LŽTA: Lietuvos gėjų lyga piktnaudžiauja žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis piliečių laisvėmis

Šį Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pareiškimą pasirašiusių žinomų mokslininkų ir visuomenės veikėjų pavardes rasite publikacijos pabaigoje.

Lietuvos Respublika nusprendė siūlyti kandidatu į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus Mykolo Romerio universiteto mokslų daktarą, Vilniaus ir Oksfordo universitetų absolventą, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės mokslininką bei žmogaus teisių gynėją profesorių dr. Igną Vėgėlę.

Tačiau šį siūlymą paviešinus visuomenei, Lietuvos gėjų lyga, prieštaraudama I. Vėgėlės kandidatūrai, kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką ir teisingumo ministrą, į EŽTT teisėjus dėl tariamo jo požiūrio į transseksualų teises.

Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių asociacija yra įsitikinusi, kad tokie Lietuvos gėjų lygos veiksmai pažeidžia prof. dr. I. Vėgėlės ir Lietuvos piliečių konstitucines teises į saviraiškos laisvę: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (LR Konstitucijos 25 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos gėjų lyga savo pareiškimuose apeliuoja į lygybę prieš įstatymą bei tolerancijos ir pliuralizmo principus, tačiau akivaizdžiai pati juos pažeidžia, nes teisę turėti ir reikšti savo įsitikinimus ne kartą yra pabrėžęs EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų. EŽTT sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar atskirą jos dalį.

EŽTT pažymi, kad tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai, o tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti formalumai, sąlygos ar apribojimai privalo būti proporcionalūs siekiamam teisėtam tikslui (Handyside v. Jungtinė Karalystė, 1976). Taigi, tiek LR Konstitucija (25 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 str.) garantuoja asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Darytina išvada, kad Lietuvos gėjų lyga nepalankiai vertina I. Vėgėlės kandidatūrą į EŽTT teisėjus dėl jo viešų pasisakymų, pirmiausia dėl transseksualų teisių. Tačiau Lietuvos gėjų lyga nepalankiai vertina ir kitų iškilių visuomenės veikėjų pasisakymus šeimos temomis (Irenos Degutienės, Juozo Imbraso, Andriaus Kubiliaus, Nijolės Sadūnaitės, Vilijos Aleknaitės-Ambramikienės, Rimos Baškienės, Rimantės Šalaševičiūtės, Egidijaus Klumbio, kun. Ričardo Doveikos, vysk. Sigito Tamkevičiaus ir kitų). Toks vertinimas sudaro įspūdį, kad oponuojanti organizacija gali ginčyti ne tik Lietuvos Respublikos teikiamų kandidatų į EŽTT teisėjus teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir kitas iš LR Konstitucijos kylančias piliečių teises ir pareigas, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių, pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo principams.

LŽTA pažymi, kad tam tikrų organizacijų ar piliečių grupių siekis naudotis išskirtinėmis teisėmis į nekvestionuojamą nuomonę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Profesorius I. Vėgėlė yra advokatas, Lietuvos Helsinkio grupės narys, jis gynė ir gina žmogaus teises bei laisves. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad iškilus Lietuvos ir tarptautinės kultūros bendruomenės atstovas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova yra pasakęs, jog „Lietuvos Helsinkio grupės prioritetas buvo žmogaus teisės, iš kurių logiškai išplaukia ir valstybinė nepriklausomybė, ir visavertis tautinis gyvenimas, ir mažumų plėtotė, ir sąžinės bei tradicinės ir netradicinės kultūros laisvė“. Todėl abejoti Lietuvos Helsinkio grupės narių (tarp jų ir I. Vėgėlės) humaniškumu nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia prof. dr. I. Vėgėlės kandidatūrą į EŽTT teisėjus. Šis asmuo yra žinomas tarptautinės ir ES teisės mokslininkas ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas, o Lietuvos gėjų lygos siekis trukdyti prof. dr. I. Vėgėlei tapti EŽTT teisėju yra akivaizdus piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis piliečių laisvėmis pavyzdys. Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia Jos Ekscelencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio pasirinkimą skirti žmogaus teisių gynėją profesorių I. Vėgėlę EŽTT teisėju.

Pažymime, kad Lietuvos žmogaus teisių asociacija atstovauja Europos žmogaus teisių asociacijai (AEDH) ir Tarptautinei žmogaus teisių lygų federacijai (FIDH), yra šių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų narė.

Antanas Buračas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas, LMA akademikas, ekonomikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius

Bronislovas Genzelis - humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTO „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras

Petras Grėbliauskas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas

Romualdas Ozolas - filosofas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo

Stanislovas Balčiūnas - „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų vyriausiasis redaktorius

Vytautas Budnikas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos“ vyr. redaktorius

Stasys Stungurys - Lietuvos Helsinkio grupės narys

Česlovas Ladukas - socialinių mokslų daktaras, docentas