2024 m. kovo 28 d.

 

Nuo A. Ūso apatinių iki Sąjūdžio jubiliejaus

60
Paskelbta: 2013-06-03 12:53 Autorius: Kęstutis Milkeraitis | Tiesos.lt
Kęstutis Milkeraitis, buvęs Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypač svarbių bylų tardytojas, antrosios kadencijos Seimo kontrolierius
Kęstutis Milkeraitis, buvęs Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypač svarbių bylų tardytojas, antrosios kadencijos Seimo kontrolierius

Vilniaus miesto apylinkės teismas rimtu veidu aiškinasi, ar tikrai į Stankūnų butą Kaune atvykęs senelis Vytautas Kedys ten matė a. a. Andrių Ūsą vienomis apatinėmis kelnaitėmis.

Tokiais pat rimtais veidais ruošiamasi dvidešimt penktajam Sąjūdžio jubiliejui.
Kas bendro tarp šių dviejų faktų?

Ogi nieko.

Tiktai klausimas: kaip mes nusiritome nuo ano meto reikšmingumo iki to, kas vyksta nūdien? Taip pat ir teismuose.

* * *

Pirmeivių grupelė manosi atgaivinusi „perestroikos“ (lietuviškame vertime - „persitvarkymo“) sąjūdį.

Iš rajonų sklinda gandai: „perestroikininkai“ gauna dideles lėšas. Jie pasiryžę landsberginį „Lietuvos sąjūdį“ užgožti. Ne, ne protu, mase. Kodėl? Gal kad jame esantys žmonės neužmiršta reikalauti dar šiokio tokio moralumo politikoje ir gyvenime.

Kadaise, profesoriui V. Landsbergiui vadovaujant, pasinaudota „perestroika“ sugrįžti į valstybę. Bet drąsos pripažinti, kad nacionaliniai „perestroikininkai“ atkurtoje valstybėje liko komunistinio sąmokslo prieš žmoniškumą įteisintais tęsėjais, kuriems ir terūpėjo bet kuria kaina susiprivatizuoti kadaise bolševikų iš žmonių atimtą turtą, nebeužteko.

Tad vien pavadinimų keitimais tiesos link nepajudėta.

Iki tiesos, kuri atskleistų, kaip mūsų išlaikoma grūdinosi daugiapartinė (nacionalinė) nomenklatūra, nežengta.

Nesiaiškinta, kada atsirado Konstitucinio Teismo saugoma (gal ir valdoma?) teisminė valstybė.

Neanalizuota, kodėl ne vien ekskomjaunuolių rankomis kurta melo industrija. Ir kaip bemeluodami visi užsispeitė kampe. Atsainiausiame kampe kartu su pedofilais. Ir kaip prireikė teismų pagalbos skelbiant, kad jokios pedofilijos nuo Pikeliškių iki Garliavos nebuvo.

Ir „sąjūdžių apskritai“ nebūna. Praeityje jie turėdavo tikslius ir aiškius pavadinimus. Ir šiandien prasmingai skambėtų, pavyzdžiui, „Sąjūdis už teisingumo atkūrimą Lietuvoje“.

Nes nieko, beveik nieko neliko, kas mus dar stebintų mūsų nuosavoje „nacionalinėje teisėsaugos sistemoje“.

Nebent tai, kad valdantieji žmonių išties labai bijo.

Jų baimę atspindi ir tas faktas, kad panaikino baudžiamojoje teisėje straipsnius, pagal kuriuos turėtų būti vertinamos jų pačių veikos.

Būtent toks begalinis melo ir neteisingumo eskalavimas pagimdė Klonio gatvės judėjimą. Vienodai nepatogų visoms valdžioms. Nes jį subūrė ne spec. tarnybos, o vaiko tragedija.

Žmonės būrėsi reikalaudami „Tie-SOS!“ ir nusikaltėlių teisminėje bei kitose valdžiose „darbelių“ tyrimo. Bandyta juos niekinti užgauliojant „patvoriniais“, bet vainauskinės klišės nelipo.

Gal jau ir nebepatogu. „Tie-SOS!“ reikalavimas palies daugelį. Ir iš valdžios gali atsidurti patvoryje.
Matyt, sau padrąsinti ir pradėtos tokios akcijos kaip velionio A.Ūso kelnaičių byla.
 
* * *

Kaip rašo reporterė, kartu ir kaltinimo liudytoja A. Kuznecovaitė „Lietuvos ryto“ gegužės 17 d. numeryje, baudžiamąją bylą V. Kedys užsidirbo po liudijimo Andriaus Ūso teisme.

„Penktadienį teisme buvo apklaustas V. A. Kedys, Tatjana ir Stasys Stankūnai, Laimutė Stankūnaitė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė.“

Dirbant Seimo NSGK, man yra tekę stebėti kai kurių teisėjų, kuriems atitekdavo vadinamosios rezonansinės bylos, darbą. Tarp jų – ir Kėdainių m. apylinkės teismo teisėjo V. Kondratjevo veiksmus Š. Paberalio istorijoje, ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo O. Zaicevo viražus dar „prichvatizavimo“ bylose.

Nemanau, kad teisėtvarkos baruose praskaidrėjimas galimas nepatyrinėjus kai kurių individų veiklos ilgesniu laikotarpiu. Argi nejuokinga, kai Aukščiausiasis Teismas kai kurias bylas nuolat vis taiso, o ten, apačioje, anie savo „klaideles“ kaip kartojo, taip ir kartoja?

Pagyvenusios teisėjos darbą A. Ūso apatinių procese stebėjau pirmą kartą. Kas be ko, sėdintys salėje turi teisę susidaryti savo nuomonę apie tai, ką mato ir girdi, ir visų pirma apie Temidės svarstykles.

Pas mus dažnai šnekama apie nekaltumo prezumpciją labai nesigilinant, ką ja norima pasakyti. Anglosaksų baudžiamosios teisės sistemoje egzistuoja principas „beyond reasonable doubt“: niekas negali būti laikomas kaltu, jei dėl jo kaltės kyla nors koks abejonės šešėlis. Tai taip pat reiškia, kad kaltumo įrodinėjimo pareiga tenka kaltintojui ir kad jis turi taip įrodyti kaltinamojo kaltę, kad protingam asmeniui neliktų jokių abejonių.

A. Ūso kelnaičių procese V. Kedys teigia, kad, pasiimdamas anūkę, vieną kartą buvo įėjęs į Stankūnų butą ir ten matė vėliau Anapilin pasitraukusįjį vien su apatinėmis. O L. Stankūnaitė neigia Kedį kada nors jos tėvų bute buvus. Visa kita yra tai, ką išmąsto „Lietuvos ryto“ žurnalistai.

Kaip elgėsi šioje byloje teisėja? Kadangi V. Kedžiui atstovavo žentas advokatas, o prokuroras į procesą labai nesikišo, teisėja, matyt, nutarė tapti profesionalia atsvara Stankūnų pusėje.

Man tai priminė nelabai senus laikus, kai dar buvome okupuoti. Ir kai prekes parduotuvėse mums sverdavo svarstyklėmis. Ir kai būdavo tokių pardavėjų, kurios svarstykles sąmoningai išreguliuodavo.

tiesos.lt

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
60. TOLIMESNI ŠAKALŲ PLANAI LIETUVAI
(2018-11-26 15:09:35)
(91.53.101.244) Parašė:

Dovilė Šakalienė Birželis 18 d. ·  Jei neliks pasaulio - nebus ir Lietuvos. Kartais sveika iškišti galvą iš nacionalinių rūpesčių (rietenų?) ir pamatyti "didesnį paveiksliuką". Žemė gali sutalpinti ribotą skaičių žmonių (max 10 mlrd), tad jei norime išlikti - gyventojų skaičius turi stabilizuotis. O tam nereikia drakoniškų draudimų ar prievartinės sterilizacijos, tereikia lytinio švietimo, prieinamos kontracepcijos ir lygių galimybių. Išsilavinusi, saugi moteris, turinti pasirinkimą yra pasaulio išlikimo garantas. Šalutinis poveikis yra mažiau abortų, mažiau motinų mirčių, mažiau kūdikių mirčių. Visi laimi :) Tik kaip pasiekti kaip maras plintančių "Natūralios tvarkos" fanatikų protus, kuriems moters teisės ir žmogaus teisės yra blogis, gimdyti turi kiekviena kiek pajėgs, o pasaulio pabaiga tiesiog natūralus rezultatas 



59. Orwell'o šmėkla
(2013-06-06 16:28:51)
(84.15.177.188) Parašė:

Gal dar nepavėlavom pasirašyt, čia, šone reklamuojamos peticijos dėl juvenalinio treisingumo? Siūlau dėl tos konvencijos panaikinimo organzuoti grandijozinius mitingus per Lietuvos pirmininkavimą Europos Taryboje. Netikiu, kad kas nors iš seimo ar vyriausybės skaitė tą konvenciją. Jei būtų skaitę, o ne vien tik iš nuogirdų nuomonę susidarę apie “socialines lytis”, kaip kad Dagys, tai būtų pakraupę kokią viršvalstybinę orwelišką Didžiojo Brolio instituciją jie virš savęs pakabino. Jei toks karjeristas kaip D.Pūras, pvz., taptų tuo didžiuoju “ekspertu”, ta VISAREGINČIA AKIMI, jis būtų AUSKČIAU bet kokių mūsų įstatymų, virš žurnalistų kritikos, neliečiamas, jo ir jo pavaldinių veiksmai nekvestionuojami, o, pavyzdžiui, atimtų iš šeimų vaikų dokumentacija būtų griežtai įslaptinta, kad niekas nesužinotų kas su tais vaikais daroma ir kur jie. Visa tai aprašyta paskutiniuose Konvencijos puslapiuose. Nejaugi niekam, išskyrus mane, šie puslapiai nesukėlė siaubo? O gal niekas jų nė neskaitė?



58. internacių conspiracy?
(2013-06-06 16:17:00)
(84.15.177.188) Parašė:

Su kokiom jėgom susidūrė Garliavos judėjimas galima spręsti iš to, kad šiandien patyliukais greičiausiai jau pasirašyta Lietuvai ir Europos tautoms ypač pavojinga Konvencija neva kovojanti su prievarta šeimoje. Ją pasirašė dar tik keturios šalys, iš kurių dvi nepriklauso Europos Sąjungai. O Įsogalios ji jei ją pasirašys dešimt. Lietuvos URM inistras Linkevičius greičiausiai šiuo klausimo paspartinimui ir buvo iškviestas “ant kilimėli” Izraelin. Nes jo parašas ten svarbiausias.. Užtai Užsienio reikalų ministrai tokie svarbūs internaciams. ............. Štai dar tik vakar didysis Naujos Pasaulio Tvarkos “ekspertas” ir propagandistas D.Pūras Delfyje parašė str. pavadinimu: "Pasaulis jau laiko vaiką žmogumi, o Lietuva – dar ne. ” O jau šiandien vyriausybė jau priiminėja šią ypač pavojingą konvenciją, kurios slaptas tikslas – sugriati tautas, sunaikinant tautos lastelę – šeimą. Šią konvenciją kol kas tėra pasirašiusios 4 šalys ir ji įsigalios nuo tada kai bus pasirašę 10 šalių. O iš tų keturių dvi nepriklauso net Europos sąjungai. ………………. Ar tik D.Puras irgi nesumaišė pelus su grūdais? Štai pradėjo savo kalbą jis nuo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir po to gudriai visa tai praskiedė jau dabar siūloma pasirašyti “The Council of Europa” konvencija neva prieš prievartą šeimoje.... Tačiau tai du visiškai skirtingi dalykai. Todėl galima laikyti šią rašliavą tyčia klaidinančia propaganda.... JT Vaiko teisių konvenciją Lietuva jau senai yra pasirašiusi ir ji įsigaliojo nuo 1992 m. (žr. urm.lt/index.php?3152480304) Ir to turėtų visiškai pakakti vaikų teisėms ir apsaugai. Vienintelis mano priekaištas šiai konvencijai, kad “kompetetingi organai” savinasi teisę žinoti geriau vaiko interesus, nei pats vaikas ar jo tėvai, kartu tarsi teigiant, kad vaikas yra kažkieno kito nuosavybė. Jei taip ir būtų, jie turėtų būti nepaprastai aukšto dorovinio lygmens. Kuom negalėtų pasigirti nei mūsų didysis “ekspertas” D.Pūras, išsiskyręs su žmona, nei jo statytinės žiobienės, palikusios apleistas savo anytas ar prieš Kedžių mergaitę prievartinę strategiją sumąstęs abejotinos dorovės Pūro statytinis, vaikų psichiatras L.Slušnys. Mergaitės prievartinis paėmimas iš jos globėjų ir atidavimas motinai, kuri galimai leido ją seksualiai išnaudoti, pažeidė JT konvencijos 32 straipsnį. Prievartinis paėmimas pažeidė kitą straipsnį. Slušnio pašalinimo iš Vaiko raidos centro istorija irgi yra gana plačiai paplitusi. Ar jis vis dar vadovauja Žurnalistų etikos komisijai? O žurnalistų sąjungos pirmininkas vis dar hpmo teisių “ekspertų” komandoje? Pagrindiniai ideologiniai postai užimti. Visai kaip Trockio laikais:) Dabar apie Cauncil of Europa. Skamba identiškai kaip ir European Council – Europos Taryba, kurioje Lietuva ruošiasi pirmininkauti. Bet tai ne ta pati institucija. Gal ir Europos Šiaurės šalys buvo šitaip suklaidintos, manydamos, kad šis Strasburo think-tankas yra Europos Sąjungos institucija? Juk net vėliavą ir kitą atribuciją savinasi. Pasidomėjau šios gudrios institucijos istorija. Pasirodo, ją įkurti 1949 inicijavo tas pats prokuroras, kuris vadovavo Niurnbergo procesui. Procesui, kur II-pasaulinio karo nugalėtojai teisė tik pralaimėjusios pusės karo nusikaltėlius. Stalino enkevedistų nusikaltimai nebuvo pasmerkti. Vadinais tai nugalėtojai “internaciai” ėmė diktuoti ir toliau savo sąlygas Europai ir per ją pasauliui? “Vienodinti įstatymus” savo nuožiūra, pagal savo pagedimo lygį ir juos primetinėti visoms tautoms. Pradžioje – Eurazijos. Vienintelė Baltarusija su Kazakstanu kuriamoj Eurazijoj išvengė jų siūlomų konvencijų. Todėl šios šalys dabar “blogietės” kaltinamos ” žmogaus teisių pažeidimais ir nors Baltarusija yra įnešusi daugiausiai į savišalpos kasą, vadinamą TVF, jai pinigai “neskolinami”. Net jos pačios pinigai. O “homo teisės” tapo puikiu pretekstu skelbti demokratiškai liberaliam, atsiprašant, karui prieš visus tuos, kurie nesutiks “liberalizuoti” savo valstybių, pradedant nuo tautos lastelės – šeimos sunaikinimo? Nes po homoteisėmis jau slepiasi ir pedofilai, kurie taip myli vaikus, jog siekia iškovoti jų “teisę į seksualumą”. Belieka tik įteisinti įsivaikinimą, atimant iš “laisvos rinkos” nuskurdintų, neviltin patekusių tėvų vaikus ir perleidžiant juos gėjais apsimetusiems pedofilams:) AR TIK NE TODĖL HOMOTEISIŲ GYNĖJAI ŠITAIP PASIPIKTINO GARLIAVOS JUDĖJIMU? Nekvailinkit mūsų, ponas Dainiau Pūrai.



57. panasu,
(2013-06-05 21:16:45)
(78.57.139.241) Parašė:

kad amzinai pykcio pritinusi,vemianti ,viduriuojanti etatine pedoklano komentatore Kale Butkeviciene yra ne moteris,o vienas is pedofilu,kuriems dabar absoliutus fiasko arteja...



56. jo
(2013-06-05 09:42:00)
(46.36.67.9) Parašė:

Nu didelis daiktas Ūsas su trusikais ir gaišta laiką dėl tokių niekų ir kam čia nusikalto kad matė juokinga



55. kopijuota
(2013-06-04 16:14:30)
(88.119.253.240) Parašė:

"Ten buvo labai geros KGB instrukcijos, kaip jų agentams veikti visose Sąjūdžio grupėse. Kaip pavyzdžiui, buvo aiškinama, kaip veikti švietimo ... Šį pasakojimą radau po vienu straipsniu. Gal privers susimąstyti. - 2000 m. neva už pasikėsinimo į Konservatorijos direktorių Laimutį Vilkončių organizavimą buvo nuteistas kalėti šešerius metus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos vicepirmininkas Kęstutis Milius, tuometinis L.Vilkončiaus pavaduotojas. K.Milius tuomet buvo šiuo metu taip pat teisiamo savanorio Algirdo Petruševičiaus padėjėjas. Kas nutiko tą 1998 m. vasario 10 d., kai L.Vilkončius buvo sužeistas? Iš K.Miliaus kaltinamosios išvados galima pamanyti, kad “kaitinamasis M.Rimša, vykdydamas K.Miliaus užsakymą nužudyti L.Vilkončių, nukreipęs ****oleto laibgalį nukentėjusiam į krūtinę, vieną kartą iššovė į L.Vilkončių, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - nes šūvio metu L.Vilkončius netikėtai atsistojo, dėl ko buvo sužaloti ne krūtinės ląstos gyvybiškai svarbūs organai, bet pilvas”… Policija priėjo- išvados, kad į L.Vilkončių iš keleto metrų atstumo šauta iš labai galingo italų gamybos ****oleto “Berreta”, tačiau jau tada ginklų žinovams kilo daug klausimu - kodėl iš arti šovus iš tokio galingo ginklo, kulka įstrigo poodiniame riebalų sluoksnyje, o sužeistasis jau kitą dieną buvo išleistas į namus. Kodėl Panevėžyje Okuličius analogišku ****oletu “Berreta” iššaudė būrį vyrų, ir beveik visi jo šūviai buvo mirtim, o čia - šauta iš kelių metrų atstumo - ir kulka įstrigo “poodiniame sluoksnyje”. Apie tai, ką mano apie šį pasikėsinimą, LL ir paklausė Kęstučio Miliaus: - Kodėl sakote, kad esate nekaltas? - Būdamas kalėjimuose, ten sutikau šimtus Lietuvos gynėjų, kuriems buvo sufabrikuotos bylos, kurie buvo susodinti į kalėjimus ir palikti likimo valiai. Iš pradžių aš galvojau, kad esu vienintelis, tačiau vėliau supratau, kad smarkiai klydau. Su manimi vienoje kameroje sėdėjo toks Gintautas Žemaitis, buvęs Kalvarijų muitinės posto vadas. Jis pasakojo, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais jie buvo sudaužyti OMONO, sukišti į vagonėlį, tikintis, kad jie ten visi sudegs. Tačiau muitininkai stebuklingai išsigelbėjo. Vėliau prokurorai, vadovaujami to paties dabartinio VSD šefo A.Pociaus, garantuotai jiems suorganizavo provokaciją. Kai į valdžią atėjo LDDP, jiems reikėjo pakeisti muitinių vadus, ir G.Žemaičiui pasakė, kad jis nekvalifikuotas, ir jį atleido. Po to jis nuėjo dirbti policijos įgaliotiniu, prieš jį buvo įvykdyta provokacija, jis buvo nuteistas dviem metams lygtinai, tačiau kadangi jis vis skundė šį sprendimą, tai galiausiai Aukščiausiasis teismas nuteisė jį septyniems metams kalėjimo, kad nesiskųstų ir nepasakotų, kaip prokurorai rengė prieš jį provokaciją. Tokių pavyzdžių aš galėčiau papasakoti šimtus. Todėl nusprendžiau papasakoti ir savo gyvenimo istoriją - ne dėl to, kad sukelti kokį skandalą, tačiau tam, kad suprastumėte šiuo metu teisiamo savanorio Algirdo Petruševičiaus atvejį. 1996 m. buvau išrinktas Savanorių sąjungos vicepirmininku. Tuo metu dirbau Vilniaus Konservatorijoje, kuriai tuo metu vadovavo kompozitorius Mikalojus Novikas. Konservatorijos ūkio dalies vedėju dirbo Šaulių sąjungos narys Kęstutis Vidžiūnas. Tuo metu Šiaulių sąjunga neturėjo pinigų net uniformoms nusipirkti, todėl Šiauliai vykdė apsaugos funkcijas ir taip užsidirbdavo. Pvz., Vilniuje jie saugojo tuo metu garsią firmą” Minolta”. K.Vidžiūnas tuo metu buvo geras SKAT (savanoriškos krašto pasaugos tarnybos) nario Algimanto Valucko draugas. Jis kartu su kitais” A.Butkevičiaus vyrais tuo meru saugojo KGB rūmus ir vieną naktį tuose rūmuose sulaikė vieną bėglį, kuris nešėsi KGB dokumentus. Savanoriai tuos dokumentus atėmė ir laikė juos pas save, niekam jų neatidavė. 1997 m. pradžioje pas mane užėjo A.Valuckas. Nors aš jį ir pažinojau, tačiau nieko bendro su juo neturėjau. Jis man pasakė, kad aš esu penktas jo patikimas žmogus, pas kurį jis norėjo padėti KGB dokumentų kopijas. Nors tuo metu pas mus vyko remontas, tuos dokumentus įsidėjau pas save į seifą. Neturėjau net laiko paskaityti tų dokumentų. Tuo metu buvau visuomeninis Seimo nario A.Petrusevičiaus patarėjas. 1997 m. gegužės 19 d., kaip man papasakojo K.Vidžiūnas, jam paskambino A. Valuckas ir paprašė padėti mane surasti, nes yra “didelių problemų” dėl tų KGB dokumentų. Po poros dienų K.Vidžiūnas man papasakojo, kad A.Valuckas staiga mirė, nors neseniai buvo praėjęs medicininę komisiją, ir medikai nenustatė jam jokių sveikatos sutrikimų. Kitą dieną, kai man paskambino, kad yra didelių problemų dėl KGB dokumentų, A.Valuckas išvažiavo į mokymus, atsigėrė arbatos ir krito negyvas. Pasklido kalbos, kad jis buvo nužudytas, nunuodytas, tačiau aš į tai nelabai kreipiau dėmesio. Tačiau po jo mirties savanorių tarnybą masiškai ėmėsi krėsti visokios revizijos. Kai po A.Valucko mirties aš atsidariau seifą, ir pažiūrėjau, kas ten per dokumentai, kuriuos buvo jis pas mane padėjęs. Ten buvo labai geros KGB instrukcijos, kaip jų agentams veikti visose Sąjūdžio grupėse. Kaip pavyzdžiui, buvo aiškinama, kaip veikti švietimo sistemoje - darželiuose, mokyklose, proftechninėse mokyklose, aukštosiose mokyklose ir t.t. Perskaitęs tas instrukcijas, supratau kuriuos žmones į Konservatoriją buvo infiltravusi KGB. Ten buvo ir KGB agentų sąrašai, tačiau jie buvo įrašyti slapyvardžiais ir dar pažymėti septyniais skaičiais. Vadinasi, neturėdamas kodo. negalėjai sužinoti jų pavardžių. Paskaitęs tuos dokumentus, sudėjau juos atgal į seifą. Tuo metu Konservatorijos direktorius Novikas man prasitarė, kad jis yra spaudžiamas atleisti mane iš darbo, tačiau galiausiai Konservatorijos direktoriumi buvo paskirtas L.Vilkončius. Po Kalėdų grįžau į darbą, atsirakinau seifą, ir pamačiau, kad tie KGD dokumentai dingo, o mano seifo durys yra įlenktos. Nuo to laiko ir prasidėjo mano košmarai - buvau teisiamas už pasikėsinimo į L. Vilkončių neva organizavimą, ir nuteistas… Apie mane buvo prirašyta visokių straipsnių. Galiausiai, kai išėjau iš įkalinimo įstaigos, pas mane atvažiavo vienas žurnalistas iš “Echo Litvi”, kuris buvo išvertęs “Durnių laivą” į rusų kalbą, ir jis man pasakė, kad “KGB iki šiol mano, kad A.Valuckas manimi pasitikėjo, ir kam jis man perdavė tų dokumentų originalus, ir kad jie iki šiol yra pas mane”. Šis žurnalistas man patarė nevaikščioti per pėsčiųjų perėjas, net ir degant žaliam šviesoforui. Aš tik nusišypsojau ir atsakiau, kad mane ir taip jau du kartus automobilis bandė partrenkti, vieną kartą nutrenkė, tačiau Dievas išgelbėjo: Jis man dar patarė su svetima kompanija į balius nevaikščioti ir neslankioti užkaboriais. “Pasikėsinimas prieš tave nebus organizuotas, tačiau nelaimingas atsitikimas lengvai gali įvykti”, - sakęs šis žurnalistas. - Kokią įtaką jūsų gyvenimui turėjo šis įvykis - prisilietimas prie KGB dokumentų? - Aš noriu pasakyti, kad mano gyvenimas yra taip sugriautas, kad jau nieko iš jo nebeliko. Vienas dalykas, esu apšmeižtas. Buvau nuteistas už tai, kad aš neva organizavau pasikėsinimą prieš L.Vilkončių - “Ekstros” straipsnis apie tai iki šiol yra internete, kad visi iki šiol jį galėtų paskaityti. Po to, kai išėjau iš kalėjimo, aplankiau ir teisėjus, kurie mane teisė, ir prokurorą Slapšinską, kuris mane kaltino, ir kuris dabar jau dirba Generalinėje prokuratūroje. Visi tik skėsčiojo rankomis. Nes pagrindinis liudininkas, pavarde Sudikas, kuris paliudijo, kad aš liepiau pasikėsinti į Vilkončių, žuvo man sėdint kalėjime. Jis buvo nušautas Estijoje. Todėl kai mane teisė dėl neva Konservatorijoje nerūpestingai atliktų pareigų, teisme prokurorams, sakydamas paskutinį žodį, pasakiau, kad kai išeisiu iš kalėjimo, visą likusį gyvenimą ieškosiu tų, dėl kuriu kaltės buvau nuteistas, ir išsiaiškinsiu, kas organizavo šią provokaciją. Po mano šių žodžių praėjus keliems mėnesiams išgirdau, kad pagrindinis mano bylos liudininkas buvo nušautas į gaivą. Teisme visi, kurie buvo kaltinami, buvo paleisti, nuteistas aš vienintelis, o tas, kuris šovė, ir taip jau buvo nuteistas penkeriems metams už kitus nusikaltimus, todėl jam sugretino bausmes, ir paliko tuos pačius penkerius metus. Man būnant kalėjime, prieš mane buvo iškelta dar viena byla - dėl tariamo piktnaudžiavimo tarnyba, ir nuteisė pagal straipsnį “nerūpestingas valstybės tarnautojo pareigų, atlikimas”. Aš nežinojau, kad mane gali nuteisti ir pagal ši straipsnį, nes aš buvau tik Konservatorijos direktoriaus pavaduotojas administracijai. Ir mane nuteisė už tai, kad Konservatorija taikė neva per mažas kainas patalpų nuomininkams, ir dėl to neva per šešerius metus padaryta žala - apie 140 tūkst. litų. Dėl to mane nuteisė dešimt mėnesių kalėti ir sumokėti 140 tūkst. litų menamos žalos. Teisme klausiau, kodėl tos neva žalos nepadalinote direktoriui ir buhalterei, tai man atsakė, kad vėliau bus ir jų eilė. Baigėsi viskas tuo, kad aš neturiu jokio turto, o antstoliai iš mano atlyginimo išieško pusę pinigų. O aš dirbo apsaugoje. Noriu dar pasakyti, kaip buvo išardyta mano šeima. Kol aš sėdėjau, mano žmona vienoje kavinėje susipažino su JAV Taikos korpuso savanoriu iš Majamio, tas pasiūlė ją vesti, kad visą šeimą išvežti į JAV, Tuo metu šeimoje augo du mano mažamečiai sūnūs. Žmona pasiūlė mums skirtis. Kiek supratau, jiems reikėjo, kad aš kalėjime pats nusižudyčiau, kad mane atvestų iki tokios būklės, kad aš nematyčiau kitos išeities. Mano visi draugai sakė. kad šeimos neišskirs, nes šeimoje du vaikai, vienam - dveji, kitam - treji metai. Kai buvo svarstoma ištuokos byla, teisėjas klausė, ar nenorime taikytis su žmona. Atsakiau, kad mes nesipykome, tik va - meilė iš pašalies. Po posėdžio teisėjas perskaitė nutartį - man padengti teismo išlaidas ir sumokėti 500 litų baudos, nežinia už ką, ir paskelbė, kad mūsų šeima išskirta, nes aš atseit nesu šeimos žmogus. Toks buvo sprendimo motyvas. Šeima išsikraustė, o tas amerikietis po poros savaičių dingo. Po kiek laiko mano žmona ji atsitiktinai sutiko kavinėje ir paklausė, kodėl jis ją paliko. Amerikietis atsakė, kad jis tuo metu norėjo dėstyti anglų kalbą, o jam nedavė leidimo, todėl jis ir sutiko pabūti provokatoriumi. Po kiek laiko jis išvažiavo į Rusiją. Žodžiu, viskas buvo daroma tam, kad kuo greičiau pakišti mane po velėna. Vėliau mano buvusi žmona dar kartą ištekėjo už verslininko, kuris bankrutavo, ir dabar gyvena sodo namelyje. Po skyrybų mūsų keturių kambarių butas buvo padalintas - trys kambariai jai skirti, o man - vienas kambarys. Aš nuomoju tuos kambarius, žmonai atiduodu pinigus. Antstoliai net buvo paskelbę aukcioną, kad parduoti mano kambarį, niekam nepranešę. Padaviau juos į teismą, ir jis dar nesibaigė. Žodžiu, puolimas prieš mane dar nesibaigė. O tas K.Vidžiūnas, kuris vienintelis žino, kur buvo padėtį KGB dokumentų originalai, buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Jis buvo paverstas psichiniu ligoniu, kad negalėtų būti liudininkas mano byloje. Tas jo invalidumas buvo nuolat pratęsinėjamas. Netgi Rusijos ambasados darbuotojai jo klausinėjo, kur yra tie popieriai, kuriuos jis turėjo. Nuėjau pas dabartinį Vidaus reikalų ministrą R.Šukį bei Seimo narį V.Žiemelį, nes jis mano apylinkėje išrinktas. Jo paklausiau, ką man daryli, kad mane paliktų ramybėje, nes aš nebeturiu jokių KGB dokumentų originalų. Aš. suprantu, kad kai kurie žmonės, kurie buvo Sąjūdyje, ir buvo užverbuoti KGB, galbūt, dabar sėdi aukštose kėdėse, ir dabar bijo, kad ta informacija nebūtų paviešinta ar perduota žurnalistams. Man pasiūlė nueiti į LNK pas Rūtą Grinevičiūtę. Tačiau ji man pasakė, kad jai ir taip jau dvi baudžiamosios bylos iškeltos už šmeižtą, ir todėl ji nebenori lįsti į tą istoriją. Mat liudininkas - K.Vidžiūnas sutiko dalyvauti laidoje tik su kauke ir anonimiškai. Jeigu jis dalyvautų laidoje, tai prarastų savo pragyvenimo šaltinį - invalido pensiją. Nuėjau net pas Paleckį į laidą “Prašau žodžio”, jis sutiko mus išklausyti, ir pažadėjo paskambinti, tačiau taip niekada ir nepaskambino. Todėl net ir aš patikėčiau, kad Petruševičius galėjo būti prisidėjęs prie J.Abromavičiaus žūties, jeigu pats nebūčiau praėjęs to pragaro… Aš manau, kad pagrindinis liudininkas prieš A.Petruševičių - Albertas Miceika - buvo pasamdytas saugumo kaip provokatorius, ir jis du metus įkalbinėjo Petruševičių parduoti jam tuos ****oletus. Ir vienu metu, kai A.Petrusevičius visai neturėjo pinigų, jis ir sutiko tai padaryti. Tuomet A.Petrusevičiui tas A.Miceika ir perdavė saugumo pažymėtus pinigus, ir iš karto ir jį suėmė. Taip ir susidorojama su žmonėmis. O man prieš išeinant iš kalėjimo saugumas mane dvi savaites bandė priversti liudyti prieš A.Petrusevičių, nes jis nė piršto nepajudino, kad man padėtų. Todėl saugumiečiai manė, kad aš ką nors melagingai prieš jį paliudysiu, tačiau aš atsisakiau. Nes prokurorai inkriminuoja A.Petrusevičiui net ir šovinių gamyklos pastatymą - tai traktuoja kaip nusikaltimą. Net ir santykius su Kuveitu prokurorai traktuoja kaip nusikaltimą. Aš jau nekalbu apie tilto per Bražuolę susprogdinimą. Išėjęs iš pataisos namų, aš įspėjau A.Petrusevičių, kad jį seka, tačiau jis pamanė, kad tai nesąmonė. Jis man sakė, kad nežino, ar aš kaltas, ar ne, ir kad jis nesigilino į tą dalyką. O Petruševičius man sakė, kad tas A.Miceika jį du metus įkalbinėjo parduoti ginklų, ir provokavo daryti nusikaltimą. A.Miceika net teisme nepasirodė, o teismas pasakė, kad užtenka jo parodymų. Net K.Vidžiūno draugas, jo buvęs klasės draugas 1989 m. dirbo KGB, ir mums dar tada sakė, kad “visi idealistai bus nubausti. Mūsų žmonės dirba visur - tiek Sąjūdyje, tiek ir kitur”. KGB žinojo, kad žlugs SSRS, ir jie sukūrė sistemą, kuri viską kontroliuoja. Tuomet iš tokių kalbų juokėmės, tačiau dabar matome, kad tai buvo tiesa. - Išvada tokia: neaišku kuriais metais mes gyvename. Estai jau seniai atsikratė KGB šleifo (tiesa, neseniai vienas skandalas iškilo dėl buvusio KGB rezervininko šnipinėjimo), o mes vis dar velkamės. Turėkime vilties. Kada nors ateis patikima valdžia ir bus įmanoma sudaryti normalią koalicija, kuri išviešins visus praeities faktus, kad visuomenė žinotų kas yra kas. Valstybės Saugumo Departamentas (VSD) dažniausiai užsiima šmeižimu. Tą mes žinome jau po Pakso apkaltos. Jeigu reikia, jie pasitelkia ir žiniasklaidos priemones, dirbtinius reitingus. Jie nenori leisti (o gal bijo) žmonių nuomonei pasireikšti. Manau, kad visas šis suikaupęs nepasitenkimas dabartine valdžia vieną dieną sprogs. Išsiverš tas katilas ir vieną dieną Lietuvoje viskas pasikeis. Sulauksime. Nieko neraginu kažko daryti. Tiesiog įvykiai parodo, kad žmonės bunda. Gal kai kurie ne savo noru, o kažkieno inicijuojami, bet vyksta. Klausimas tik vienas - kuria linkme viskas pasisuks? Prieš dešimt metų, imdamas interviu iš pabėgusio į Vakarus sovietinio žvalgo Viktoro Suvorovo, knygų „Ledlaužis“, „Akvariumas“, „Diena M“ autoriaus, klausiau, ar ir kuo Lietuva domina Rusijos žvalgybos tarnybas, mirties bausme nuteistas rašytojas nedvejodamas atsakė: „Žinoma, domina. Kad kuo daugiau veltėdžių pateisintų savo egzistavimą, išsaugotų praktiškai nekontroliuojamas darbo vietas, išsimokėtų premijas ir palaikytų visuomeninę nuomonę apie savo svarbą“. V.Suvorovas tada juokdamasis pridūrė, kad „rusai sukurs bet kokią legendą apie Lietuvą (kaip ir apie bet kurią kitą šalį), jog atrodytų, kad žvalgybos darbas pas jus yra ypatingai svarbus“. Kaip į vandenį žiūrėjo tas rašytojas. Dar šiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose – sprendžiant iš Rusijos žiniasklaidos – lig šiol aršiausioje priešiškoje valstybėje areštuotų dešimties rusų šnipų–„nelegalų“ veikla ir atlikti „žvalgybiniai“ reikalai tai tik patvirtino jo teiginį. Vertinant tai, ką „žvalgė“ tie nevykėliai žvalgai, belieka tik nustebti, kad tokiems niekams yra skiriama tiek dėmesio, lėšų ir laiko. „Stebėti JAV politiką Pietų Amerikos šalių atžvilgiu“? „Tirti visuomenines nuotaikas“? – argi tam trūksta ambasados darbuotojų? Nenuostabu, kad areštuotiems „žvalgams“ net nebuvo pateikti kaltinimai „šnipinėjimu svetimai valstybei“, o tik paniekinantis „vengimas užsiregistruoti kaip užsienio šalies agentais“… Nes jau seniai žinoma, kad Rusijos „išorinė“ žvalgyba, kad ir kokiame savo istorijos etape veiktų, visada pasižymėjo viena tobulai įvaldyta veikla – užsienio žiniasklaidos apžvalga. Jau nuo sovietinių laikų puikiai suvokdami, kad pačioje Rusijoje ne tik kad Hondūro, bet net ir Prancūzijos laikraščiai ar radijo bei televizijos laidos nėra prieinami, vadinasi, bet kokia informacija, paimta iš žiniasklaidos – puikiausia ataskaita „Centrui“, liudijanti apie sudėtingą ir aktyvią žvalgų veiklą. Skaitai kokio nors pabėgusio į Vakarus KGB šnipo Olego Gordijevskio memuarus, ir šalia glitaus jausmo, kuris apima išryškėjant tikro Tėvynės išdaviko motyvams, atsiranda ir nuostaba bei pasišlykštėjimas – „sunkus“ ir „atsakingas“ darbas, pasirodo, reiškė „įdėmią Danijos spaudos peržiūrą“. Nuo žvaigždučių kiekio antpečiuose raibsta akys, o darbo rezultatas? Ataskaita apie diskusijas Danijos parlamente, o po atšaukimo į Tėvynę – pabėgimas į Angliją?"



54. sorry
(2013-06-04 14:47:07)
(84.15.180.110) Parašė:

ne Kuprevičienę, bet apie Dalę Butkevičienę.. taip pat, žinima ir apie garsųjį Kuprevičių, bei jo ryšius su Milinienės vaikais: tiesiaisviesiai.lt/teisetvarka/pedofilija/iskrypimo-gysla-jungia-kovojancius-uz-stankunaite



53. apie komentatorę Dalę Kuprevičienę
(2013-06-04 14:44:44)
(84.15.180.110) Parašė:

internautai surinko žinias čia: tiesiaisviesiai.lt/teisetvarka/pedofilija/iskrypimo-gysla-jungia-kovojancius-uz-stankunaite



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras