L. Linkevičius: Europa turėtų susirūpinti, ar reikia didinti ir taip jau didžiulę priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos energetikos koncernas „Gazprom“ pasirašė sutartį su partneriais Europoje dėl trečios ir ketvirtos dujotiekio „Šiaurės srautas“ atšakos statybos.

Šis susitarimas pasirašytas Vladivostoke vykusiame Rytų ekonomikos forume. Naujosiomis atšakomis, kurių klojimas turėtų būti užbaigtas iki 2019 m., į Vokietiją bus tiekiama 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Svarbiausia priežastis, kodėl statomas naujasis dujotiekis – Vokietijos noras sumažinti priklausomybę nuo Ukrainos teritorija gabenamų dujų tranzito.

Šia tema ekspertai.eu uždavė kelis klausimus Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui.

- Ar toks Vokietijos ir Rusijos susitarimas yra peilis į nugarą Ukrainai, nes pastaroji gauna pajamas iš dujų tranzito?

- Gazprom paskelbti planai dėl „Nord Stream“ dujotiekio išplėtimo (papildomų 3-ios ir 4-os atšakų statybos) kelia nuostabą. Ypač tuomet, kai dujų vartojimas Europoje neturi tendencijos didėti, o esamos dujų jungtys tarp Europos ir Rusijos yra pakankamos ir netgi nėra pilnai išnaudojamos.
 
Europa turėtų susirūpinti, ar reikia didinti ir taip jau didžiulę priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos. Ypatingai, kai jau tiek metų Europoje yra kalbama apie būtinybę užtikrinti dujų tiekimo šaltinių diversifikavimą (ne „tiekimo kelių“, o „tiekimo šaltinių“ diversifikavimą). Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimui yra svarbi naujų dujų tiekėjų, naujų šaltinių paieška.

- Ar tokiais veiksmais Vokietija, iki šiol palaikiusi Ukrainos laisvės kovas, parodo, kad jai rūpi ne solidarumas su visa Europa, o tik šalies nacionaliniai interesai, kuriuos ji sprendžia sudarydama verslo sandorį su šalimi agresore?

- Galima būtų labiau išnaudoti vis daugiau atsiveriančias galimybes importuoti į Europą suskystintas gamtines dujas. Būtent suskystintos gamtinės dujos, kurias, turint terminalą, galima įsivežti iš viso pasaulio, leidžia turėti didesnį savarankiškumą – nepriklausyti nuo vieno šaltinio, ypač jei tas šaltinis yra Rusijoje. Lietuva dėl šios priežasties pasistatė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris šiandien leidžia Lietuvai jaustis tvirčiau, sprendžiant dujų importo klausimus.  
 
Galima tik spėti, kad tokie nauji rusų projektai kaip Turkish Stream ir Nordstream-2 yra skirti ne Europos energetiniam saugumui stiprinti, o yra nukreipti prieš tranzitines valstybes ir pirmiausiai - prieš Ukrainą.

- Ar tai neigiamai įtakos Lietuvos siekį išsikovoti visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų ir disponuoti SGD „Nepriklausomybė“. Nes kuo Rusijai bus geriau, tuo mums bus blogiau realizuoti dujas, saugomas SGD?

- Toks didžiulis dujų tiekimo kelių sukoncentravimas vienose monopolinėse („Gazprom‘o“) rankose kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Tai neatitinka nei Europos Energetinio Saugumo Strategijos nei kuriamos ES Energetinės Sąjungos tikslų. Nordstream-2 susitarime su Vokietija, kaip ir Nordstream-1, vėl bus siekiama gauti specialią išlygą Vokietijai ES energetinėje teisėje (III energetikos paketas) ir ES konkurencijos teisėje. Ar tai reiškia, kad šiuo metu vykstančio EK antimonopolinio tyrimo prieš Gazprom rezultatas jau aiškus, o ES ekonominės sankcijos prieš Rusiją energetikos srityje nebus taikomos, nepriklausomai kaip Rusija toliau elgsis Ukrainos atžvilgiu?

- Ar tai iš esmės nedraugiškas, netgi nemoralus veiksmas šiuo metu, kai Rusija vis agresyvėja?

- Europos Komisijai pavyko sustabdyti Rusijos vykdytą Pietų Koridoriaus projektą, nes jis neatitiko ES teisės. Šiuo klausimu matome svarbią Europos Komisijos rolę, įvertinant, ar būsimas projektas atitinka Europos Sąjungos konkurencijos, vidaus rinkos ir energetikos teisinius reikalavimus, ypatingai ES 3-iąjį energetikos paketą. Turiu daug abejonių dėl „Gazprom‘o“ pareiškimo, kad dėl naujųjų NordStream‘o dujotiekio atšakų Europos Komisijos pritarimas nėra reikalingas.
 
Noriu atkreipti dėmesį, kad Baltijos jūra yra uždariausia jūra pasaulyje su iš to kylančiomis rimtomis problemomis – todėl Baltijos jūroje vykdomi infrastruktūriniai projektai turi atitikti tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus. Ypatingai yra svarbu užtikrinti tokių projektų vykdymo skaidrumą. Primenu, kad į daugelį Lietuvos keltų klausimų tiesiant pirmąsias NordStream atšakas taip ir nebuvo atsakyta.
 
Lietuvai svarbūs klausimai: ar dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu darbai nepažeis pakankamai uždaros ir jautrios Baltijos jūros ekosistemos, ir ar dėl vykdomų darbų į aplinką nepateks Baltijos jūroje paskandinti cheminiai ginklai.