Ministre L. Kukuraiti, neprisidenginėkite moterimis, atsakykite į paprastus klausimus

Ministras L. Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas Linas Kukuraitis niekaip nesugeba atsakyti į gruodžio 3 d. ekspertai.eu jam pateiktus konkrečius klausimus dėl vaiko gerovės pertvarkų. Tiesa, ministerijos darbuotojai labai stengiasi ministrą pavaduoti. Pradžioje tai pabandė padaryti atstovė spaudai Eglė Samoškatė, nurodžiusi, kad atsiųstus atsakymus būtina cituoti jos, o ne kaip ministro vardu, ir bendrauti, jei kyla klausimai reikia tik su ja. Apie tai buvo skelbta publikacijose:
„Naujiena: Lietuva, pertvarkydama vaiko teisių apsaugos sistemą, nesirėmė nė viena valstybe“,
„Dėl originalaus ir unikalaus vaiko teisių apsaugos įstatymo į L. Kukuraitį kreiptasi dar kartą (užsiminta ir apie Karabasą)“ ir
„Nuoširdi padėka ministro L. Kukuraičio atstovei už atsakymus į neužduotus klausimus“.     

Ekspertai.eu padėkojus E. Samoškaitei už pastangas ir paaiškinus, kad jos nuomonė nėra tokia svarbi ir įdomi, atsakymus į tuos pačius klausimus iš ministerijos atsiuntė viceministrė Vilma Augienė. Apie tai buvo skelbta publikacijoje „Viceministrė: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai buvo rengiami remiantis Lietuvos Respublikos situacija“.

Trumpai peržvelkime kelis tos pačios ministerijos skirtingų darbuotojų atsakymų fragmentus į tuos pačius ekspertai.eu klausimus, pateiktus ministrui L. Kukuraičiui.



Klausimas ministrui:
„Kokių valstybių gerąja patirtimi ir specialistų tyrimais buvo remtasi atsirenkant ir keičiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą? Pateikite sąrašą valstybių ir visų svarstymų protokolus.“

Ministro atstovės spaudai E. Samoškaitės atsakymas (gruodžio 7 d.):
„Lietuva, pertvarkydama vaiko teisių apsaugos sistemą (centralizuodama ją ir įstatymu uždrausdama smurtą prieš vaikus bei fizines bausmes) nesirėmė nė viena valstybe, buvo susitelkta į problemas, kurios ryškiausios mūsų šalyje.“

Viceministrės V. Augienės  atsakymas (gruodžio 13 d.):
„Visi pakeitimai ir pataisos buvo rengiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos srityje esančius iššūkius ir poreikius, o ne perimant kitų valstybių patirtį ar adaptuojant kurios nors kitos valstybės vaiko teisių apsaugos modelį. Buvo susipažinta su įvairių šalių patirtimi vaiko teisių apsaugos srityje (pvz. Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, kt.), su tikslu pasižiūrėti, kaip kitos šalys išsprendė ir sprendžia jiems būdingus iššūkius vaiko teisių srityje, kaip užtikrina pagalbą ir paslaugas šeimoms ir vaikams, tačiau visi pokyčiai įgyvendinami vertinant nacionalinę situaciją.“



Klausimas ministrui:
„Nurodykite argumentus, kodėl netiko Gruzijoje galiojanti Vaiko gerovės tvarka? Kokie jos minusai?“

Ministro atstovė spaudai E. Samoškaitė atsakymo į šį klausimą nepateikė.

Viceministrės V. Augienės atsakymas:
„Visi pakeitimai ir pataisos buvo rengiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos srityje esančius iššūkius ir poreikius, o ne perimant kitų valstybių patirtį ar adaptuojant kurios nors kitos valstybės vaiko teisių apsaugos modelį. Buvo susipažinta su įvairių šalių patirtimi vaiko teisių apsaugos srityje (pvz. Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, kt.), su tikslu pasižiūrėti, kaip kitos šalys išsprendė ir sprendžia jiems būdingus iššūkius vaiko teisių srityje, kaip užtikrina pagalbą ir paslaugas šeimoms ir vaikams, tačiau visi pokyčiai įgyvendinami vertinant nacionalinę situaciją. Dėl šios priežasties nebuvo nagrinėjama Jūsų užklausoje minima Gruzijos vaiko gerovės tvarka.“



Klausimas ministrui:
„Šių metų spalio pabaigoje prezidentės Dalios Grybauskaitės įšventintas į teisėjus buvęs laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Jan Maciejevskij viešai pareiškė, kad tarnyba negali pateikti statistinių duomenų apie per tam tikrą laikotarpį iš tėvų paimtų ir negrąžintų vaikų likimą, nes statistika niekam nėra  žinoma. Tai tiesa ar melas?“

Ministro atstovė spaudai E. Samoškaitė atsakymo į šį klausimą nepateikė.

Viceministrės V. Augienės atsakymas:
„Iki 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos skyriai buvo pavaldūs savivaldybių administracijoms, todėl nebuvo vienodos tvarkos savivaldybėse dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir atitinkama statistika visos Lietuvos mastu nebuvo renkama ir kaupiama. Smurto artimoje aplinkoje statistika pradėta išskirti nuo 2017 metų.“



Iš viceministrės V. Augienės atsakymų konstatuotina, kad fundamentali vaiko gerovės reforma buvo sumanyta ir pradėta vykdyti remiantis vienerių metų statistika, kuri pavadinta nacionaline situacija. Pagal vienų metų statistiką buvo išaiškinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos srityje esantys iššūkiai ir poreikiai. Pagal šią statistiką 2017 m. artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai.

Viceministrė V. Augienė pridėjo informaciją, kad 2018 m. artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas. Taigi, kai tik įstatymas buvo priimtas, iš karto visi nustojo žudę. Tačiau ekspertai.eu jau buvo skelbę informaciją, kad Statistikos departamento specialistė L. Rakutienė patikino, jog tokios statistikos apie 2018 m. įvykius ši įstaiga dar nesumavo ir neviešino (apie tai buvo skelbta publikacijoje „Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai“). Ar viceministrė nėra susipažinusi su jos pavaldume dirbančios įstaigos teikiama informacija? Mes galime padėti šiuo ir kitais klausimais, tik paprašykite, viceministre Vilma.

Viceministrė teigia, kad „buvo susipažinta su įvairių šalių patirtimi vaiko teisių apsaugos srityje (pvz. Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, kt.)“. Ekspertai.eu niekaip nepavyko rasti šios atsakymo dalies loginio ryšio su kita, išriedančia iš pirmosios – „dėl šios priežasties nebuvo nagrinėjama Jūsų užklausoje minima Gruzijos vaiko gerovės tvarka“. Kokiu būdu Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos patirtis vaiko teisių apsaugos srityje tapo priežastimi nenagrinėti Gruzijoje veikiančios vaiko gerovės tvarkos? Ar viceministrė sveiko proto, jei tai laiko argumentu?

O gal vis tik pats ministras imtų ir atsakytų į kiekvieną klausimą aiškiai, tiksliai ir pateiktų įrodymus, pavyzdžiui, įstatymo rengimo svarstymų protokolus. Ministre L. Kukuraiti, neprisidenginėkite moterimis, atsakykite į paprastus klausimus. Nes vis įkyriau lenda mintis, kad visa ta jūsų vaikų gerovės reforma neturi nieko bendra su vaikų gerove, bet  labiau su kriminalinėmis veikomis. Ką jūs apie tai manote prieš krikščioniškas šventes, kurias patartina švęsti švaria sąžine?

P. S. Jums, ministre, turėtų būti vertingi ir keli profesoriaus Vytauto Radžvilo pastebėjimai, susiję su vaikų gerove:



Taip pat primename klausimus (pasitikslinimui pridėdami vieną papildomą). Dar kartą atkreipiame dėmesį ir primygtinai prašome: į visus pateiktus klausimus prašome atsakyti ne urmu, o į kiekvieną atskirai. To reikia tam, kad nesulauktume priekaištų dėl netinkamos jūsų atsakymų interpretacijos.



KLAUSIMAS. Kokių valstybių gerąja patirtimi ir specialistų tyrimais buvo remtasi atsirenkant ir keičiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą? Pateikite sąrašą valstybių ir visų svarstymų protokolus.
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek vaikų atimta iš šeimų per paskutinius penkis metus ir kiek iš jų negrąžinta tėvams?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek atimtų vaikų gyvena su artimiausiais ar tolimesniais giminaičiais?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek atimtų vaikų gyvena su globėjais?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek atimtų vaikų įvaikinta Lietuvoje? Kiek – užsienyje?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek iš atimtų vaikų yra ne lietuvių tautybės, o, pavyzdžiui, žydų, romų, lenkų, rusų? Pateikite sąrašą.
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek žmonių Lietuvoje dirba globėjais? Koks jų išsilavinimas, amžius, kokiuose darbuose dirba?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Nurodykite argumentus, kodėl netiko Gruzijoje galiojanti Vaiko gerovės tvarka? Kokie jos minusai?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Lietuvos dainininkė Justė Arlauskaitė Džiazas pranešė, kad kasmet Lietuvos šeimos nužudydavo 20 - 30 vaikų, o po reformos šeimose nežuvo nė vienas vaikas. Pateikite paskutinių bent penkių metų statistiką, patvirtinančią šiuos teiginius.
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Šių metų spalio pabaigoje prezidentės Dalios Grybauskaitės įšventintas į teisėjus buvęs laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Jan Maciejevskij viešai pareiškė, kad tarnyba negali pateikti statistinių duomenų apie per tam tikrą laikotarpį iš tėvų paimtų ir negrąžintų vaikų likimą, nes statistika niekam nėra  žinoma. Tai tiesa ar melas?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Gerbiamas ministre, kadangi jūsų patikėtinės atsiųstame atsakyme teigiama, kad Lietuva pertvarkydama vaiko teisių apsaugos įstatymą nesirėmė jokių valstybių patirtimi, o buvo originali ir unikali tokio įstatymo kūrėja, prašome patvirtinti, ar tai tiesa? Šis klausimas iškilo dėl to, kad Seimo narys Rimantas Dagys (o ir ne tik jis vienas) yra tvirtinęs, jog Lietuva rėmėsi Norvegijos patirtimi. Vadinasi, Seimo narys įžūliai meluoja?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Viceministrė V. Augienė gruodžio 13 d. atsakyme teigia: „Visi pakeitimai ir pataisos buvo rengiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos srityje esančius iššūkius ir poreikius, o ne perimant kitų valstybių patirtį ar adaptuojant kurios nors kitos valstybės vaiko teisių apsaugos modelį. Buvo susipažinta su įvairių šalių patirtimi vaiko teisių apsaugos srityje (pvz. Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, kt.), su tikslu pasižiūrėti, kaip kitos šalys išsprendė ir sprendžia jiems būdingus iššūkius vaiko teisių srityje, kaip užtikrina pagalbą ir paslaugas šeimoms ir vaikams, tačiau visi pokyčiai įgyvendinami vertinant nacionalinę situaciją. Dėl šios priežasties nebuvo nagrinėjama Jūsų užklausoje minima Gruzijos vaiko gerovės tvarka.“
Ekspertai.eu abejoja savo kompetencijomis suprasti tokią viceministrės argumentaciją, todėl patikslinkite – dėl kokios priežasties nebuvo nagrinėjama Gruzijos vaiko gerovės tvarka?

Vieta atsakymui:

Pagarbiai,
ekspertai.eu