Nauja Mūzos Rubackytės ir Valstybinio Vilniaus kvarteto programa

Balandžio 24 d., trečiadienį, 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje ypatinga šventė laukia kamerinės muzikos gurmanų. Viena ryškiausių Lietuvos pianisčių Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti Mūza Rubackytė ir Lietuvių muzikos ambasadoriumi svečiose šalyse vadinamas Lietuvos nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Valstybinis Vilniaus kvartetas, 2012 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle, šį vakarą kviečia į muzikinę kelionę, dovanojančią naujų įspūdžių.

Skambės programa „Nuo solo preliudų iki kvinteto“, aprėpsianti įvairios formos kūrinius fortepijonui solo ir kone simfoniniam orkestrui pagal sąskambių turtingumą prilygstančią kompoziciją fortepijonui ir styginių kvartetui. Koncerte skambėsianti Karolio Szymanowskio (1882–1937), Aleksandro Skriabino (1872–1915) ir Sergejaus Tanejevo (1856–1915) muzika klausytojus nukeldins į XIX ir XX amžių sandūrą. Čia atsivers pošopeninio romantizmo epocha ir naujų, kontroversiškų XX a. dalykų paieškos, per muziką skleisis garsių amžių sandūros kompozitorių savito braižo siekiai. Prognozuojamą vakaro emocinę įtampą ir dinamiką galima apibūdinti fortepijono poeto ir virtuozo A. Skriabino žodžiais: „...atradau muzikoje šviesą. Pirmąkart patyriau ekstazę, aš sklendžiau dusdamas iš džiaugsmo!“

Pirmoje koncerto dalyje skambės fortepijono mini rečitalis. M. Rubackytė atliks „pirmuoju po Chopino“ dažnai vadinamo ir lenkų muzikos istorijoje vienu iškiliausių kompozitorių laikomo Szymanowskio Devynis preliudus fortepijonui, op. 1 (1899–1900). Tai kompozitoriaus ankstyvąjį – romantinį, su šopeniškąja tradicija susijusį - braižą  atspindinti muzika.

Po jos seks Skriabinas ir keli jo kūriniai: Valsas fortepijonui As-dur, op. 38 (1903); Trys etiudai fortepijonui Nr. 9, 11, 12 iš Dvylikos etiudų ciklo, op. 8 (1894) bei Sonata fortepijonui Nr. 5, op. 53 (1907). Įvairiu laiku parašytos kompozicijos leis pajausti to meto lūžį iš romantizmo į naujumą ir kitoniškumą, Skriabino atveju – į jam būdingą „liepsningą“ muzikos kalbą. Valsas As-dur, op. 38, parašytas 1903 metais – itin produktyviu laikotarpiu, žyminčiu takoskyrą tarp Skriabino romantiko ir Skriabino – kontroversiško XX a. pradžios mąstytojo. O 12 etiudų ciklas, sukurtas 1894-aisiais, dar sklidinas romantikos, jaučiami Chopino ir Liszto stilistikos atgarsiai. Pirmoms keturioms sonatoms būdingas romantinis stilius, Chopino muzikos kalbos reminiscencijos, tačiau pro jas jau skverbėsi originalus Skriabino braižas, ir štai Penktoji sonata yra pirma tarp jo sonatų, sumanyta kaip vienadalė kompozicija. Rašydamas Penktąją sonatą, jis darbavosi prie vieno reikšmingiausių savo kūrinių „Ekstazės poemos“, tad abu kūriniai buvo persmelkti ekstazės – 1906 m. Sonatos pradžioje kompozitorius buvo įrašęs epigrafą (ištrauką iš savo esė „Ekstazės poema“ / Le Poème de l’Extase), bylojantį apie autoriaus tuometines nuostatas.

Antroje vakaro dalyje kūrybinių sumanymų nestokojąs ir klausytojams visada naujų įspūdžių pasirengęs dovanoti Valstybinis Vilniaus kvartetas su M. Rubackyte atliks palyginti mažai žinomą garsaus rusų kompozitoriaus kūrinį. Skambės Tanejevo Kvintetas fortepijonui ir styginių kvartetui g-moll, op. 30, retai atliekamas svetur, matyt, dėl specifinės formos ir apimties. Tai yra ne kamerinė kompozicija fortepijonui ir styginių kvartetui, bet veikiau simfonija šiai instrumentų sudėčiai, trunkanti apie 45 minutes. Kūrinio ne tik apimtis įspūdinga, jis pasižymi meistriška muzikinės minties plėtote, rusų liaudies intonacijomis skambančių melodijų grožiu.