Nepaprasto likimo rašytojos V. Leduc drama pokario Prancūzijoje

„Mano motina niekada nelaikė manęs už rankos“, – tai pirmasis prancūzų rašytojos Violette Leduc sakinys, atvedęs ją į literatūrą. Jau iš jo buvo galima numanyti, kad skaitytojų laukia atvira, nuoširdi ir greičiausiai skausminga literatūra, kurios pagrindu taps pačios rašytojos išgyvenimai. Perkelti juos į kino ekraną ryžosi prancūzų kino režisierius Martinas Provostas, daugeliui pažįstamas kaip „Serafinos“ (Séraphine, 2008) autorius.

Nuo gegužės 8 d. jo naujausias filmas „Violeta“ (Violette, 2013) bus rodomas Vilniaus, Kauno, Šiaulių, vėliau – Panevėžio, Marijampolės, Palangos kino teatruose.

Sukurti filmą apie tuomet menkai girdėtą rašytoją M. Provostas pasiryžo dar „Serafinos“ filmavimo aikštelėje. Netikėtai į režisieriaus rankas pakliuvo Violette tekstas apie savamokslę prancūzų dailininkę Séraphine'ą Louis. Būtent ją kino kūrėjas buvo pasirinkęs „Serafinos“ herojės prototipu. Nustebintas teksto įžvalgumo, M. Provostas pradėjo domėtis V. Leduc gyvenimu ir kūryba. Kuo daugiau domėjosi, tuo abi menininkės rodėsi artimesnės ir panašesnės. Lyg seserys.

Rašydamas „Violetos“ scenarijų M. Provostas svarstė įvairius būdus prieštaringai V. Leduc asmenybei atskleisti. Viena vertus, buvo galima išryškinti skandalingąją pusę: V. Leduc dievino provokacijas, nevengė skandalų, visada atvirai rėždavo savo nuomonę, pasižymėjo puikiu humoro jausmu. Kita vertus, menininkę kamavo nepasitikėjimas, vaikystėje patirtos traumos, nepakeliama būties vienatvė.

Pasak M. Provosto, skandalingas moters elgesys tebuvo pretekstas: „Violette nuolat ieškojo kažko daugiau. Savo neįmanomus, iš anksto pasmerktus romantiškus santykius ji pavertė romanais. Nepaisant to, visada jautiesi vieniša.”

V. Leduc buvo viena pirmųjų Prancūzijos rašytojų, po Antrojo pasaulinio karo prabilusių apie moters seksualumą, abortus ir trauką tos pačios lyties asmenims. Jos ugningi, aštrūs, iki gyvo nervo apnuoginti tekstai šokiravo to meto visuomenę. Kai kurie taip ir nebuvo publikuoti.

Pirmojo savo romano (L'Asphyxie, 1946) rankraštį V. Leduc patikėjo garsiai amžininkei, filosofei ir rašytojai Simone de Beauvoir. Atpažinusi romane drąsų, laikmečio cenzūros neiškreiptą šiuolaikinės moters balsą, Simone ėmėsi globoti Violetą, supažindino ją su bohemišku intelektualų pasauliu.

V. Le kūrducybą skaitė ir palaikė Jeanas Paulis Sartre'as, Jeanas Cocteau, Jeanas Genet. Albert'as Camus įtraukė ją į naują Gallimard kolekciją „Viltis“. Didžiausio literatūrinio įvertinimo V. Leduc sulaukė išleidusi memuarų knygą „Benkartė“ (La Bâtarde, 1964). Ji buvo apdovanota Gonkūrų premija.

V. Leduc kūryba iki šiol neversta į lietuvių kalbą, jos pavardė Lietuvoje mažai girdėta. „Skalvijos“ kino centras, siekdamas žiūrovus supažindinti su rašytojos asmenybe ir kūryba, kviečia į filmą lydėsiančius renginius:

gegužės 8 d. premjerinį „Violetos“ seansą pristatys kino kritikė Santa Lingevičiūtė;

gegužės 13 d. paskaitą apie rašytojos kūrybą skaitys literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė;

gegužės 20 d. vyks kūrybinio rašymo dirbtuvės, kurias ves rašytoja Birutė Jonuškaitė (registracija el. paštu [email protected]).