I. Degutienė: „Gal man laikas iš čia nešdintis? Jaučiu beprasmybę“

Klausantis Seimo pirmininkės Irenos Degutienės žodžių išryškėja vaizdas, kurį sunku vertinti kitaip, negu šiurpią diagnozę Lietuvos valstybei: 23-iais nepriklausomybės metais ji didžiuliu tempu mutuoja į autoritarinį režimą.

Seimas yra bejėgis ir virtęs apgailėtina dekoracija, kuri tik pridengia faktą, kad šalyje, vadinamoje parlamentine respublika, viskas valdoma komandomis iš „Baltųjų rūmų“ – Prezidentūros. Joms – o ne įstatymams – paklūsta Generalinė prokuratūra (GP), Valstybės saugumo departamentas (VSD), teismai. VSD naudojamas kaip įrankis, įtvirtinant šią antikonstitucinę galią, ir veikia prieš savo valstybės piliečius.

Apie tai daugiau rašėme publikacijoje „Kada tauta praregės arba kam skambina varpai“.

Sulaukėme daugybės laiškų, kuriuose skaitytojai siūlė šį įrašą viešinti.

Visiškai atvirkščiai – nutylėti ir apsimesti, kad nieko neįvyko – nusprendė aukščiausi valstybės pareigūnai (apie tai rašėme čia: Ekspertai.eu apgailestauja dėl Seimo pirmininkės atstovo pasisakymo).

Seimo pirmininkė I. Degutienė per savo atstovą spaudai Juozą Ruzgį pareiškė, kad nekomentuoja „purvinų technologijų“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė per savo atstovę Daivą Ulbinaitę – kad nekomentuoja „rašinių“. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas – kad nekomentuoja „dalykų, kurių kilmės nežino“.

Niekam iš aukščiausio rango tarnautojų nepasirodė svarbu pasiaiškinti visuomenei dėl žinios, kad vyksta antikonstitucinis valstybės užvaldymas, o Seimo pirmininkę ir jos šeimą seka Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tarsi tai būtų visiškai natūralus dalykas.

Baisiausia, kad tam tikra prasme jie yra teisūs. Seimo pirmininkė iš esmės nepasakė visiškai nieko naujo – tik patvirtino tai, kas jau seniai akivaizdu daugybei savo galva mąstančių ir politinį Lietuvos gyvenimą stebinčių žmonių.

Tai liudija šiurpi galerija bylų, nuo kurių tvoskia krauju ir sulaužytais žmonių likimais: pro KGB kontroliuojamo viešbučio langą Baltarusijoje „iškritusio“ ir po mirties Lietuvoje apšmeižto pulkininko Vytauto Pociūno; jaunos klaipėdietės Eglės Kusaitės, kurią kovai su terorizmu didžiules lėšas gaunančio VSD „globa“ atvedė į kalėjimą (Ar Kusaitė sukūrė Lietuvoje tarptautinę teroristų organizaciją?); Suomijoje politinį prieglobstį nuo VSD persekiojimo gavusių Chadižat ir Maliko Gatajevų ir jų vaikų; politinio prieglobsčio JAV laukiančio Šarūno Paberaliaus, kurį Amerikos teismas atsisakė išduoti Lietuvos teisėsaugai; iškrypėlių galimai išniekintos mažametės Garliavos mergaitės istorija, pažymėta mažiausiai 5 žmonių mirtimis (Šiurpu, jei pedofilija buvo, dar šiurpiau, jei pedofilijos nebuvo). 

Tai aišku ir matant numarintas ar marinamas politinės korupcijos bylas, kur žala valstybei skaičiuojama milijonais: Rubikono juodosios buhalterijos, „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos, Nacionalinio stadiono statybos, Valdovų rūmų atstatymo, machinacijų išvežant į užsienį perdirbti kraujo plazmą (jomis, sprendžiant iš Valstybės kontrolės išvadų, užsiėmė ne tik privati įmonė, kurios vadovui neseniai pareikšti įtarimai, bet ir Nacionalinis kraujo centras), nacionalinio vežėjo FlyLAL bankroto ir daugybę kitų (Niekšai politinės korupcijos sargyboje). Tarp jų – ir su Viktoru Uspaskich'u siejama „Jangilos“ byla (Mažiausiai 21 trilijonas dolerių – ofšoriniuose rojuose) bei Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Todėl ir graudūs verksmai dėl Gazpromo augintinio žygio į Seimą atrodo veidmainiški (Jie atvėrė kelią Gazpromo augintiniui).

Tai lengva suvokti ir iš fakto, kad nėra iškelta baudžiamoji byla net visą valstybę supurčiusios Leo.LT aferos autoriams. Arba skaitant prezidento Valdo Adamkaus dienoraščius, kuriuose jis atvirai pasakoja, kad davė nurodymus dėl bylų generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Artūrui Šumskui (Teisingumas prie dvaro arba ko bijo G. Kryževičius).

Tokios bylos – nepradėtos, numarintos, marinamos – yra it pavadys spygliuotu antkakliu, tik laikomi už jo ne šunys, o politinio Lietuvos gyvenimo veikėjai. Korumpuoti, bet kaip tik tuo ir patogūs, nes lengvai valdomi. Nei jie, nei jų kolegos iš biudžetinių partijų niekada nedarys nieko, kas šiai sistemai pakenktų – tai reikštų jų galą.

Kaip tik todėl jie ir tyli. Kaip tik todėl ir I. Degutienė taip išsigando savo pačios žodžių. Grįžome į sovietmetį: yra dalykų, apie kuriuos galima kalbėtis tik virtuvėse ir tik pusbalsiu.

Siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – to, KĄ įraše kalba antrasis asmuo valstybėje – dabar bandoma ieškoti intrigų ten, kur jų nėra.

Todėl paaiškiname įrašo atsiradimo aplinkybes.

Jis darytas ne slaptame, o viešame Seimo pirmininkės susitikime su visuomenininkais, kuriame dalyvavo Darius Kuolys, Bronius Genzelis, Alvydas Medalinskas, Liudvika Pociūnienė, Šarūnas Valentinavičius, Audrius Nakas ir kiti. Kad įrašas nėra slaptas, pabrėžėme ir žurnalistams, kuriems jį perdavėme.

Atkreipiame dėmesį, kad ekspertai.eu įrašinėja visus pokalbius su viešais asmenimis ir pareigūnais dėl vienos priežasties – kad cituodami juos savo publikacijose netyčia neiškraipytų valdžios atstovų pasakytų žodžių.

Susitikimas vyko kovo 28 dieną – kaip tik po pirmojo nesėkmingo Garliavos mergaitės „ėmimo“ kovo 23 dieną (Nebijokite būti patvorinėmis. Pasakykite STOP), kai pradėjo itin sparčiai vystytis įvykiai, pasibaigę valstybės vardu įvykdytu gegužės 17-osios pogromu Garliavoje ir smurtu prieš mažametę mergaitę bei budėjusius žmones. Tuo metu tai atrodė daug svarbiau, įvykis vijo įvykį, todėl publikacija apie susitikimą su Seimo pirmininke ir nusikėlė vėlesniam laikui.

Kodėl jį paskelbėme būtent dabar? Prisipažinsime, greičiausiai ši istorija būtų paskelbta gerokai po rinkimų, tačiau dabar tai padaryti įkvėpė ar, tiksliau tariant, išprovokavo šis reklaminis konservatorių video kūrinėlis, kuriame I. Degutienė žvaliu balsu dėsto apie pasiekimus valstybėje – tarsi tai būtų kita valstybė, o ne ta, kurioje saugumas seka net jos pačios 85 metų motiną, Generalinis prokuroras yra visiškas nulis, o VSD veikia prieš valstybę ir jos žmones:

Tad kuri I. Degutienė yra tikra – ta, kuri pasakojo visuomenininkams šiurpius dalykus, ar ta, kuri kreipiasi į tautą šiame kūrinėlyje?

Jei rinkimų kampanijos metu galima taip mulkinti Lietuvos piliečius, nuslepiant tikrąją padėtį valstybėje, tai ne tik galima, bet ir PRIVALU viešinti įrašus, parodančius, kas yra po šia reklamine pudra.

Todėl skaitytojų prašymu skelbiame fragmentą iš viešo visuomenininkų susitikimo su Seimo pirmininke.

Šarūnas Puidokas, aktorius, ekspertai.eu visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Galima tik paklausti, kaip čia atsitiko, kad per ketverius konservatorių valdymo metus teisėsauga taip ir neišsprendė elementarios bylos, kurioje V. Uspaskich'o partija kaltinama juodąja buhalterija? Kodėl per konservatorių valdymo laikotarpį nebuvo išspręsta nė viena rezonansinė byla? Kodėl konservatoriai net nebando paneigti galimybės dėl valdžios derėtis su V. Uspaskich'u? Padori partija ir padorūs žmonės rankos jam nepaduotų. Nėra malonu, kad Andrius Kubilius dėl valdžios eitų su bet kuo, kaip ir I. Degutienė. Šlykštu pripažinti, tačiau partija, labiausiai rėkianti apie grėsmes iš Rusijos ir nuolat save įvardijanti vienintele partiotine jėga, yra labiausiai prorusiška partija. Man tai labai nemalonu ir bjauru.

Mane, kaip paprastą pilietį, šioje situacijoje ypač glumina net ne tai, ką pasakė Seimo pirmininkė -  juk ji nepasakė nieko naujo ir kalbėjo pakankamai švelniai. Labiausiai glumina tai, kad konservatoriai ir dabar net nebando kalbėti apie esmę - kodėl valstybė, dar išlaikiusi Lietuvos vardą, yra užvaldyta mafijinių struktūrų, ir ką reikėtų daryti, kad iš šios baisios pelkės išbristume. Konservatoriai ir vėl bando visą šį reikalą paversti eiliniu nereikšmingu politiniu skandalėliu... Jie ir vėl net nebando kelti klausimo, kokių veiksmų mums visiems, gyvenantiems šiame žemės lopinėlyje, reikėtų skubiai imtis?

Tai labai, labai blogai.