Nusitaikė į kultūros sostines: Kaunas sukruto ruošti kultūros strategijos

Prancūzijos Marselio miestas 2013 metų Europos kultūros sostinės statusą ką tik pažymėjo senamiesčio gatves užtvindydamas tūkstančiais avių. Beveik tuo pat metu Kauno miesto savivaldybė paviešino savo planus atsigręžti kultūrą bei po 9 metų tapti Europos kultūros sostine. Taip pat bus bandoma pasiekti, kad Kauno tarpukario architektūra ir Naujamiestis būtų įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą.

Kaunas neturi kultūros strategijos

Kaip skelbia Kauno savivaldybė, pernai metais buvo atlikta Kauno miesto kultūros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studija, kuri atskleidė kultūrinį Kauno klimatą, miesto gyventojų poreikius. Jis taip pat esą pateikė miesto savivaldybės administracijai galimus sprendimus, kuria linkme galima nukreipti savivaldybės valdomą kultūros sritį. Konstatuota, jog Kaune esantis tradicinis kultūros sklaidos modelis nebeatitinka šiuolaikinių visuomeninių poreikių – būtina optimizuoti kultūros įstaigų tinklus, modernizuoti kultūros infrastruktūrą, skatinti kūrybiškumą, inovacijas ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

„Atskleistos problemos – infrastruktūros nepakankamumas, finansavimo trūkumas ir kt. – išryškino esminį trūkumą. Kauno miestas iki šiol neturi aiškios, į perspektyvas nukreiptos kultūros politikos strategijos, kurios būtų laikomasi neatsižvelgiant į politinę aplinką. Būtent Kauno miesto kultūros strategijos paruošimas, rengiantis 2014-2020 metų darbams, ir numatomas parengti per paskutinius du 2013 m. ketvirčius“, – teigia A. Vilčinskas, Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas.

Kultūrą vers prioritetine sritimi

Vienas pagrindinių rengiamos Kauno kultūros politikos strategijos siekių – kultūrą paversti prioritetine sritimi, ženkliai didinant miesto savivaldybės finansavimą bei pritraukiant ES ir privataus verslo lėšas.

Skelbiama, kad Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyrius kultūros politikos strategiją kurs remdamasis Kauno miesto kultūros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studijos siūlomais sprendimais, svarbiausiomis nacionalinės politikos nuostatomis, Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, ES politikos nuostatomis ir programa „Creative Europe“, Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos strategijos ir kitomis pažangiomis kultūros strategijos gairėmis.

„Skyrius siekia sukurti modernią, į perspektyvą ir inovacijas nukreiptą, sumanios ir aktyvios visuomenės kultūros sistemą. Strategijos parengimo terminas derinamas su ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu, todėl strategija bus skirta 2014-2020 metų laikotarpiui“, – dėsto A.Vilčinskas.

Įgyvendinant partnerystės principą ir siekiant kuo plačiau į Strategijos rengimą įtraukti įvairius visuomenės atstovus, 2013 metų pabaigoje planuojamas Strategijos prioritetų viešasis aptarimas, per kurį bus pristatyti ir su plačiąja visuomene aptarti Strategijos prioritetų viešasis aptarimas, per kurį bus pristatyti ir su plačiąja visuomene aptarti Strategijos prioritetai, jų turinys.

Taikosi į kultūros sostines

Tam, kad kultūra taptų prioritetine sritimi, rengiamoje strategijoje ketinama numatyti Kauno miesto biudžeto dalies, skiriamos kultūrai, didinimą, mokesčių mažinimą kūrybinių industrijų veikloms, biudžetinių įstaigų optimizavimą, verslo įtraukimą į mecenavimo veiklą, Kauno kultūros fondo įkūrimą. Išskirtinę reikšmę strategijoje turės Kauno tarptautinio pripažinimo programos. 2018 m. Kaune planuojama rengti išskirtinę šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Tais pačiais metais ketinama siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo.

Strategijoje taip pat bus numatytas Kauno siekis 2022 metais tapti Europos kultūros sostine. „Tai yra vienas prestižiškiausių ir matomiausių Europos kultūros renginių. Kaunui tai taptų nepakartojama galimybė atgaivinti miestą ir išgarsinti jį tarptautiniu mastu, plėtoti verslą, turizmą, skatinti didžiuotis savo miestu ir jame esančiu kultūriniu gyvenimu. Siekiant tarptautinės sėkmės planuojamas bendradarbiavimas su tais pačiais metais Europos kultūros sostine tapsiančiu Liuksemburgu“, –teigia A. Vilčinskas.

Kultūra – augantis ekonomikos sektorius

Iki 2018 metų planuojama Kauno tarpukario architektūrą ir Naujamiestį įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Taip pat - iki 2018 metų Kauno tarpukario architektūrą pažymėti Europos paveldo ženklu.

Kultūra ir kultūrinė ekonomika šiuo metu yra vienas sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių, kurio indėlis į bendrąjį vidaus produktą skaičiuojamas šimtais milijardų eurų. Teigiama, kad kūrybinių industrijų įmonių ekonominis efektyvumas yra didesnis už viso privataus verslo ekonominio efektyvumo vidurkį. Vis dažniau suvokiama, jog kūrybinis ir kultūrinis sektorius jau nebeturi būti vertinamas kaip paramos gavėjas ar apčiuopiamo pelno neduodanti švietimo ir ugdymo priemonė.

Parengta pagal Kauno savivaldybės informaciją.

www.pilotas.lt