Ministerijose viešų ryšių atstovai informuoja ar „pudrina veidelius“?

Valstybinėse institucijose dirba atstovai spaudai, yra atskiri informacijos bei viešųjų ryšių padaliniai. Vienoms ministerijoms užtenka vieno tokio darbuotojo, tačiau kitose dialogui su visuomene palaikyti išlaikoma keliolika, rašo LRT.lt.

Kalbintų pašnekovų nuomone, viešų ryšių atstovai gali padaryti nemažą ir naudingą visuomenės informavimo darbą, bet kartu gali ir „pudrinti vienos ar kitos institucijos veidelius“.

Audra Čepkauskaitė, Lietuvos radijo (LR) Klasikos programos žurnalistė teigia, kad viešųjų ryšių specialistas padeda sužinoti, koks darbuotojas gali atsakyti į klausimą. Problema, pasak A. Čepkauskaitės, atsiranda,  jei yra žinomas konkretus reikiamu klausimu kompetetingas žmogus ir sudaromos dirbtinės kliūtys su juo pasikalbėti - teisinamasi „vidine institucijos tvarka“ ir prašoma susiderinti su viešųjų ryšių skyriumi.

Pasak žurnalistės, stiprus polinkis į centralizaciją ir įvaizdžio sureikšminimas, trukdo ne tik žurnalisto darbui, bet ir viešajam interesui. Situacija - informacija ribojama, vilkinamas laikas, įtampa ir informacijos trombai.

„Jei dar prieš penkerius metus galėjau užeiti į biblioteką ir pasikalbėti su bibliotekininke apie knygas, skaitytojus ir gyvenimą, tai šiandien didelė tikimybė, kad pamačiusi mikrofoną ji turės skambinti į rajono centrą, viešųjų ryšių skyriaus atstovė norės sužinoti klausimus, tada ji kalbėsis su bibliotekininke ir ją „ruoš“, tada atidžiai klausysis interviu ir gali būti, jog turės bibliotekininkei priekaištų, kad ji nepaminėjo visų vykdomų projektų, per daug „skundėsi“ dėl knygų trūkumo“, – LRT.lt dėstė A. Čepkauskaitė.

Kaip sako Audronė Nugaraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentė, svarbiausia, kam viešųjų ryšių specialistai yra įdarbinti – ar vien tam, kad kurtų įvaizdį, reputaciją, kad tiesiog užimtų darbo vietą ir pudrintų vienos ar kitos institucijos veidelius, ar tam, kad iš tikrųjų informuotų žmones, kalbėtų su jais, teiktų informaciją, žmogus gautų tai, ko jis nori, be aplinkinių kliūčių.

Ši veikla daro instituciją viešą, matomą. Yra klausimų, kurių nei meras, nei ministras neturi abstrakčiai atsakinėti. Tai turi atsakyti skyriaus specialistas“, – dėstė A. Nugaraitė.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamente - daugiau kaip 20 darbuotojų, kurie pasak vedėjo ne tik informuoja visuomenę, bet ir administruoja svetaines, atlieka vertimus.

Kultūros ir Energetikos ministerijoms užtenka vos po vieną ministro atstovę spaudai, tačiau teigiama, kad atskiras skyrius yra reikalingas.

Finansų bei Teisingumo ministerijų viešų ryšių skyriuose – po tris žmones, ministrai turi po atskirą patarėją. Finansų ministerijos viešų ryšių skyriui per metus atseikėjama apie 115 tūkst. litų, teigia skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Kitose ministerijose viešųjų ryšių specialistų dirba mažiau:
- Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) - 11 specialistų;
- Žemės ūkio ministerijoje - 9 žmonės;
- Švietimo ir mokslo ministerijoje  - 6 žmonės;
- Ūkio ministerijoje - 6 žmonės;
- Sveikatos apsaugos ministerijoje - 5;
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje - 4;
- Susisiekimo ministerijoje – 4 specialistai.

LRT.lt | Ekspertai.eu inf.