A. Bareikio, P. Jurkšaitytės ir Ž. Kempino kūrinius bendroje parodoje jungs šviesos elementai

Balandžio 11 dieną, penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromoje parodoje „Šviesos“ bus rodomi trijų vienos kartos menininkų kūriniai. Aidas Bareikis, Patricija Jurkšaitytė ir Žilvinas Kempinas devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje kartu studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1992 m. jiems pusę metų dėstė Nacionalinėje dailės galerijoje greta vyksiančios parodos autorius – iš Niujorko atvykęs Kęstutis Zapkus.

Istoriškai susijusių menininkų kūryba iš pirmo žvilgsnio nedaug ką turi bendro. Savyje netelpančios A. Bareikio instaliacijos, kuriose išsiveržia mūsų civilizuoto pasaulio perviršis, kontrastuoja su konceptualiais, realistiniais P. Jurkšaitytės paveikslais ir griežtai geometrijai paklūstančiais Ž. Kempino kūriniais. Tačiau netikėtu jungiančiu elementu parodoje tampa šviesa: A. Bareikio instaliacijoje šviesos atspindžius mėto iš blizgių, pigių daikčiukų suręstos figūros, šviesos mirguliavimas klaidina pojūčius Ž. Kempino kūrinyje, šviesa tampa dominuojančiu veikėju tuščiuose P. Jurkšaitytės paveikslų interjeruose.

Ir vis dėlto šis itin stiprų simbolinį krūvį turintis žodis – šviesa – atrodo pernelyg prakilnus, radikalus ir banalus, kad galėtų reprezentuoti įvairialypes šviesos mutacijas parodoje. Todėl parodos pavadinimui pasirinktas jo artimas ir sykiu tolimas giminaitis – iš automobilių ir koncertų salių pavogtas, paprastesnis, žemiškesnis, bet kartu ir lengvesnis, mažiau įpareigojantis žodelis šviẽsos.

Menininkai: Aidas Bareikis, Patricija Jurkšaitytė, Žilvinas Kempinas.

Kuratorė – Eglė Mikalajūnė.