Ministrė A. Pabedinskienė: vaikui geriausia augti šeimoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo imtis aktyvių priemonių, kad kuo mažiau vaikų patektų į globos namus. Kartu numatoma iš esmės pertvarkyti visą vaikų globos įstaigų sistemą, siekiant, kad likusiems be tėvų globos vaikams būtų sudarytos sąlygos augti kuo artimesnėje šeimai aplinkoje.

Šiuo metu vaikų, kuriems reikalinga globa, mūsų šalyje yra daugiau nei 10 tūkst. Iš jų vaikų globos įstaigose auga daugiau nei 4,5 tūkst. Vaikų institucinės globos sistemai išlaikyti iš valstybės šiemet numatoma panaudoti apie 53 mln. litų.

„Siūlome pertvarkyti visą vaikų globos sistemą siekiant dviejų pagrindinių tikslų: užtikrinti į vaiko poreikius orientuotą aplinką globojamiems vaikams bei aukštą paslaugų kokybę, taip pat optimizuoti esamą vaikų globos sistemos infrastruktūrą, kad jai skirtos lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai“, - sako ministrė A. Pabedinskienė.

Anot jos, visų pirma būtina siekti, kad kuo mažiau vaikų, ypač iki trejų metų (tokių dabar institucijose sudaro 35 proc.) atsidurtų vaikų namuose, o į juos patekusiems būtų sudarytos sąlygos augti saugioje ir vaiko raidai palankioje aplinkoje, kuo artimesnėje šeimos atmosferai. Deja, šiandien trūksta efektyvumo dirbant su socialinės rizikos šeimomis, kad vaikai būtų išsaugoti jose. Vaikų namuose daugėja psichologiškai bei socialiai pažeistų, turinčių negalią vaikų, o asmenų, norinčių globoti ar įsivaikinti, skaičius neauga. Ministrė siūlo kelią, kuriuo einant situaciją būtų galima pakeisti iš esmės.

Šiuo tikslu tarpžinybinė darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų, socialinės apsaugos ir darbo bei kitų ministerijų atstovai, parengė strategines vaikų globos kryptis, jose įvardyti keturi pagrindiniai prioritetai.

Pirmiausia bus plečiamos nestacionarios socialinės paslaugos ir stiprinama kompleksinė pagalba vaikams bei šeimoms bendruomenėje, įgyvendinamos šeimos problemų sprendimo prevencinės priemonės.

Pernai socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius sudarė 3,8 proc. visų (560,4 tūkst.) šalyje gyvenančių vaikų. Daugiau nei pusė jų gyvena kaimo vietovėse, kur itin trūksta įvairių socialinių, ugdymo paslaugų tiek šeimai, tiek joje augančiam vaikui. Todėl numatoma plėsti dienos centrų tinklą ir iki 2016 m. iš dalies finansuoti 230 vaikų dienos centrų (dabar finansuojama 170).

Trūkstant socialinių darbuotojų bei siekiant didesnio jų darbo efektyvumo, ketinama nustatyti maksimalų vienam socialiniam darbuotojui tenkantį socialinės rizikos šeimų skaičių (ne daugiau nei 17 šeimų). Kartu turi būti užtikrinta, kad institucijos keistųsi informacija apie galimą vaiko atskyrimo nuo šeimos riziką, diegiamos pozityvios tėvystės mokymo programos tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Antroji kryptis – vaiko globos šeimoje ir šeimynoje skatinimas. Šiuo tikslu numatoma teikti daugiau konsultavimo ir mokymo paslaugų globėjams ir įtėviams. Tai padės žmonėms geriau pasiruošti vaiko globai ar įvaikinimui, efektyviau spręsti įvairius praktikoje kylančius klausimus jau globojantiems ar įsivaikinusiems vaikus.

„Didelę įtaką daro neigiamas visuomenės požiūris į globojamą vaiką, ypač iš vaikų globos namų. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vaikas iš globos namų yra kitoks. Potencialūs globėjai baiminasi aplinkinių nuomonės, pradeda abejoti savo gebėjimais pasirūpinti vaiku, todėl būtina stiprinti būsimų globėjų ir įtėvių švietimą bei mokymą“, – sako ministrė.

Ji taip pat siūlo plėsti asmenų, kurie gali steigti šeimyną, ratą, numatant, kad tai daryti galės atitinkamą išsilavinimą (pvz., socialinio darbuotojo, soc. pedagogo ir pan.) turintys asmenys. Šiuo metu šeimynas gali steigti tik trejų metų globėjo patirtį turintys asmenys.

Numatoma įdiegti ir profesionalių globėjų sistemą, specializuoti šeimynas, kuriose būtų globojami elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, tobulinti globėjo parinkimo vaikui procesą, sukūrus bendrą globėjų „duomenų banką“.

Trečiasis prioritetas – įvaikinimo skatinimas. Pirmiausia tai padaryti padėtų sumažinta biurokratinė formalumų tvarkymo našta. Todėl numatoma, kad kai kuriuos reikalingus dokumentus norintiems įvaikinti vaikus asmenims surinks vaiko teisių apsaugos skyrius iš valstybės registrų.

Planuojama sutrumpinti ir ikiteisminę įvaikinimo procedūrą - nuo 9 iki 7 mėnesių.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms apsispręsti dėl įvaikinimo, taip pat numatoma pailginti pažymos, patvirtinančios, kad žmogus pasirengęs įvaikinti, galiojimo terminą nuo 12 iki 18 mėnesių.

Galiausiai bus laipsniškai pertvarkyti vaikų globos namai, pradedant nuo bandomųjų projektų. Ketinama sumažinti didelius globos namus ir paversti juos šeimos modelio globos namais, siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Bus nustatyta, kad nuo 2015 m. maksimalus vaikų skaičius vaikų globos namų šeimynoje būtų ne didesnis negu 8 vaikai (šiuo metu - 12).

Numatoma, kad iki 2030 m. didėjant vaikų globai šeimos aplinkoje, santykinai mažės globojamų vaikų skaičius vaikų globos namuose nuo 38 proc. iš visų globojamų vaikų iki 28 procentų.

Bus stiprinama ir pagalba vaikų namus paliekantiems jaunuoliams. Sulaukus pilnametystės, kiekvienas jaunuolis, paliekantis globos sistemą, turės asmenį kuratorių, kuris padės jam toliau įsitvirtinti visuomenėje.

Šios ir kitos priemonės padės sumažinti vaikų skaičių globos institucijose, pagerės vaiko globos paslaugų kokybė, užtikrinant darnią aplinką ir sąlygas likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams augti biologinėje, įtėvių ar globėjų šeimoje, šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.

Atitinkamai bus efektyviau naudojamos ir lėšos. Bendrosiose europinėse gairėse dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos taip pat yra patvirtinta, kad Europos Sąjungos struktūrinė parama nebegali būti skiriama didelių vaiko globos institucijų infrastruktūrai gerinti.

Konkretūs žingsniai pagal minėtas kryptis bus parengti lapkričio mėnesį. Lygiagrečiai yra rengiami ir kompleksiniai projektai neįgaliųjų namų pertvarkai.