Šventa Lietuvos žemė – mūsų maitintoja
Esu Danutė Jasilionienė – Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, fizikos mokytoja, verslininkė, tausojančios žemdirbystės skleidėja Lietuvoje. Iki Lietuvos Žemės Referendumo politikoje nedalyvavau, buvau aktyvi stebėtoja. Buvau šio Referendumo iniciatyvinės grupės narė, metus laiko skyriau šiam svarbiam Lietuvai ir jos žmonėms darbui. Gerbiu savo protėvių papročius ir tradicijas, todėl įsiliejau į šią organizaciją, kuri skelbia, kad svarbiausius klausimus Tauta turi spręsti pati. Per 18 metų darbo žemės ūkyje pažinau visą Lietuvą nuo pajūrio iki Baltarusijos sienos, mačiau Lietuvos ūkių griuvimą, naikinimą ir naujų ūkių kūrimą. Praradome daugiau kaip 1 000 000 Lietuvos gyventojų, pramonę, Lietuviškus bankus, susisiekimo paslaugų dalį, prarandame švietimo, kultūros tautiškumą, naikinamas žmonių socialinis orumas, šeimos vertybės. Žemės klausimas yra viena iš didžiausių valstybės problemų, todėl kviečiu susipažinti su mano straipsniu, kuris buvo parašytas po Žemės Referendumo įkūrėjo a.a. Pranciškaus Šliužo tragiškos mirties, prieš pat žemės pardavimo įstatymo pakeitimą. Šį straipsnį paskelbė „Laisvas laikraštis“ ir „Mokslo Lietuva“. Tuo pat metu asmeniškai nusiunčiau laiškus visiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams primindama Seimo nario priesaiką ir tai, kad jie, pasirašydami po šiuo įstatymu yra Tėvynės išdavikai. Tačiau niekas jų jau negalėjo sulaikyti nuo išdavystės.
LR Seimas ruošiasi panaikinti saugiklius, kurie trukdė ES piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo pateikti 64622 pareiškimai žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, iš jų tik 2 buvo užsienio piliečiai, ne LR piliečių sutuoktiniai. Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba pasitikėjimo teise valdo 1,05 mln. hektarų LR valstybinės žemės. Vadinasi, toks respublikos plotas dar yra neprivatizuotas – nenupirktas privačių asmenų. Paskaičiuokime – jeigu visa tai parduoti pačia minimaliausia šiandienos rinkos kaina – 4000 eurų už 1 hektarą, gauname nei daug nei mažai – 4 200 000 000 Eur (4,2 milijardo eurų). Tik 1 nuošimtis šios sumos yra 42 000 000 eurų.
Dar truputis matematikos. Lietuvos respublikos dabartinis plotas yra 65 200 kv. km. Tai yra 6,52 mln. ha plotas. Jeigu 1 ha parduoti minimalia 4000 eurų kaina, vadinasi Lietuvos teritorija kainuoja – 26 080 000 000 eurų (26,08 milijardo eurų). O bauda už nesutikimą parduoti žemę – 644 000 eurų ir dar mistinis kvietimas įstoti į EBPO. Vėl gi kyla klausimas, kaip kažkokios EBPO įtaka ir veiksmai gali būti aukštesni ir reikšmingesni už bendrus vieningus ES veiksmus. Kaip minima Aiškinamąjame rašte, saugiklių panaikinimas – t.y. „teisinio reguliavimo poveikio rezultatai … turės teigiamos įtakos Lietuvos biudžetui (t.y. nemokėsime 644 000 eurų baudos, kuri vienam gyventojui būtų apie 0,3 euro, o parduosime savo valstybės teritoriją už 26 080 000 000 eurų) ir bus išlaikytas teigiamas Lietuvos įvaizdis tarptautinėje bendruomenėje“. Ar ne per brangiai kainuoja toks labai sunkiai apčiuopiamas ir pamatuojamas matas – „įvaizdis“ ir tai, kad „ore pakibusi galimybė įstoti į įtakingą Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO)“, į kurią kvietimo TIKIMASI (o ne bus įtraukiama) sulaukti 2019 metais. Vadinasi, pati LR Vyriausybė ir Seimas pripažįsta, kad iki šiol mes su ES nei bendradarbiavome, nei plėtėmės. Mus gal pakvies, o gal ir ne. Kyla klausimas, koks gi yra Lietuvos Respublikos statusas ES šiandien? Jau praėjo 12 metų būnant nare.
Kodėl keičiamas įstatymas? Kaip rašoma LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo projekto aiškinamąjame rašte „jis (pakeitimo projektas) ruošiamas siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. ES Komisijos pradėtą ES teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijėjams, nesuderinamumo su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais“. Klausimas – kada valstybės teritorijos žemė tapo laisvai judančiu kapitalu?
Įsidėmėkite, kas tai atlieka – Atsakingi asmenys – LR Vyriausybė (2015 m. kovo 18 d. Pavedimas Nr. 13-801), rengėja LR Žemės Ūkio ministerija – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sereika, tel. 8 5 2391338, Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 8 5 2391346, vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. 8 5 2391348. Visą šią procedūrą ruošiasi pabaigti dabartinis Seimas ir Vyriausybė.
Kaip gudriai suregztas naujasis įstatymas? Jame visiškai išmesta bendruomeninių organizacijų įtaka ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, susiję su 3 metų žemės ūkio veikla, vykdyta Lietuvos Respublikoje; pajamomis, gautomis iš žemės ūkio veiklos Lietuvos Rrespublikoje; kurie buvo taikomi ne pirmumo teise įsigyjantiems žemę asmenims.
1 Pasikeitimas. Terminas ASMUO. Keičiant įstatymą jame atsiranda juridinis terminas ASMUO. Vėlgi cituoju aukščiau paminėtą naujojo įstatymo priedą dokumentą Nr. 2 „Be to, remiantis laisvo kapitalo judėjimo ir įsteigimo laisvės principais tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektui (tas kuris atitinka Lietuvos pasirinktos Europinės ir transatlantinės (jau atsiranda ir transatlantinė – kas tai – USA, Kanada, Izraelis – kas tame telpa? Kuri ES valstybė yra už Atlanto?) integracijos kriterijus pagal LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį) neturi būti visiškai užkertamas kelias įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis žemės pirkimo momentu neatitinka valstybės narės įtvirtintų reikalavimų, nes šią teisę ASMENIMS garantuoja ES teisė.“ Taigi, nekaltai skambantis juridinis terminas ASMUO – reiškia ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir bet kurios Europos Sąjungos valstybės ar net kažkokį neaiškų transatlantinį pilietį.
2 Pasikeitimas. 1 str. 1 dalis – atsiranda terminas ,,žemės konsolidacija“. Kas tai yra? Rengiamas projektas, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 5 sklypai, esantys vienoje ar keliose kadastro vietovėse, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 100 ha. DYDŽIUI MAKSIMALIŲ APRIBOJIMŲ NĖRA. Šių sklypų tarpuose atsiradusi valstybinė žemė parduodama ir prijuniama į bendrą plotą. Po konsolidacijos keičiasi sklypo savininko statusas, kur ,,konsolidacija“ tampa kaip ir jo (nario) sklypo bendrasavininku.
Dokumente Nr.2 kalbama, kad „jeigu būtų netrukdoma …konsolidacijos sutarčių sudarymui, būtų nebeužkertamas kelias didesnius žemės plotus valdantiems savininkams dalyvauti žemės konsolidacijos procese. Šiandien asmenys, kurie valdo daugiau kaip 500 ha, apskritai negali dalyvauti žemės konsolidacijoje…“. Komentaras – o kas bus, kai tas asmuo bus Europos Sąjungos pilietis ir galės įstatymiškai ,,konsoliduoti,, pvz. 100 000 ha Lietuvos Respublikos teritorijos, tame tarpe ir šiuo metu dar valstybinės žemės? Šiame dokumente, taip pat norima „neapsunkinti verslo vykdymo sąlygų susijusiems asmenis (kurie bendrai nuosavybės teise valdo daugiau kaip 500 ha), jeigu vieno asmens turtas (šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemė) būtų perleidžiamas kitam susijusiam asmeniui“. Komentaras – vadinasi, kas iki šiol svetimomis pavardėmis buvo susipirkę didžiulius ūkius ramia sąžine galės juos „nusipirkti“ iš susijusių asmenų – t.y. iš fiktyvių savininkų ir pagaliau atvirai valdyti savo turtus, o po to gal į ,,konsolidaciją,, perleisti ASMENIUI iš ES. Apskritai, kalbama apie tai, kad „galiojančio Įstatymo nuostatos būtų netaikomos sudarant žemės konsolidacijos sutartis.“ Vadinasi, ruošiama, kad niekas netrukdytų neribotam plotų stambinimui, kurių savininkai gali būti ir ne LR pilietybę turintys ir ne pagal LR įstatymus gyvenantys asmenys. Dar vienas povandeninis ledkalnis konsolidacijoje yra tai, kad „sklypus gali pirkti be kvalifikacinių reikalavimų, be 5 metų žemės ūkio veiklos užtikrinimo po tokio pirkimo“.
3 Pasikeitimas. Pirmumo teise galintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę lieka reikalavimas turėti registruotą ūkį fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tačiau nėra aiškumo – kokioje teritorijoje – Europos Sąjungos valstybėje turi būti registruotas ūkis ir kur gautos pajamos.
4 Pasikeitimas. Šiuo įstatymu, Dokumentas Nr. 1, bus leidžiama savivaldybėms disponuoti valstybine žeme, esančia savivaldybių ribose, taip pat įgyvendinti žemės tvarkymo bei administravimo politiką vietiniu lygmeniu. Jeigu tai bus daroma atsižvelgiant į žmonių poreikius – gal ir gerai, tačiau žinome, kad savivaldybių valdymas seniai padalintas tarp partijų ir klanų, kyla abejonių ar žemė bus naudojama skaidriai.
Tiek trumpai apie galimus pokyčius Lietuvoje.
Senosios ES narės šalys yra įsivedusios daugybę saugiklių – gyventi 5 metus toje šalyje, mokėti kalbą, turėti žemės ūkio šakos išsilavinimą, nekenkti bendruomenei, aplinkai ir t.t. Dabar šios senbuvės, pamiršę paminėti kaip tvarkosi savo kieme, nori kitur įvesti betvarkę. Jeigu ES teisiniuose reglamentuose kalbama, kad yra bendra įstatymų sistema, vadinasi, įstatymai kažkuriuo klausimu turėtų būti vienodi visoje ES ir visose jos valstybėse. Gal nuo to ir reikėtų pradėti, kalbant Europos Sąjungos Parlamente. Saugikliai ir reikalavimai turi būti apibrėžti sukonkretintais reikalavimais ir rėmais.
Vokietija – laisvai be apribojimų parduodama nuo 0,15 iki 2,0 ha žemės, ir tai skirtingai – pvz, Sare regione tik 0,15 ha; Saksonijoje 0,5 ha; Bavarijoje- 2,0 ha. Pardavimas ribojamas dėl konsolidacijos, spekuliacijos, esant neefektyviam žemės paskirstymui, nesutinkant kaimynystėje esantiems savininkams, griežtai tikrinamas pats sandorio skaidrumas. Tai valstybė, kuri daro didžiausią įtaką ES.
Lenkija – parduodamas plotas negali viršyti 300 ha, savininkas privalo turėti atitinkamą išsimokslinimą žemės ūkio srityje, ne Lenkijos piliečiams – NEPARDUODAMA.
Prancūzija – remia jaunus ūkininkus, riboja ūkių plotų didinimą, prižiūri rinkos skaidrumą. Žemės pardavimą prižiūri SAFER institucija, kurios tikslas – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų įsikūrimą, riboti ūkių didėjimą. Įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę leidimas pirkti išduodamas, kai pirkėjas turi žemės ūkio išsimokslinimą ir ūkininkavimo patirtį.
Švedija – žemės savininkai turi gyventi toje žemėje.
ES 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendime Ospelt, C- 452/01, 1984 m. lapkričio 6 d. Sprendime Fearon, C-182/83 rašoma, kad iš esmės pagal ES teisę valstybė narė gali pasirinkti taikyti tokias priemones, kaip pirmumo teisės įtvirtinimas, reikalavimų po žemės įsigijimo taikymas, tol kol ji visiškai neužkerta kelio į žemės disponavimo rinką. Atsižvelgdama į ES patirtį ir galiojančius įstatymus, Lietuvos Respublika taip pat turėtų drąsiai taikyti priemones lemiančias šaliai naudingą žemės ūkio žemės pardavimą ir panaudojimą.
Remiantis pasaulio tautų praktika, valstybė, tauta, pardavusi savo žemes, labai greitai išnyksta. Prisiminkime Amerikos žemyno tauteles, Palestiną, Ukrainos dalies pardavimą po TSRS suskilimo. Amerikoje iš 60 000 000 indėnų šiuo metu liko 800 000, Palestiniečiai turi apie 10 proc. savo žemių ir yra naikinami savo pačių žemėje, Ukrainoje vyksta karas.
LR piliečiai dalyvauti tiesiogiai įstatymų leidime gali tik referendumų ar peticijų pagalba. Šiuo metu yra paskelbtos kelios piliečių iniciatyvos, kuriomis siekiama apsaugoti LR plotų pardavimą.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]