lietuvą. Tačiau jų šiose programose sunku aptikti. Aš kreipiausi į ŠMM, siūlydamas programas keisti. Man oficialiai atsakė, kad lenkų kalba ir kultūra turi būti siejama su Lenkijos istorija, kultūra. O kodėl ne su Lietuva?

Lenkiškos vėliavos Lietuvos lenkų pikete | J. Česnavičiaus nuotr.

Pavyzdžiui, 2010 metų kovo 15–16 d. mano tėviškėje Buivydžiuose įvyko XXI lenkų kalbos ir literatūros olimpiada, kurią ŠMM surengė mokykloms, kuriose mokomoji kalba yra lenkų. Be interpretacijos bendrosiomis temomis, organizatoriai rekomendavo dalyviams interpretuoti Kazimiero Pšervos-Tetmajerio eilėraštį „Prie Jūros akies“ (taip vadinasi ežeras Tatruose, pasienyje su Slovakija) ir Jaroslavo Ivaškevičiaus (emigracijoje vadinamo Varšuvos komunistinės vyriausybės agentu literatūros reikalams) apysaką „Beržynas“. Tai stebina – argi Lietuvoje nebėra nuostabių ežerų ir nėra kitų įdomių dalykų, kuriuos įamžino Lietuvos rašytojai ir kurie būtų verti Buivydžių olimpiados dalyvių plunksnos, ir ar tokioms interpretacijoms nebūtų labiau tikę kūriniai, sukurti savųjų rašytojų – Juzefo Mackevičiaus, Michalo K. Pavlikovskio, Karolio Vendziagolskio, Stanislavo Mackevičiaus, Sergiušo Piaseckio, Mariano Zdziechovskio, Kazimieros Ilakovičuvnos, Česlavo Jankovskio, Juzefo Veysenhofo, Zofijos Bohdanovičiovos, Viktoro Trosciankos ir daugelio kitų, kuriais turėtų didžiuotis Lietuva ir Lietuvos lenkai? Ir ar gimtosios kalbos sąvoka, apimanti kartu ir literatūrą, neturi būti suvokiama per ryšį su Tėvyne ir kraštu, kuriame gyvenama? Kodėl vaikai turi aprašinėti Lenkijos grožį, sėdėdami ant Neries kranto?

Tuo labiau kad 1996 m. Lietuvos rašytojų sąjunga kartu su Atviros Lietuvos fondu išleido lenkų kalba puikią knygą „Litwo, nasza matko miła…“ („Lietuva, mūsų motina brangi…“), kurios autoriai – Regina Koženiauskienė (XVI–XVIII a.), Marija Niedzviedzka (XIX a.) ir Algis Kalėda (XX a.). Toje knygoje pirmą kartą istorijoje į vieną veikalą buvo sudėti tie, kurie kilo iš Lietuvos ir rašė apie Lietuvą lenkiškai. Deja, unikalia šios knygos medžiaga nesinaudojama, o ŠMM kuriamose programose imami abejotinos vertės autoriai iš Lenkijos.

Susidaro įspūdis, kad kažkam rūpi, jog mokyklų, kur yra lenkų mokomoji kalba, moksleiviai užaugę mylėtų Lenkiją, Tatrus, Varšuvą ir būtų tų kraštų patriotai, tačiau jokiu būdu – ne Lietuvos ir Vilniaus.

Būtina, kad mokyklų kalbos, literatūros ir istorijos programos sudarytų kryptingą visumą. Priešingu atveju mokykla ugdys ne sąmoningą ir subrendusį Lietuvos valstybės pilietį, o geriausiu atveju dviveidę asmenybę. Mes tikimės, kad ateis jaunimas, nebebus tomaševskių ir bus kitaip. Nieko panašaus. Dabartinė švietimo sistema kitaip neparuoš.

Be to, būtų labai vertinga, jei Lietuvos istorikai, kultūros veikėjai patvirtintų, kad Lietuvos kultūrai ir istorijai priklauso ir ta kultūra, ir tie veikėjai, kurie gyveno ir veikė Lietuvoje, nors ir kūrė ne lietuvių kalba. Tai labai svarbi tema Lietuvos lenkams. Pavyzdžiui, artėjant sovietų kariuomenei, į Vakarus pasitraukė daug įžymių rašytojų ir kitų kūrėjų ir ten sukūrė puikiausių dalykų, kuriuose Lietuva ir LDK, jų žmonės ir kraštovaizdis yra pagrindiniai akcentai. Kol kas jie priklauso vadinamajai niekieno kultūrai. Prieš keliasdešimt metų jų kūrinius išleido Paryžiuje Gedroic ir Londone Kultūros fondas. Bet tyla. Postsocialistinėje Lenkijoje jie neįdomūs, nes tai yra antikomunistinė literatūra ir dar apie Lietuvą. Lietuvoje šie kūriniai nežinomi, nes jie parašyti lenkų kalba. Teigiamas požiūris į jų priklausomybę Lietuvos kultūrai plačiąja prasme papildytų šalies kultūrą, stiprintų kultūrines Lietuvos lenkų šaknis bei atsakomybę už to kultūrinio sluoksnio išsaugojimą ir puoselėjimą. O tai ypač pagelbėtų pilietinei integracijai.

Turėtų būti vykdomi ir to regiono etnografiniai tyrinėjimai. Reikėtų panagrinėti etnografinius kaimus, kas ten gyvena, iš kur jie kilo. Pagal mane, mano kaimas Kaniūkai ir kiti Švenčionių ar Molėtų rajonų kaimai niekuo nesiskiria. Tai reiškia, kad mes tos pačios genties žmonės. Tačiau lietuviai mokslininkai tyrinėja tik Dieveniškes ir kitas vietoves, kur kalbama lietuviškai. O pas mus tyrinėjimus vykdo tik Lenkijos specialistai.

– Žodžiu, iš lietuvių norėtųsi, kad jie į savo lenkus žiūrėtų labiau kaip į savus?

– Jie turėtų suprasti, kad reikia pratinti vietinius lenkus prie minties, kad jie vietiniai. Netiesą kalba Lenkija, kad mes iš kažkur atkeliavom. Neteisingai mąsto lietuviai, kurie mano, kad jei mes kalbame lenkiškai, tai esame kažkaip susiję su Lenkija. Jei mes nuo amžių šioje vietoje gyvenom, jei čia Lietuvos žemė, vadinasi, mes niekad negyvenom Lenkijoje. Tai kokiu būdu mes tapom lenkais? Mes galėjom būti tik sulenkinti. Mūsų šaknys čia. Čia mūsų Tėvynė. Tad mus reikia vertinti kaip savus. Ir nesieti mūsų su Lenkija. Kai Lietuvoje svečiavosi popiežius, jis pasakė, kad mes esame lenkų kilmės lietuviai. Paskui visi pradėjo kartoti, kad mes lenkų kilmės lietuviai. Tačiau ką reiškia žodis „kilmė“? Jis rodo, iš kur žmogus atkeliavo. Jei sakoma „lenkų kilmės prancūzas“, suprantam, kad jis atkeliavo iš Lenkijos, emigrantas. Tačiau mums tai netinka – mes iš niekur neatkeliavom. Mums geriausiai tiktų apibrėžimas – lenkakalbis lietuvis. Pagal pilietybę, politine prasme ir pagal kilmę. Su Lietuvos lenkais reikia dirbti – per mokyklą, per politikus, per programas, kad tas kraštas būtų savas.

– Kokia Jūsų nuomonė dėl gatvių pavadinimų rašymo lenkiškai Lietuvoje?

Autobusas su dvikalbiais užrašais Vilniuje

– Klausimas grynai politizuotas – tomaševskiai, neturėdami nei geros valios, nei išmanymo, nei sumanumo dėl šio regiono vystymo, tokiu būdu patraukia rinkėjus. Bent jau savo aplinkoje nemačiau nė vienos iniciatyvos iš vietinių lenkų. Tomašesvkiai viską organizuoja per seniūnijas, viskas spausdinama Vilniuje, vežama ir kabinama. Kai iš viršūnių tiek „kalama“, dabar jau ir kai kurie vietiniai sako, kad gal reikėtų tų lenkiškų užrašų. Bet čia ne iš įsitikinimų. O blogiausia – kad vyksta spaudimas iš Lenkijos.

Jei Lenkija nesikištų, manau, kad Lietuvos lenkai su lietuviais kuo puikiausiai susitartų. Pastaruoju metu, rodos, du žmonės oficialiai kreipėsi, kad jiems pakeistų pavardes, o visiems kitiems tai neaktualu. Mano vardas „su paukščiuku“ man leidžia jaustis savitesniu. Kai Lenkijos lenkai atvažiuoja į Vilnių ir ima mums vadovauti, aš galiu jiems pasakyti: jūs iš Lenkijos, Lenkijoje ir tvarkykitės, o kuo čia dėtas aš?

Be to, būtų sunku įsivaizduoti, kad atitinkamos institucijos išduos asmens dokumentus su pakeistomis pavardėmis, remdamosi vien žodiniais pareiškimais – be dokumentų, kurie patvirtintų tokių keitimų pagrįstumą. Tad reikės kreiptis į archyvą, o tai nebus lengva ir paprasta, – iki 1918 m. galimai norinčių pakeisti savo pavardę protėvių dokumentai buvo rašomi kirilica ir rusiškai. Sovietų valdžios laikotarpiu niekas specialiai apie tikslią transkripciją piliečio neklausdavo – vėl rašė kirilica rusiškai, o lietuvių kalba buvo vartojama kaip pagalbinė. Esant tokiai situacijai, belieka tiktai dokumentai iš tarpukario laikotarpio, kuriuose galima ieškoti pavardžių, užrašytų lenkų kalba. Tačiau pagal to laikotarpio dokumentus nustatyti tiesą vėl nebus lengva, nes, istorinės LDK sostinės Vilniaus kraštą priverstinai prijungus prie Lenkijos, šio krašto gyventojų vardai ir pavardės buvo lenkinami specialiai.

Kai kurie politikai propaguoja dvikalbius Lietuvos gatvių užrašus | Alkas.lt nuotr.

Nepamirškime ir to, kad apie pusė dabartinių Lietuvos lenkų – tai pokario atvykėliai iš Baltarusijos ir kitų SSRS respublikų, kurie apsigyveno Lietuvoje vietoj tų, kurie masiškai evakavosi į Lenkiją. Kur jie ieškos dokumentų, kai buvusieji kolūkių pirmininkai, dabartiniai demokratijos ir lenkiškumo vedliai, įsakys keisti pavardes?

Kai kurie politikai propaguoja dvikalbius Lietuvos gatvių užrašus | Alkas.lt nuotr.

Apskritai ką duoda tos lenkiškos gatvių lentelės, kurių tomaševskių grupė triukšmingai reikalauja, o žymi dalis piliečių tam priešinasi? Konfliktą, didesnę regiono izoliaciją, nepasitikėjimą. Šis kraštas ir taip apleistas, jame tik politikuojama, o darbo vietų nėra, kaimai miršta. Konfliktų kėlimas tiesiog didina atskirtį. Be to, mūsų valstybė dabar yra gana trapi. Negi tos iškabos arba pavardžių rašymas yra mirties klausimas?

Procesai sudėtingi, niekas jų neanalizuoja, niekas nesigilina, kas čia vyksta ir kas iš to išeis. Jei kas nors parašo straipsnį apie tai, koks V. Tomaševskis blogas, jis to ir telaukia, nes tada sako, kad lietuviai jį puola. O kur straipsniai apie tai, ką daro valdantieji? Kodėl didžiosios partijos ima juos į koaliciją, finansuoja jų laikraščius, kurie skelbia antilietuviškus straipsnius? V. Tomaševskio vadovaujama partija vykdo, mano nuomone, labai žalingą veiklą Lietuvos lenkų atžvilgiu. Žinoma, jis iš to gyvena, tai jam duoda balsus rinkimuose, pelną. Tačiau paprastiems žmonėms jo vykdoma politika apsunkina gyvenimą. Kur jiems dėtis? Gyventi ir galvoti, kad gyveni ne savo žemėj? Kad tu priklausai Lenkijai? Kaip tada žmogui jaustis? Kaip žiūrėti į ateitį? Kaip auklėti ir kam ruošti savo vaikus?

alkas.lt

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
14. Gall
(2015-04-01 20:20:06)
(87.207.141.166) Parašė:

Maciejkianiec to obrzydliwy renegat. Nie cieszcie sie litowcy bo gdy przyjdzie moskal takie kanalie zdradza was pierwsi.



13. uz tiesa
(2014-01-22 22:03:27)
(78.60.13.56) Parašė:

Pilai sutinku su p. Ryšardu.Viskas ka parašyta straipnyje pagal mano nuomonė yra teisinga. Bet tuo pačiu metu noriu priminti, kad 1994m. p. Ryšard Macieikianec ijunge žalia šviesa Tomaševskiui, Kulakovskiui, ... Tuo metu DAUG VIETINIU LIETUVOS LENKU NUKENTEJO DEL jUSŲ vadovavimo.



12. Staska
(2013-12-02 14:53:54)
(78.60.138.155) Parašė:

Ryšardą pažįstu ir gerbiu kaip tikrą Lietuvos patriotą.



11. Salomėja
(2013-11-30 13:40:28)
(78.60.155.40) Parašė:

Labai gaila, kad taip, kaip gerbiamas autorius, mąsto mažuma. Didžioji dalis vadinamųjų vietinių gyventojų lietuvių nekenčia? vengia? nemėgsta? ignoruoja? netoleruoja? nepasitiki? jais. Nežinau, kuris žodis būtų tikslesnis. Manau, kad beveik visi labai apsidžiaugtų, jeigu lietuviai kaip nors pranyktų, išsidangintų ar būtų pradanginti. Truputį abejoju, ar net mano kaimynai, su kuriais visada maloniai kaimyniškai jau 30 metų bendraujam, paslėptų mane, jei įvyktų kas nors panašaus kaip armijos krajovos siautėjimo šiose apylinkėse metu. Kai kurių vietinių gyventojų neapykanta lietuviams tiesiog patologiška. Gerb. R. Maceikianecas viską sako teisingai, tai, galima sakyti, šventi žodžiai, bet... Prisimenu, gal 1988 m. su mokiniais buvau Šalčininkų rajone. Kraštotyros būrelis vyko į ekspediciją. Pagal žemėlapį reikėjo aplankyti kelis gyventojus ir užrašyti pasakojimus apie jų giminę ir šeimą. Viena moteris apie savo dukrą pasakė, kad ši gyvena Vilniuje ir šeima su ja nebendrauja, nes ji litovka takaja. Teko ir Vilniaus gatvėje stebėti ,, auklėjimo'' procedūrą kai tėvai purtė savo atžalą šaukdami labusu nebūsi. Net ligoninėje gulint palatos kaimynė senutė apie savo kaimą pasakodama apie kažkurį pridūrė : ,,Pravda litoviec, no chorošij čieloviek''... Kartą viena mano mokinukė paaiškino, kodėl negalėjo atlikti lietuvių kalbos užduoties - savaitgalį jie buvo kaime, o lietuvių kalbos vadovėlio ji negalėjo vežtis, nes senelis būtų suplėšęs. Po Lenkijos lėktuvo žūties mano kaimynas autobuse manęs paklausė, ką aš apie tai manau, ir staiga akimirksnį jo akyse pajutau baimę, kad dabar jam paaiškės, kad man visai ne gaila, gal net savotiškai piktdžiugiška. Aš apsiverkiau, negalėjau sulaikyti ašarų, buvo labai graudu ir dėl tragedijos, ir dėl tragiškų mūsų genties santykių. Atsimenu, kaip 1991 sausio 14 rytą į troleibusą įlipo būrelis vietinių lenkų jaunuolių, jie kažką tarpusavy kalbėjosi ir labai juokėsi. Vienas neva sudraudė, suprask, žmonėms gedulas, o jūs žvengiat čia, ir tada jie ėmė tiesiog alpti iš juoko. Kaimynas sakė, kad jis nuo mažens žinojo, niekam jo aplinkoje nebuvo paslaptis, kas Chatynėje nužudė žmones, bet... kaimyno tėvai visada su mumis bendravo tik rusiškai. Lietuviškai nekalbėdavo. Kartą mūsų šeima nuvyko į Rasų kapines. Norėjome vaikams parodyti, kur mūsų tautos iškilių žmonių kapai. Prie mūsų priėjo toks malonus senukas ir įteikė keletą brošiūrų. Pasirodo, palaikė mus lenkų turistais. A, to litvinie, no nic strašnego. Turiu kažkur tas brošiūras. Pagalvojau tada, kur žiūri mūsų saugumas. Labai labai tendencingas turinys politkorektiškai tariant. Tai ko norėti ir ko tikėtis? Kompetentingiausias ir sąžiningiausias istorinės gramatikos specialistas akademikas Z. Zinkevičius viską seniausiai išaiškino ir įrodė, ką R. Maceikianecas taip nuoširdžiai dabar sako apie savo kilmę. Bet juk dėl to mokslininkas susilaukė tokios neapykantos ir puolimo. Jeigu kas nors mėgintų mokyklose lenkus ugdyti Lietuvos vaikais, tą pačią minutę būtų suėstas, apkaltintas lenkų teisių žudymu, ne mažiau. Juk sistemingai ir metodiškai lenkiškų mokyklų bendruomenės sąmoningai ir griežtai rinkosi mažesnį lietuvių kalbos pamokų skaičių. To siekė, reikalavo ir išsireikalavo. Lyg kas to nežino. Kam jiems tos lietuvių kalbos pamokos. Jiems juk ne pamokos, o išskirtinės sąlygos reikalingos. Panašu, kad jie jau šventai tiki, jog tai teisinga. Tai kam dabar rėkia, kad buvo mažai pamokų? Čia tik dūmų uždanga. Gerb. Maceikianecai, ateikite į bet kurią bažnyčią, kai į pabaigą eina lietuviškos mišios ir turės prasidėti lenkiškos... Toks įsiūtis tvyro. Toks nuožmus aklumas. Kažin, ar neapsiverksite. Per vieną mitingą Jūs pasakėte, visa Europa gedi per autobuso avariją žuvusių vaikų, bet niekas negedi tūkstančių Lietuvos vaikų, kurių širdelėse kasdien sėjama neapykanta savo Tėvynei. Kažkaip panašiai pasakėte. Bent aš taip supratau. Norėčiau klysti, labai labai norėčiau.



10. Norėtusi
(2013-11-29 18:06:14)
(94.232.224.2) Parašė:

kad švietimo ministras pasidomėtų kas ruošiama lenkiškose mokyklose. Pinai ruošiami ne kaip Lietuvos piliečiai, o kaip Lenkijos piliečiai.



9. vytis
(2013-11-28 09:44:19)
(195.182.67.65) Parašė:

Pagarba p. Maceikianecui. Išmintingos mintys. Mano seneliai (iš vidurio Lietuvos)irgi kalbėjo lenkiškai, bet tėvai suprato, jog yra Lietuvos žmonės ir lietuvių kalba yra pamatinė. Šiuo jautriu klausimu mes politikų kaip ir neturime, todėl p. Maceikianeco įžvalgos vertos didelio dėmesio, aptarimo. Esame tos pačios Lietuvos vaikai, gerbkime žmogų: lenką ir rusą, žydą ir baltarusį... Viliuosi jis atsakys gerumu lietuviui.



8. o viešpatie su viešpačiukais
(2013-11-27 18:47:32)
(82.135.206.15) Parašė:

Žmogui, kuris susilaikė, balsuojant kovo 11-ąją, giedami ditirambai, jis šlovinamas ir netgi matomas Lietuvos Prezidentu...Tamsta Raigerdai, arba esate neprilygstamas trolintojas, arba, pardon, visiškas dundukas. Dar geriau- kažkoks trubadūras prisimena pono susilaikėlio dideliai vertingus nuopelnus Tėvynei...Išties pasaulio pabaiga...



7. Raigerdas
(2013-11-27 15:55:38)
(93.203.46.203) Parašė:

Ponas Ryšard Maceikianec tikrai vertas didžiulės pagarbos. Tai šviesaus ir sveiko proto žmogus. Mes visi be išimties privalome pečiais paremti šią iškilią, teisingai ir sveikai mąstančią asmenybę. Gerbkime tokius žmones, nes jų mes beturime visai mažai. Pdėkime jam , pritarkime jam ir palaikykime jį. Dirbkime kartu visų gyvenančių tautų labui Lietuvoje ir tada ši šalis pakils. Jeigu mes pasitarnausime jos dar didesniam skaldymui, tai už šį nusikaltimą privalės atsakyti, jeigu ne mes, tai mūsų vaikai. Blogis, kuris įsigalėjo Lietuvoje, turi būti nugalėtas ir paklupdytas ant kelių visų mūsų -lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių ir kt. tautų bendromis jėgomis. Blogis neturi tautybės - jo tikslas griauti tarp žmonių savitarpio supratimą, jų kūrybiškumą, jų konstruktyvumą, t.y. tai, kas neša gėrį ir gerovę visoms gyvenančioms Lietuvoje tautoms. Dėkui ponui Ryšard Maceikianec už jo nenuilstamą kovą už teisingos visuomenės sukūrimą, kur vieni kitus gerbia, padeda ir kuria naują Lietuvą, kurios kūryboje dalyvauja dauguma piliečių, sukurdami vis geresnių ir geresnių santykių atmosferą mūsų bendroje valstybėje. Tikrai atiduočiau savo balsą, jeigu jis paskirtų savo veiklą politikai ar net norėtų tapti Lietuvos Prezidentu.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras