Lietuvos žmonių gerovei – naujas krizių valdymo modelis

Vidaus reikalų ministerija, vykdydama Vyriausybės programą, teikia tarpinstitucinės darbo grupės parengtą Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei su juo susijusių įstatymų projektus, kad būtų pertvarkyta krizių valdymo ir civilinės saugos sistema.

Šios pertvarkos tikslas – sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, kad valstybės pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms būtų labiau koordinuojamas ir efektyvus.

Įstatymų pakeitimais siekiama sukurti nacionalinio lygmens krizių valdymo centrą, kuris nuolat stebėtų situacijas, vertintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas prognozuotų, prisidėtų prie Vyriausybei nustatytų nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo.

Ir ankstesnių metų patirtis, ir pastarųjų metų valstybei kilę iššūkiai, susiję su keliomis ir skirtingo pobūdžio ekstremaliosiomis situacijomis (koronaviruso pandemija, neteisėtos migracijos ir Ukrainos karo pabėgėlių krizės), rodo akivaizdų poreikį keisti krizių valdymo mechanizmą valstybės lygiu.

Vien pernai šalyje paskelbtos 9 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija, užregistruoti 710 ekstremaliųjų įvykių.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, valstybė turi būti pasirengusi greitai reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą. Bandymų spręsti krizių valdymo sistemos klausimą būta, bet jie visi buvo daliniai arba iki galo neįgyvendinti.

„Integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema leis užtikrinti ne tik koordinuotą valstybės pasirengimą valdyti krizes, bet ir jų prevenciją, nuolatinę situacijų stebėseną ir vertinimą. O sprendimai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, padarinių šalinimo, žalos mažinimo bus greitesni, paremti ekspertų ir specialistų vertinimu“, - pasakė A. Bilotaitė.

Integruotoje krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje Nacionalinis krizių valdymo centras tampa pagrindine koordinavimo institucija valstybės lygmeniu.

Šis centras vykdys nuolatinę (24/7 režimu) grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą ir informavimą apie šias grėsmes, organizuos ir koordinuos valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Nacionalinio saugumo komisija bus pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija, priimančia politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, valstybinių pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių.

Ministerijos savo valdymo srityse organizuos ir koordinuos savo pavaldžių įstaigų, savivaldybių, kitų valstybės įstaigų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją.