Nemalonus Konstitucinio Teismo sprendimas VSD vyrukams

Konstitucinio Teismo nutarimas

2013 07 03

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 61 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo (Žin., 2007, Nr. 54-2097) nuostatos: „Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodžio 19 d. nutarime konstatavo, kad „teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu <...> ir 117 straipsniu <...>", taip pat kad „teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį", nulemia „ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą" - inter alia reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) visais atvejais turi teisę susipažinti su byloje esančia ir (arba) bylai reikšminga valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą išduodamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:
Egidijus Bieliūnas
Toma Birmontienė
Pranas Kuconis
Gediminas Mesonis
Ramutė Ruškytė
Egidijus Šileikis
Algirdas Taminskas
Romualdas Kęstutis Urbaitis



Ką šis netikėtas Konstitucinio teismo nutarimas reiškia ir kokią brėžia teisminių procesų perspektyvą. Jis labiausiai aktualus nagrinėjant rezonansines bylas, kur įsipainioję aukšti valstybės pareigūnai ar galingos interesų grupės. Vargu bau ar yra kas nors įslaptinama, kai ikiteisminis tyrimas tiria vištos ar gaidžio vagystę. Nors jei atsirastų koks nors apsivogęs kleptomanas iš artimos Prezidentės, Premjero, VSD vadovo ar Generalinės prokuratūros aplinkos (o tokių be abejo esama), nereikėtų atmesti galimybės, kad tyrėjai byloje kaupiamus faktus ir detales pažymėtų grifu „visiškai slaptai“. Tektų bent jau teisėjui tuos faktus ir detales išviešinti. Taigi, atsiranda papildoma problema ir atsakomybė, permetama ant teisėjo pečių.

Teisėjas iki šio KT nutarimo jautėsi kur kas saugesnis, nes nagrinėdamas bylos pusfabrikatį turėdavo gerą pasiteisinimą, nes nagrinėja tik tą bylos apimtį, kuri jam duota. Ši schema buvo naudojama teisėjui Andriui Cininui tiriant ir išteisinant A. Ūsą pedofilijos byloje.

Jis nereikalavo telefoninių A.Ūso pokalbių išklotinių, netyrė detalių, kurios galėjo lemti visiškai priešingą teismo verdiktą, nes tos detalės buvo pakištos po slaptumo grifu. A. Cininas viešai prisipažino, kad nagrinėjo tik tai, kas jam buvo pateikta.

Panašių bylų nagrinėjimai ir nuosprendžiai nuo šiandien priklausys tik nuo teisėjo sąžinės ir drąsos užslaptintą bylos medžiagą išsireikalauti.

Kiekvieno advokato retorikoje nuo šiandien atsiras ir reikalavimas teismui parodyti, kokia ikiteisminio tyrimo medžiaga yra įslaptinta, kad su ja galėtų susipažinti teismo dalyviai ir deramai apsiginti.

KT nutarimas turi ir vieną labai didelę spragą. Ikiteisminio tyrimo subjektai stengsis, kad tos įslaptintos medžiagos, surinktos pagal kontržvalgybos įstatymą operatyvinėmis priemonėmis bylose iš viso nebūtų arba būtų kuo mažiau pagal išankstinį numanymą ar skambutį iš aukščiau – gelbėti ar sodinti įtariamąjį subjektą.

Toks nutarimas teisėjams tikrai ne pyragai. Teks perderinti sudėtingo ir sklandžiai grojusio instrumento stygas.